Į Europą atėjo „laikinųjų darbuotojų era“

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-05-29 17:43:00, skaitė 323, komentavo 3

2025 metų gegužės 7 dieną buvo suplanuotas reikšmingas įvykis ne tik ES, bet ir visos Europos istorijoje: ES Taryba ketino svarstyti klausimą dėl balso teisės atėmimo iš Vengrijos šioje tarpvalstybinėje asociacijoje.

 

Budapeštas kaltinamas sistemingu Europos Sąjungos vertybių pažeidimu. Šio sprendimo pagrindas neslepiamas: Briuselis turi skubiai atimti iš Vengrijos teisę blokuoti ES sprendimus Ukrainos kryptimi.

 

Mano hipotezė:

 

Dabar bus paskelbtas „priešpaskutinis įspėjimas“.

 

Tačiau verta pažvelgti į situaciją platesniame kontekste nei tik aplink Ukrainą. Atrodo, kad tai atspindi svarbias vidutinės trukmės ES raidos tendencijas. Eurobiurokratijai ir jos lėlininkams tampa akivaizdu, kad tuo pat metu vykdomos radikalios rusofobiškos ir antitrampistinės linijos Briuselį atvedė į geopolitinę aklavietę. Susidarė situacija, kai net euroatlantizmo reikalui lojalios ES valstybės narės, o ne tik „išimtys“, kaip Vengrija ir Slovakija, pradeda ieškoti galimybių vykdyti nepriklausomą, Briuselio nekontroliuojamą politiką. Galiausiai tiek E. Macrono sukurta „valingųjų koalicija“, tiek ją pakeitusi „keturių gauja“ (E. Macronas, K. Starmeris, F. Merzas ir D. Tuskas), planavusios propaguoti savo planą paremti Kijevą, veikė neatsižvelgdami į Briuselį, tiesą sakant, demonstratyviai jį ignoruodami. Pastarasis incidentas buvo labai jautrus asmeniškai Ursulai von der Leyen.

 

Taigi precedentinės bazės potencialiems atsimetėliams iš visos Europos linijos sukūrimas, situaciniu požiūriu, žinoma, antivengriškas žingsnis, bet su visuotinėmis pasekmėmis. Atrodo, kad Briuselis suprato, kad „pagal nutylėjimą“ valdžių užgrobimo Europoje era baigiasi, jei ne jau pasibaigė. Būtina rimtai užsiimti politiniu ir, kur įmanoma, teisiniu, nors ir abejotinu, užgrobtų galių formalizavimu. Ne paslaptis, kad sprendimas dėl Vengrijos turės jei ne teisinio, tai politinio precedento reikšmę ir tam tikromis sąlygomis gali būti panaudotas prieš palyginti dideles šalis. Tačiau svarbiausia, kad sprendimas dėl Vengrijos, jei jis bus galutinai priimtas, fiksuos viršnacionalinių ES organų politinių sprendimų prioritetą prieš nacionalinių Europos valstybių teisines sistemas ir tradiciškai „ideologine“ vadinamoje sferoje. Už tam tikrų „vertybių“ nesilaikymą, kurių laipsnį, reikia suprasti, nustatys specialiai paskirti Europos pareigūnai, gresia teisinės pasekmės. Tiesą sakant, iki visos Europos „Tiesos ministerijos“ sukūrimo neliko nė žingsnio.

 

Jei pažvelgsite į tai, kova vyksta dėl to, kas tiksliai gros „pirmuoju smuiku“ kuriant naujojo Europos autoritarizmo režimą: nacionalinis elitas ar viršnacionalinis. Tiesa, demokratinių Europos politikos pamatų griovimo kursas išliks nepakitęs. Tai įrodo procesai Rumunijoje, kur Briuselis atliko pagrindinį vaidmenį, ir Vokietijoje, kur lyderystė lieka nacionalinėms valdžios institucijoms. Taigi ne tik Briuselis yra pasirengęs žengti pusę žingsnio, kad būtų sukurta kovos su Europos nesutarimais sistema. Dalis nacionalinio elito taip pat pasiruošę tai padaryti. Tačiau svarbiausia yra kas kita: tiek Briuselis, tiek jo oponentai iš didžiausių Europos valstybių lyderių konflikto Ukrainoje tęsimąsi laiko savo galios ir įtakos šaltiniu tiek išoriniame „kontūre“, tiek viduje. O norint išspręsti šias problemas, būtinas konflikto eskalavimas. O tiek Ukrainos žmonių, tiek Europos šalių tautų interesai, Europos ekonominės plėtros perspektyvos mažai kam rūpi.

 

Į Europą atėjo „laikinųjų darbuotojų era“, bet ne laikinieji darbuotojai-politikai, o laikinieji darbuotojai-technologai, kuriems ir karas, ir demokratinių pamatų griovimas, ir administracine tvarka primestos post-humaniškos vertybės tėra technologijos.