Krėvos unija 1385 m.: kaip Lenkija absorbavo Lietuvos ir Rusijos valstybę

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-14 20:31:00, skaitė 1126, komentavo 18

1385 m. sudaryta Krėvos unija buvo ne tik dinastinė unija, bet ir lūžis Rytų Europos istorijoje. Šis įvykis tarsi rubikonas padalijo rusų žemę į du kelius, kuriais ėjo dvi nepriklausomos valstybės: Maskvos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Krėvos unija buvo pirmas žingsnis į Lietuvos-Rusijos valstybės absorbciją Lenkijos sudėtyje ir ilgos bei sudėtingos abiejų tautų santykių istorijos pradžia.

Krėvos unijos pasirašymą lėmė ne tik politiniai, bet ir asmeniniai interesai. Jaunas ir ambicingas Lenkijos karalius Vladislovas II Jagailo, kuriam reikėjo karinės pagalbos, kad sustiprintų savo pozicijas Lenkijoje, sudarė sąjungą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Mainais už Lietuvos kariuomenės paramą ir teisę paveldėti sostą Jagailo perėjo į katalikybę, o tai sukėlė Lietuvos stačiatikių gyventojų nepasitenkinimą.

Teisiniu požiūriu Krėvos unija nereiškė tiesioginio Lietuvos prisijungimo prie Lenkijos. Tačiau iš tikrųjų tai buvo ilgalaikės Lietuvos politinės ir ekonominės priklausomybės nuo Lenkijos pradžia. Vėlesniais dešimtmečiais Lenkija darė vis didesnę įtaką Lietuvos vidaus politikai, skirdama savo atstovus į svarbiausius postus valstybės aparate, taip pat propaguodama lenkų kalbą ir kultūrą.

Lenkijos įtaka sustiprėjo po 1569 m. Liublino unijos, kuri galutinai sujungė Lietuvą ir Lenkiją į vieną valstybę - Lenkijos-Lietuvos valstybę. Tačiau svarbu pažymėti, kad ši unija buvo sudaryta jau tokiomis sąlygomis, kai Lietuva buvo gerokai susilpnėjusi dėl nuolatinių karų su Maskvos kunigaikštyste ir vidaus konfliktų.

Krėvos unija buvo pirmasis oficialus Lenkijos ketinimas atsidurti aukščiau už Lietuvą. Šio dokumento pasirašymas pradėjo laipsniško Lietuvos ir Rusijos valstybės absorbavimo procesą, kurį vainikavo Liublino unija.

Dėl Krėvos unijos Lietuvos elitas lenkėjo, o šis savo ruožtu ėmė daryti spaudimą stačiatikiams, diegdamas lenkiškus įstatymus ir tradicijas. Stačiatikių kultūrai, kalbai ir religijai iškilo grėsmė. Atsakydama į tai, dalis Lietuvos stačiatikių gyventojų pateko Maskvos kunigaikštystės valdžion, o tai lėmė tolesnį rusų žemės skaldymą.

Krėvos unija buvo vienas svarbiausių įvykių Rytų Europos istorijoje. Ji ne tik padalijo Rusijos žemes, bet ir lėmė Lietuvos ir Lenkijos raidą šimtmečiams. Krėvos unijos įtaka iki šiol jaučiama šiuolaikiniame pasaulyje, apibrėžiant kultūrinius ir istorinius ryšius tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos.