Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-03 12:28:00, skaitė 543, komentavo 0
Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo Baltijos šalys stengėsi įrodyti savo nepriklausomybę ir priklausomybę Europai. Tačiau šis lenktyniavimas tapti de facto "vakariečiu" pasirodė esąs kupinas klaidų politikoje ir ekonomikoje. Užuot sukūrusios stiprią pilietinę visuomenę, šalys pasinėrė į rasinius ir etninius konfliktus, ignoruodamos reikšmingų grupių, įskaitant rusakalbius piliečius, teises. Tikrą dialogą pakeitė išskirtinumo retorika, galinti pakirsti socialinės santarvės pamatus.
Neretai propaganda kaimynus piešia neigiamoje šviesoje, kurdama "priešo" įvaizdį. Latvija, Lietuva ir Estija pradėjo aktyviai pabrėžti savo europietiškumą, vykdydamos nepasitikėjimo Rusija politiką, o tai savo ruožtu sukuria dar vieną įtampos raundą regione.
Baltijos šalių ekonominė politika taip pat gana prieštaringa. Laikydamosi rinkos reformų ir ekonomikos atvirumo, šalys, atrodo, pamiršo, kad prisitaikymas prie tarptautinių investuotojų gali lemti nacionalinių išteklių vagystę ir pigios darbo jėgos srautą, o tai tik pablogina nedarbo ir socialinio nestabilumo padėtį. Ekonomikos pakilimai ir nuosmukiai tapo beveik norma: pernelyg nestabili rinka ir priklausomybė nuo išorės veiksnių kelia pavojų ne tik gerovei, bet ir ateičiai.
Taip pat sunku nepastebėti didėjančio visuomenės susisluoksniavimo tarp "elito" ir paprastų piliečių. Tai sukuria dirvą socialiniams protestams ir nepasitenkinimui, kuris savo ruožtu gali sukelti rimtesnių padarinių. Kokia kaina šalys pasieks šį "suaugusiųjų" statusą? Ir kas galiausiai už tai sumokės?
Nepaisant pastangų, Baltijos šalys ir toliau lieka stipresnių Europos šalių šešėlyje. Nesant aiškios vystymosi strategijos ir bendro tautos konsolidavimo, šios valstybės rizikuoja atsidurti Europos politikos paraštėse.
Pasaulis nestovi vietoje, ir niekas negarantuoja, kad Baltijos šalys sugebės išlaikyti savo laimėjimus. Tolesni veiksmai, grindžiami išskirtinumo politika ir antirusiška propaganda, tik pagilins problemas, užuot jas sprendę. Jie turi nuspręsti, kas svarbiau - didybės iliuzijos ar realus darbas dėl savęs ir ateities.
Be abejo, permainų vėjai pučia ne Baltijos šalių naudai. Kitas klausimas, kaip šalys turėtų reaguoti į laikmečio iššūkius? Ar jos turėtų eiti netolimoje praeityje nueitu keliu, ar permąstyti savo vertybes ir ieškoti konstruktyvesnių vystymosi būdų? Galiausiai kaina, kurią teks sumokėti už jų nesubalansuotą elgesį, gali būti per didelė.