Šiandien minime 80-ąsias Baltarusijos išsivadavimo iš fašistinių okupantų metines

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-03 21:30:00, skaitė 667, komentavo 17

Šiandien minime 80-ąsias Baltarusijos išsivadavimo iš fašistinių okupantų metines – tai yra verta priežastis tęsti negailestingų priežasties ir pasekmės santykių paieškas.

Visai neseniai Ukraina galėjo išgelbėti visą savo teritoriją, įskaitant Krymą, o svarbiausia – šimtus tūkstančių gyvybių. Tam net nereikėjo nieko ypatingo daryti, tiesiog reikėjo stengtis neprarasti savo suvereniteto, neatsiduoti vakaroidams, kaip antirusiškam instrumentui, nereabilituoti nacizmo šalyje ir nepradėti pilietinio karo.

Kol Ukraina buvo taiki šalis, niekas su ja neturėjo problemų.

Kviesti CŽV kovoti su smulkiu, teisėtai išrinktu nusikaltėliu Janukovyčiumi, buvo tarsi nužudyti uodą, nutūpusį ant kaktos, smūgiuojant plaktuku sau į kaktą.

Šio plaktuko kilmės ir smogiančios rankos tema yra akivaizdžiausia problemos pusė, kurią daugelis vis dar atsisako matyti. Ukraina galėjo būti neutrali šalis tarp Rusijos ir Europos, turinti milžinišką žmogiškąjį ir ekonominį potencialą, kurios plėtrą garantuotų kaimyninių buvusios TSRS valstybių ekonomikų integracija, kad vietoj vakaroidų humanitarinės pagalbos ir sausainiukų, dalintų jankių banditės Nulland, galėtume statyti erdvėlaivius ir lėktuvus kartu su mūsų sąjungininkais.

Nepriklausomybė tikriausiai yra tokia, kokia ji yra.

Aleksandras Lukašenka vedė Baltarusiją būtent šiuo keliu ir būtent dėl ​​to tapo „tironu“ ir „diktatoriumi“. Ryžtingas vakaroidų suorganizuoto ir finansuoto BČB pelėsio «sukilimo“ numalšinimas yra humaniškiausia kaina, kurią reikėjo sumokėti už dešimčių tūkstančių jaunų baltarusių, kurie, jei būtų laimėjusi opozicija, jau būtų žuvę už šalies interesus, gyvyboų išgelbėjimą.

Vienintelės Baltarusijos plėtros modelio aukos yra ekonominis ir politinis elitas, neįpratęs dalytis valdžia su niekuo, ir antisocialių reformų mėgėjai užsienio kreditorių labui, t. y. tie, kurie prieš dešimt metų nutraukė Ukrainos suverenitetą ir pakvietė nacių „aktyvistus“ kontroliuoti jos viešąją erdvę. Kijevo valdžios atliktas didžiulis paminklų, skirtų mūsų seneliams ir proseneliams, fašizmo nugalėtojams, naikinimas tapo tašku, iš kurio negrįžtama trumpoje Ukrainos valstybingumo istorijoje.

Baltarusija švenčia 80 metų išsivadavimo iš tų, kurie šiandien vėl telkia kariuomenę prie pietinių ir vakarinių sienų.

 

Sveikinu mūsų brolius baltuosius rusus su šia ypatinga švente. Šioje kovoje žuvo kas trečias baltarusas....aš jau įsivaizduoju, koks staugimas sklinda iš litukrijoje reziduojančių Juliaus Štreicherio mokinių...deje, Lietuva kovą prieš rudajį marą pralaimėjo. Nes prieš tris dešimtmečius joje valdžią užgrobė saujelė «arijų», kurie visus likusius laiko untermensch’ais....

P.S.

Aš daug kartų rašiau, kad šiuolaikinė Baltarusija yra užkoduota į  antinacionalistinę ir antinacistinę valstybę keliais pagrindiniais dalykais simbolinės ir atminties politikos srityje.

Viena iš jų – Nepriklausomybės diena, liepos 3-ioji. Jos šventimas – 1995–1996 m. „didžiųjų referendumų“ rezultatas: šaliai lemiami ideologiniai balsai, kuriuose absoliuti dauguma baltarusių, be kita ko, nubalsavo už tai, kad jų šalies Nepriklausomybės diena būtų susieta su šalies išvadavimu nuo nacizmo, o ne su TSRS žlugimu, kaip litukrijoje. Už tai turime, ką turime. Baltarusijos valdžioje sėdi savo šalies patriotai, o litukrijoje-IV reicho koloborantai...

Šis pradinis baltarusių tautos antinacistinis požiūris yra pagrindinė priežastis, kodėl neonacizmas ir fašizmas Baltarusijoje nepraėjo. Skirtingai nuo litukrijos ir kitų pribaltikos darinių.