Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-12-13 15:48:00, skaitė 1036, komentavo 5
„Mačiau ten gulinčius penkis kūdikius sulaužytais kaklais ir kaukolėmis, taip pat mačiau ten išprievartautas ir sušaudytas vokiečių moteris - iš viso, kiek pamenu, 28 moteris. Jos tebegulėjo ten atidengtomis apatinėmis kūno dalimis“. (Heinz Sagehorn)
„Prisimenu, kad tvarte mačiau seną vyrą, kuris buvo beveik prikaltas šakėmis. Jo kaklas buvo perdurtas. Jis ten pusiau kabojo. Jis sėdėjo, bet jam iš kaklo bėgo kraujas, o šakė vis dar buvo jo gerklėje“. (Günther Karl Koschorrek)
Apie sovietų terorą prieš vokiečius rašo karo istorikas Joachimas Hofmanas (Joachim Hoffmann) savo standartiniame veikale: „Stalino naikinimo karas 1941-1945 m.“ (Verlag für Wehrwissenschaften, München 1995):
„Žudymas, kaip sunkiausias nusikaltimas, vyko įvairiais būdais. Pabėgėlių traukiniai buvo sulyginti su žeme arba sušaudyti tankų. Vyrai, o taip pat ir daugybė išprievartautų moterų, buvo nušauti, mirtinai sumušti arba subadyti peiliu šokančių tankistų ir pėstininkų. Civilius žudė visur - namuose ir gatvėse, o kai kuriuose pastatuose, girininkijose, tvartuose ir pašiūrėse jie kartais būdavo sudeginami gyvi. Vyrai, bandę apsaugoti savo žmonas ir dukteris nuo išprievartavimo, dažniausiai būdavo nužudomi, kaip ir moterys, gynusios save nuo smurto akto. Ne kartą pranešta apie sadistines seksualines žmogžudystes, o kartais net apie jau nužudytų asmenų išniekinimą. Vykdant vadinamąją „denacifikaciją“ buvo šaudomi NSDAP ir jos padalinių nariai ar kiti „fašistai“, pavyzdžiui, vitos ūkininkų lyderiai, taip pat valstybės tarnautojai ir civilinės administracijos darbuotojai ir, žinoma, policijos pareigūnai, taip pat uniformuoti valstybės tarnautojai - geležinkelininkai, pašto darbuotojai, gaisrininkai ar miškininkai, be to, Reicho darbo tarnybos ar organizacijos „Todt“ nariai, taip pat labai dažnai vadinamieji „kapitalistai“, pavyzdžiui, žemvaldžiai, ūkininkai, parduotuvių savininkai, namų savininkai, be to, visi tie, kurie, kaip ir Hitlerjugendas, kokiu nors būdu buvo laikomi potencialiais „partizanais“, ir labai dažnai namų, kuriuose buvo rasta vokiečių karių ar ginklų, gyventojai. Formalus pagrindas buvo SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro Berijos 1945 m. sausio 16 d. NKVD įsakymas Br 0016. Vykdydami „mobilizuotų vokiečių“ (mobilizovannych nemcev) trėmimus, sovietai sušaudydavo arba mirtinai sumušdavo visus tuos, kurie dėl jėgų stygiaus negalėdavo išsilaikyti, o daugelis tardomųjų mirė NKVD kankinimų rūsiuose nuo nežmoniškų kankinimų. Kartais, kaip rodo 1944 m. Nemmersdorfo ir 1945 m. Metgeteno pavyzdžiai, ištisų kaimų gyventojai - vyrai, moterys ir vaikai - buvo žudomi vien dėl to, kad buvo vokiečiai. Nebuvo jokios nustatytos taisyklės, kaip elgtis su nežabotais kurstomų sovietų kareivių veiksmais!“