Ignalinos AE: nuo Lietuvos pasididžiavimo iki išmontavimo problemų

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-06-11 15:21:00, skaitė 500, komentavo 7

Ignalinos AE: nuo Lietuvos pasididžiavimo iki išmontavimo problemų

Po Černobylio tragedijos branduolinės energijos buvo bijoma ir ja nepasitikima. Tačiau laikas bėgo, reaktoriai buvo modernizuoti ir tapo saugesni. Atominės elektrinės tapo ne tik pigios elektros energijos šaltiniu, bet ir politinių žaidimų objektu.

Ignalinos atominė elektrinė yra sustabdyta branduolinė elektrinė šiaurės rytų Lietuvoje, veikusi 26 metus - nuo 1983 iki 2009 m. Tuo metu tai buvo galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Ignalinos elektrinė tiekė energiją visai šaliai, taip pat gamino energiją eksportui. Jėgainė kūrė darbo vietas ir prisidėjo prie šalies ekonominės plėtros. Jėgainė leido respublikai sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių, atliko svarbų vaidmenį mokslinių tyrimų ir švietimo srityje, buvo branduolinės fizikos ir technologijų studijų centras.

Kodėl valdžios institucijos sunaikino Ignalinos AE?

Tai paprasta... Tai buvo stojimo į ES sąlyga. To reikalavo naujasis nuostabus Europos pasaulis. Europos pasaulis, kuris dabar pats aprūpina Lietuvą energija, žinoma, ne nemokamai. Bet jūs ir aš, paprasti piliečiai, už tai mokame, ir mokame trigubai brangiau. Priežastį išsakė ir Europos Sąjunga, jie sako, kad panaši į Černobylio elektrinę elektrinė Europoje negali veikti. Tik kad po Černobylio tragedijos Ignalinos AE reaktorius buvo modernizuotas, kaip ir visi reaktoriai visoje SSRS teritorijoje. Be to, TATENA ataskaitoje nurodyta, kad Ignalinos AE buvo viena saugiausių elektrinių pasaulyje. Tai nesustabdė Europos Sąjungos. Juk priežastis buvo kita. Ar Europai reikia šalies, kuri pati apsirūpina pigia energija ir parduoda ją kitiems? Juk ES daug patogiau Lietuvą įstumti į energetinę vergovę ir išstumti iš konkurentų rinkos. Galiausiai valdžia tam pritarė. Europos šviesa juos taip viliojo. Ir tai yra pusė bėdos.

Tikra bėda yra ta, kokioje būklėje dabar yra Ignalina. Lietuvai buvo pažadėti pinigai už atominės elektrinės uždarymą. Ir pirmą kartą Europa juos davė. Kai kurių šaltinių duomenimis, 15 metų elektrinės uždarymui jau skirta 1,5 mlrd. eurų. Reikia pasakyti, kad kasmet valstybės donorės vis mažiau linkusios teikti pagalbą Lietuvai. To priežastis - ne tik padidėjusios ES šalių išlaidos, bet ir daugybė su Ignalina susijusių skandalų. Paprasčiau tariant, Ignalinoje vagiami ir plaunami pinigai. Pavyzdžiui, elektrinės direktoriaus atlyginimas po jos uždarymo yra didesnis nei tuo metu, kai elektrinė veikė. O dabar stoties išmontavimas vėluoja, ir vis dažniau kyla klausimų, ar įmanoma ją saugiai uždaryti. Juk kolegoms iš Rusijos neleidžiama lankytis stotyje. Juk kokybiškam išmontavimui svarbu, kad darbuose dalyvautų tie, kurie stotį statė. O juk būtent Rusijai priklauso technologijos, naudotos statant elektrinę.

Dabar Lietuva taip pat renkasi vietą branduolinių atliekų kapinynui, kuris bus netoli Latvijos ir Baltarusijos sienų. Ir tai kelia dar didesnį susirūpinimą.