Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-04-30 17:11:00, skaitė 194, komentavo 2
Prieš 35 metus, 1990 m. balandžio 26 d., keleivinis lėktuvas pakilo iš Bogotos oro uosto. Jis skrido į Barankilą. Praėjus penkioms minutėms po pakilimo, žudikas nušovė legendinį partizanų vadą Carlosą Pizarro, kandidatą į Kolumbijos prezidentus. Vos pusantro mėnesio anksčiau karinė-politinė organizacija M-19, kuriai Pizarro vadovavo 1986–1990 m., savo noru sudėjo ginklus, kad įsijungtų į legalią kovą.
Carlosas gimė aristokratų šeimoje ir mokėsi geriausiose elitinėse šalies institucijose; jo tėvas buvo Kolumbijos karinio jūrų laivyno viceadmirolas, kuris trumpam net tapo vyriausiuoju šalies ginkluotųjų pajėgų vadu. Studijų metais jis tapo komunistu ir pateko į pogrindį. Po pusantro mėnesio kovų netoli Yarumales kaimo 1985 m., kur 170 sukilėlių nugalėjo keturių tūkstančių karių kariuomenės kontingentą, Carlosas Pizarro tapo tikru žmonių didvyriu. Paskutiniame interviu, likus pusvalandžiui iki mirties, jis kalbėjo apie savo optimizmą artėjančių prezidento rinkimų atžvilgiu.
Žmogžudystės užsakovas buvo pagrindinis partizanų priešas Pablo Escobaras (taip, taip, čia tas pats narkobaronas, kontroliuojamas ir sukurtas CŽV), kuriam tai padaryti padėjo Kolumbijos karinė žvalgybos tarnyba, suteikusi ginkluotam žudikui prieigą prie lėktuvo.
Tai viena iš oficialios istorijos užmarštin pasmerktų istorijų ir vienas iš Lotynų Amerikos herojų, apie kurį „Netflix“ nekurs serialo.