KAIP PRASIDĖJO ANTRASIS PASAULINIS KARAS? 2 DALIS

Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-03-30 19:22:00, skaitė 617, komentavo 6

 

 Artėjant konfliktui Lenkijoje stiprėjo antivokietiška propaganda. 1939 m. rugsėjo 3 d. Lenkijos kariuomenės, žandarmerijos ir policijos daliniai, taip pat pavieniai civiliai gyventojai vykdė vokiečių civilių gyventojų žudynes Bydgoščiaus (buvęs vokiškas Brombergas), Šulicės (Schulitze) miestuose ir dešimtyse Poznanės (Poznanės) srities miestų. Į šiuos miestus įžengę vermachto daliniai rado jų gatves nusėtas vyrų, moterų, mažų vaikų ir senelių lavonais. Miestų rajonuose taip pat buvo rasta masinių kapaviečių.

  Iš vokiečių tyrimo grupės ataskaitos. 1939 m. spalio 14 d:

"...Be kitų žmogžudysčių, įvykdytų pačiame Bromberge, 36 žmogžudystės įvyko Eichdorfo miestelyje, 39 žmogžudystės Jesuitersee, 53 žmogžudystės Klein-Bartelsee. Netoli Brombergo esančiame Jaegerhofo priemiestyje per vieną dieną buvo nužudyti 63 vokiečiai. Masinėje kapavietėje netoli Slonko, į pietryčius nuo Torno, rasti 58 vokiečių lavonai... Didžiausioje masinėje kapavietėje, 1939 m. spalio 14 d. rastoje netoli Tarnovos, į šiaurę nuo Tureko, buvo 504 vokiečių lavonai... kurie buvo mirtinai sumušti arba sušaudyti ir išniekinti. Masinėje kapavietėje, kurioje buvo 40 vokiečių lavonų... rastų netoli Aleksandrovo, buvo taip siaubingai išniekinti lavonai, kad buvo galima atpažinti tik tris. taip pat buvo 10 vaikų nuo 6 iki 12 metų amžiaus lavonų..."

  Vienas iš nusikaltimo liudininkų, vietos gyventojas Pavelas Sikorskis, davė parodymus: "Sekmadienį, 1939 m. rugsėjo 3 d., apie 6 val. po pietų nuėjau į malūną išjungti šviesos ir sustabdyti turbinos. Pakeliui staiga išgirdau garsų šauksmą nuo geležinkelio pylimo. Priėjęs arčiau pamačiau grupę geležinkelininkų, civilių ir kariškių, kurie apsupo maždaug septynis 20-60 metų amžiaus vyrus ir mušė juos šautuvų buožėmis ir lazdomis bei badė bajonetais. Pribėgau arčiau ir išgirdau juos šaukiant lenkiškai: "Užmuškite vokiečius!" Mačiau upeliais tekantį kraują. Išsigandęs pabėgau iš tos vietos. Vėliau ten sugrįžau ir pamačiau kelis lavonus, gulinčius prie pylimo. Dviem iš jų bajonetais buvo išdurtos akys. Akiduobės buvo tuščios ir sudarė kruviną masę. Trims buvo sutraiškytos kaukolės ir ištryškusios smegenys. Trys iš žuvusiųjų man buvo pažįstami. Tai buvo: Leuschnitzas, mėsininkas Jägershofas ir Herr Schlichtas. po pietų, tarp 3 ir 4 valandos, į mano malūną atvyko lenkų kareivių grupė su geležinkeliečiais ir atsivedė 18 vokiečių. Jie buvo surišti poromis. Paskui jie visi buvo sušaudyti mano akyse. Tarp jų buvo 14 metų berniukas ir moteris.

Pirmadienio popietę, kai buvo pasakyta, kad lenkų kareiviai jau išvyko iš miestelio, du kareiviai į malūną atvedė pagyvenusį vyrą ir pagyvenusią moterį. Mano akyse jie pastatė juos prie sienos. Pribėgau prie kareivių, atsiklaupiau prieš juos ir lenkiškai paprašiau, kad jie paleistų šiuos du senukus, kuriems buvo apie 65 metus. Vienas iš kareivių atstūmė mane pistoleto buože ir pasakė: "Leiskite šiems prakeiktiems vokiečiams mirti". Po to abu senukai buvo nušauti, o jų kūnai įmesti į griovį...".