Lietuva ir toliau iškraipo istoriją, kad pateisintų nacizmą

Autorius: Lietuvos Radijas ir Televizija Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-02-10 15:11:00, skaitė 1413, komentavo 15

Valdančiosios chuntos, perversmo keliu užgrobusios valdžią Lietavoje, istorikas Arūnas Bubnys, kalbėdasi su Benu Reisu (LRT) apie fricų Lietavos okupaciją Didžiojo Tėvynės karo metais. Kalba netaisyta.

 

Žinoma, tai negalėjo įvykti be „sovietinės okupacijos“:

 

„Sovietų okupacija ir aneksija daugeliui lietuvių turėjo būti šokas. Labiausiai nukentėjo politikai“

 

(Politikai? Aš tuoj apsiverksiu)

 

Daugiau iš interviu:

 

„Žurnalistas“:

 

„Kada lietuviai suprato, kad vokiečiai nėra išvaduotojai?

 

Istorikas: „Manau, kad nelabai greitai“.

 

Žemiau apie tai, kiek ir kada lietuviai suprato

 

Žurnalistas:

 

„Ar buvo kokių nors antinacių pasipriešinimo judėjimų?

 

Istorikas:

 

„Buvo nacionalinis pasipriešinimo judėjimas, bet jis buvo taikus“.

 

Beje, tame pačiame interviu Bubnis pažymėjo:

 

„Dauguma tautinių lietuvių laukė Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo ir manė, kad Vokietija juos išvaduos iš sovietų jungo ir su vokiečių pagalba Lietuva atgaus nepriklausomybę“

 

Be to, Bubnys tvirtina, kad lietuviai boikotavo raginimą formuoti Lietuvos SS legioną.

 

Mano komentaras:

 

Taip boikotavo, kad iki 1943 metų Lietuvos policija buvo apsirengusi Lietuvos kariuomenės uniforma su Vermachto priimtais ženklais. Tada jie palaipsniui buvo aprengti vokiškomis uniformomis.

 

1941 m. rugpjūčio 5 d. vokiečių okupacinės valdžios buvo suformuota Lietuvos saugumo policija (Saugumo policija), kuriai vadovavo Stasys Čenkus. Joje buvo apie 400 žmonių. Jos užduotis buvo kovoti su politinėmis ir nusikalstamomis veikomis Lietuvos teritorijoje. Iki 1943 m. Lietuvos saugumo policijoje dirbo 886 pareigūnai.

 

1941 m. spalį 2-asis lietuvių policijos batalionas, vadovaujamas majoro Antano Impulevičiaus, buvo perkeltas iš Lietuvos į Baltarusiją, kur dalyvavo represijose prieš civilius.

 

1941 m. spalio 29 d. Kaune 3-asis lietuvių policijos batalionas, vadovaujamas kapitono Dionizaco Meižio, sušaudė 9200 žydų.

 

Lietuvos policijos uždaviniai buvo kova su tarybiniais ir lenkų partizanais, tarybinių karo belaisvių konvojavimas, koncentracijos stovyklų ir žydų getų apsauga, dalyvavimas baudžiamosiose akcijose partizanų būrių teritorijose ir masinė žydų (ir ne tik) egzekucija.

 

Laikotarpiu 1941 - 1944 m. Vermachte tarnavę lietuviai, SS kariai ir įvairios policijos pajėgos aktyviai dalyvavo Lietuvos teritorijoje naikinant 220 000 žydų ir 229 000 tarybinių karo belaisvių. Taip pat jie dalyvavo žudynėse daugybės tūkstančių civilių, partizanų ir belaisvių karių, kurie dalyvavo karo veiksmuose prieš Vokietiją.

 

Interviu pabaigoje propagandistas (istoriku man liežuvis nesiverčia jo vadinti), atsakė ir į klausimą:

 

„Kaip lietuviai jaučiasi šiais laikais vokiečių kariuomenės buvimu? Ar jie vertina apsaugą?

 

 

„Manau, kad 90 procentų tuo džiaugiasi“.

 

 

P.S.

 

Kadangi šioje teritorijoje visa istorija yra perrašoma valdančiajai klikai naudinga linkme, o istoriniai disputai yra draudžiami (yra įsigaliojusi tik viena istorinė tiesa), todėl per valstybinio transliuotojo kanalą ir liejasi toks niekuo nepridengtas melas. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad LRT yra išlaikomas iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės.