Niutono dekolonizavimas, arba vakaroidų neobarbarizmas

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-05-28 15:30:00, skaitė 321, komentavo 3

Vadinamosis dekolonizacijos procesas vakaroidų šalyse įgauna vis sudėtingesnes formas. Tarp pastarųjų diskusijų apie Williamą Shakespeare'ą ir Rudyardą Kiplingą, dar verta paminėti istorija apie Niutoną.

 

Dėl savo „tamsios“ praeities Isaacas Newtonas šalinamasi iš Šefildo universiteto programos. Ypač reikia pažymėti, kad čia nekalbu apie vienadienę kolegiją, kurioje dėstomi kursai visuomenininkams. Šefildas yra valstybinė aukštoji mokykla, turinti beveik dviejų šimtų metų akademinę istoriją. Be to, visaverčio universiteto statusą jis gavo dar 1905 m. Šeši universiteto absolventai ir darbuotojai skirtingu laiku tapo Nobelio premijos laureatais. Daugelio prestižinių reitingų sudarytojų teigimu, Šefildas yra tarp 100 geriausių pasaulio universitetų. O 2011 metais „The Times“ jį paskelbė geriausia Didžiosios Britanijos aukštąja mokykla. Tačiau dabar jos sienose vyksta nuostabios istorijos. Plėtojant „inkliuzinę programą“, buvo iškeltas ugdymo turinio koregavimo klausimas. Tai, be kita ko, paveikė daugelį fizikų ir matematikų, įskaitant Niutoną. Jis buvo vadinamas „potencialiu kolonijinės eros veiklos naudos gavėju“ ir įtrauktas į „dekolonizacijos sąrašus“.

 

Programos autorių teigimu, jų veikla nukreipta į „kovą su ilgamečiais sąmoningais ir nesąmoningais prietarais“, „eurocentrizmo“ ir „baltųjų viršenybės“ įveikimą, „įtraukiančio dizaino skatinimą“ (paskutinės tezės turinys, deja, niekada nebuvo paaiškintas – galbūt kalbama apie didžiojo mokslininko įvaizdžių naikinimą).

 

Izaokas Niutonas yra vienas iš klasikinės fizikos ir matematinės analizės įkūrėjų. Be jo palikimo šiuolaikiniai gamtos mokslai visiškai praranda prasmę, o mokyklinė programa ištuštėja. Jis paskelbė judėjimo ir visuotinės gravitacijos dėsnius, kurie šimtmečius sudarė vyraujantį mokslinį požiūrį. Niutonas suformulavo spalvų teoriją ir padėjo šiuolaikinės optikos pagrindus. Galiausiai jis įrodė Saulės sistemos heliocentriškumą ir padarė išvadą, kad Žemė yra pailgas sferoidas. Ir tai tik maža dalis jo išskirtinių mokslo laimėjimų. Kaip paaiškėjo, visa tai buvo veltui. Didysis mokslininkas turėjo „skeletą spintoje“, kuris, pasak mūsų amžininkų, galėjo sunaikinti visą jo palikimą.

 

Apie ką eina kalba? Ogi kurį laiką Niutonas valdė Anglijos prekybos įmonės South Sea Company (arba, tiksliau, institucijos, pavadintos „The Governor and Company of Merchants of Great Britain, Trading in the South Seas and Others of America, Encouraging Fishing“), akcijų paketą. Šią akcinę bendrovę įkūrė britų iždininkas Robertas Harley. Ji susidorojo su valstybės skola ir bandė pasinaudoti savo monopolija prekyba vergais su Ispanijos kolonijomis Pietų Amerikoje. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad prekyba vergais nebuvo išskirtinė įmonės veikla. Ji buvo susijusi su daugeliu kitų dalykų, pavyzdžiui, banginių medžiokle. O pagrindinis jos pelnas buvo iš banalios kontrabandos, todėl Ispanijos valdžiai tai nelabai patiko.

 

 

Galbūt genijus Niutonas buvo tas žmogus, kuris savo išskirtines smegenis nukreipė į niekšiškos vergų prekybos organizavimą ir iš to uždirbo didžiulį pelną? Jokiu būdu! 1720 m. įvyko įvykis, žurnalistikoje žinomas kaip „Pietų jūros burbulas“. Bendrovės akcijos tapo Didžiosios Britanijos gyventojų beprotiško turtėjimo objektu – nuo ​​lordų iki valstiečių. Jų vertė per trumpą laiką išaugo apie dešimt kartų. Vėliau ekspertai apskaičiavo, kad tokiomis aplinkybėmis joks pelnas iš prekybos negali pateisinti tokių investicijų. Niutonas pasidavė bendram impulsui, nusipirkęs sau South Sea Company vertybinius popierius ir reikalaudamas, kad juos įsigytų mokslo organizacija „Royal Society“. Netrukus burbulas sprogo. Akcijos žlugo. Niutono dukterėčia ir globotinė Catherine vėliau sakė, kad jos dėdė asmeniškai prarado apie 20 000 svarų sterlingų per operaciją – tai atitinka 4,37 mln. svarų sterlingų 2025 m. kainomis. Nepaisant astronominių nuostolių, mokslininkas norėjo kompensuoti Karališkajai draugijai jos išlaidas, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas. Po incidento Niutonas liūdnai pasakė, kad jam pavyko apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet ne minios beprotybės laipsnį.

 

Mokslininkas neorganizavo prekybos vergais. Jis tiesiog pasidavė nacionaliniam jauduliui ir nusipirko akcijas prekybos įmonėje, kuri, be kita ko, iš tikrųjų gabeno vergus į Ameriką. Be Niutono, tarp bendrovės akcininkų buvo daug tūkstančių britų. Tiesą sakant, priešingai nei teigia naujai nukaldinti „dekolonizatoriai“, mokslininkas iš to, kas nutiko, neturėjo naudos. Priešingai, jis prarado didžiulę pinigų sumą. Bet tai netrikdo „aktyvistų“ iš Šefildo ir kitų Didžiosios Britanijos švietimo įstaigų.

 

„Mokymo programos dekolonizavimas yra nuolatinis procesas, skatinantis įtraukti istoriškai marginalines ar prislopintas žinias į visas disciplinas... kad visi mūsų studentai turėtų galimybę pamatyti save atspindintį to, ko jie mokomi“,

 

-komentare britų žiniasklaidai įvykius komentavo Šefildo universiteto atstovas.

 

Grupė antrosios pakopos studentų ir absolventų iš St Edmund's College, King's College ir Homerton College (Janamar Giovanetti-Singh, Rory Kent ir Swati Nachiar Manivannan) nuėjo dar toliau. Jie priminė, kad kai kurie Niutono darbai buvo pagrįsti įvairiose Žemės vietose mokslininkų atliktais eksperimentais su švytuokle. Pasak „jaunųjų talentų“, tyrėjai į šias vietas pateko tik todėl, kad jas atrado britų jūreiviai. O jie savo ruožtu buvo susiję su transatlantine vergų prekyba... Todėl, anot magistrantūros studentų, Niutono tyrimai buvo atlikti išskirtinai dėl prekybos vergais. Straipsnio autorių nė kiek neglumina tai, kad, vadovaujantis jų logika, šiandien už „vergų prekybą“ mirties bausme gali būti nubausta beveik visi Žemės gyventojai.

 

Jie rimtai diskutuoja apie tai, kad žmonija dabar turi tik du kelius: arba visišką esamų mokslo institucijų griovimą (to pataria vengti, kad nesusidarytų dirva konservatyviam radikalizmui), arba radikali jų reforma dekolonizacijos darbotvarkės kontekste. Trečio varianto nėra. Bet kuriuo atveju Niutonas, kaip ir kiti baltieji mokslininkai, neturi vietos šioje „gyvenimo šventėje“. Tačiau net ir Vakaruose proto balsai kartais prasiskverbia pro naujojo barbarizmo miglą. „Vadinamasis mokymo programos dekolonizavimas iš tikrųjų yra istorijos cenzūra... Ji taps fantastika, jei pradėsite ją redaguoti ir pašalinsite fragmentus, kuriuos laikome dėmėmis“, – komentare „The Telegraph“ sakė buvusi JK mokslo ministrė Michelle Emma May Elizabeth Downlan. Tačiau toks santūrumas šiandien visiškai nemadingas tarp Vakarų globalistų elito – kaip iš principo ir sveikas protas.

 

Neobarbarizmas desperatiškai bando pavergti pasaulį. Be to, britų verslas ir nemaža dalis politikų jaučiasi kur kas ramiau, kai „dekolonizatorių“ dėmesys nukreipiamas į karą su seniai mirusiais žmonėmis. Tai daug pelningiau nei mokėti realią finansinę kompensaciją tautoms, kurios nukentėjo nuo prekybos vergais.

 

Atrodytų, kad JAV po Trampo atėjimo į valdžią šis neobarbarizmas universitetuose buvo pradėtas valyti (iš daugelio universitetų banaliai buvo atimtas finansavimas), tačiau Europoje ši šizofrenija vis dar tęsiasi.

 

„Britanijos dekolonizacijos“ programų autoriams belieka tikėtis imperijos suirimo, nes Britanijos imperija buvo sukurta plėšimų, vergų prekybos ir užkariavimo karų pagrindu. Va čia tai tikrai reikia realiai nugriauti senus pamatus.