Priedangos - ne slėptuvės

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-05-03 02:05:00, skaitė 1321, komentavo 5

Valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida mus įtikinėja, kad mums reikia įsirengti, ar ji mums įrengs, kažkokias "priedangas", kur mes slėpsimės, jeigu kiltų karas. Buvo pamirštas visuotinai naudotas žodis slėptuvė. Kodėl? Juk tai didelis skirtumas. Gal jaunoji karta to nesupranta, nes nesimokė civilinės saugos mokyklose, neturi karinio išsilavinimo? Mes visa tai mokėmės, todėl man nekyla jokių klausimų dėl tų "priedangų". 

Šešto ir septinto dešimtmečio laikų Vilniuje buvo pastatyta daugybė slėptuvių, ne kažkokių "priedangų". Gyvenau Vilniuje Smetonos g-vė Nr.6. Štai kaip atrodė anų laikų slėptuvė, turėjusi mūsų namo gyventojus apsaugoti branduolinio karo metu. Tai buvo tikrų tikriausias betono bunkeris. Iš lauko pusės į slėptuvę vedė laiptai su stogeliu, toliau dvigubos masyvios geležinės, hermetiškai uždaromos durys, su sklendėmis į visas keturias staktos puses. Ortakis buvo kiemo centre, tokiu atstumu, kad jo neuždengtų namo griuvėsiai. Tai buvo cementinis bokštelis sujungtas su slėptuvę tuneliu, per kurį, esant reikalui, galėtų evakuotis žmonės. Slėptuvę jungė tunelis ir su slėptuve, esančia po gretimu namu.  Slėptuvėje buvo oro padavimo mechanizmas, varomas elektra, arba mechaniškai sukant rankomis turbiną, buvo oro filtrai, tualetai, dušai, vandens atsarga, gesintuvai ir kitos gaisro gesinimui skirtos priemonės, vaistinėlė.  Aš su kiemo draugais įsiprašydavau pasižiūrėti į slėptuvę, todėl suprantu, kad kalbos apie tas "priedangas" neturi nieko bendro su slėptuvėmis, kurios buvo įrengtos sostinėje prieš pus septinto dešimtmečio. Tokia slėptuvė turėjo mus apsaugoti nuo tolėliau įvykusio branduolinio sprogimo. 

O nuo ko apsaugotų dabartinės "priedangos"? Jos neapsaugotų net nuo fugasinių bombų. O mes žinome, kad rusiška 1500 fugasinė bomba visiškai sugriauna 5 aukštų namą ir palieka 30 metrų skersmens duobę jo vietoje!

Mano vaikystės draugių tėvas Antrojo pasaulinio karo metais buvo tarnavęs Vokietijos priešlėktuvinėje gynyboje, savo akimis matė Kionigsbergo ir Drezdeno bombardavimus. Jis man ne kartą pasakojo apie visus šiuos karo baisumus ir apie tai, kaip iš po Kionigsbergo griuvėsių kelias savaites sklido gyvai palaidotų po griuvėsiais žmonių aimanos, apie po miestą bėgiojusias katino dydžio žiurkes, priėdusias žmogienos.

Ar ne taip bus su tomis "priedangomis"?