Plungės ekstrasensas Pilėnus atrado Bilioniuose

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2016-12-21 09:20:42, skaitė 2307, komentavo 1

Pagaliau atrasti legendiniai Pilėnai, kuriuos Lietuvos istorikai spėja galėjus būti tai ten, tai ten. Tarp galimų kandidatų minimi du piliakalniai Šilalės rajone. Vienas - Kaltinėnuose, kitas - Bilioniuose. Plungės ekstrasenas Bronius Mažonas istorinio paveldo sargams ir tyrinėtojams praeitą savaitę nurodė labai konkrečią Pilėnų vietą, kur palaidoti ir drąsieji pilies gynėjai. Jų kapavietė - ant paties Bilionių piliakalnio. Čia jie sudegė, čia ekstrasenso žodžiais, ir užkasti.

Sensacija po sensacijos

Savo atradimą ekstrasensas pristatė ne tik žurnalistui, bet ir Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistei Jurgitai Viršilienei, Varnių regioninio parko kultūrologui Linui Šedvilui bei Klaipėdos universiteto docentui, visoje Lietuvoje gerai žinomam archeologui Gintautui Zabielai. Beje, paskambinęs į "Šilalės artojo" redakciją ir kviesdamas ekskursijai, Bronius Mažonas neprisistatė kaip ekstrasensas. Jis sakė esąs miškininkas, kuris gali rasti senovėje buvusias pilis, kapavietes ir panašius dalykus. Jau nemažai radęs.

Mūsų pažintis su atrastaisiais Pilėnai prasidėjo Bilionių piliakalnio papėdėje. Vietiniai žmonės jį dar vadina Švedkalniu, o tai, B. Mažono tvirtinimu, esą irgi klaida.

- Iš tiesų tai Pilėnų piliakalnis, - sakė Plungės rajono miškininkas. - Yra laikoma, kad piliakalnis turėjo tris įtvirtinimus. Tai irgi klaida. Iš tiesų įtvirtinimų buvo 15, jie prasidėjo nuo šlaito apačios ir vienas po kito sekė iki kalno viršūnės.

Penkiolika įtvirtinimų - tai jau būtų sensacija. Tačiau archeologas G. Zabiela į tai nereagavo niekaip. Jis paprasčiausiai klausėsi, neskubėdamas nei pritarti, nei ginčytis. Vėliau jis žurnalistui paaiškins, kad Bilionių piliakalnis menkai tyrinėtas, o pilių brėžinių senovėje niekas nedarė, kryžiuočių kronikose nėra ir jų piešinių. Todėl įmanomos visos versijos. O kol nėra tikrų duomenų, archeologas negali nieko pavirtinti arba paneigti.

Užtat B. Mažonas buvo tvirtesnės nuomonės. Dar prieš ekskursijos pradžią, belaukiant docento, jis išdėstė gana skeptišką požiūrį į archeologus ir archeologiją - paprastai jie rašo tą patį iš knygos į knygą, o naujų dalykų nebeatranda. O štai specialių galių turintys žmonės mato ir be kasinėjimų. Ir dėl tų 15 įtvirtinimų ekstrasensas nei kiek neabejoja.

- Tikras dalykas, - tikino jis.

Pagaliau mes ant piliakalnio. Nuo čia matyti Laumėkalnis - plokščias kalnas Laumenų kaime. Vietiniai pasakoja legendas, kad po šiuo kalnu laumės gyvenusios . Dėl to žmonės šį kalną Laumėkalniu praminę, kaimą Laumenais, o jo apylinkes net Laumių karalyste vadinę. Gamtininkai apie šį kalną kalba kukliau - tai esąs natūralus gamtos darinys, plokščiakalnis. B. Mažonas tikina, kad tai irgi klaida.

- Iš tiesų tai piliakalnis, senovės žemaičių rankomis supiltas pilies kalnas, - tvirtina jis.

O dabar - pati didžiausia sensacija:

- Čia, kur stovime, ir buvo Pilėnų pilis. Drąsieji pilies gynėjai sudegė, jie čia ir palaidoti. Pagal senovės žemaičių papročius - rytų kryptimi, - ekstrasenas parodė ranka į rytus. - Iš to, kaip palaidoti žmonės, aš nustačiau, kad tai - žemaičių kapai. Tai neaukšti žmonės, metro dvidešimties, metro penkiasdešimties centimetrų ūgio. Kryžiuočių kapavietė apačioje, jie palaidoti visai kitu būdu, - aiškino specialių galių turintis miškininkas.

Kitas sensacija - Bilioniuose yra buvęs ne vienas, bet trys piliakalniai.

- Anie du šalia irgi piliakalniai, jie klaidingai laikomi natūraliais kalnais. Papėdėje atradau ir šaltinį. Aš randu ir požemines upes, galiu parodyti, kur po žeme vanduo, kur galima kasti šulinį. Taip ir tą šaltinį radau, - rodė ekstrasenas.

Dviejų kalvų papėdėje tikrai teka šaltinis. Bet vietiniai žmonės tikriausiai jį matė ir anksčiau, dar iki ekstrasenso. O krūmais ir medžiais apaugusi kalva tikrai piliakalnis? Neatrodė, kad paveldo žinovai būtų tuo patikėję.

- Natūralus kalnas, ir tiek, - sakė L. Šedvilas.

Užtat kita kalva plokščia viršūne sudomino G. Zabielą. Apėjęs kalvos šlaitus, docentas grįžo ne toks skeptiškas:

- Čia iš tiesų galima apsiginti. Štai ta aikštelė galėjo tikti įtvirtinimui. Išoriškai matome, kad tai natūralus gamtos kūrinys, plika akimi nematyti kokių nors kultūrinio palikimo ženklų, bet jų gali būti giliau po žeme. Kol neatlikta tyrimų, nieko daugiau negaliu pasakyti. Tarkime, versija...

- Ne, tai ne versija, tai tikras dalykas, - atkakliai tikino B. Mažonas.

Bilionių piliakalnio ir tų dviejų kalvų papėdėje jis nurodė nemažą plotą, kur buvusios senovės žemaičių kapinės. Tai žema vieta šalia iškastos kūdros, ko gero, anksčiau čia galėjo būti pelkė.

 

- Laidojo čia, pelkėje? - nusistebėjo L. Šedvilas.

- Vieta tikrai žema, - išsprūdo abejonė ir iš G. Zabielos lūpų.

B. Mažonas parodė ir kryžiuočių kapavietę. Šitie palaidoti truputį aukščiau, pačioje piliakalnio papėdėje.

- Iš viso čia užkasta 360 palaikų. Jie palaidoti štai ta kryptimi, - ekstrasensas parodė ranka į pietus. - Todėl darau išvadą, kad tai ne žemaičių, bet kryžiuočių kapavietė. Nustačiau, kad jie užkasti eilėmis. Metro - pusantro metro gylyje. Faktas!

- Parodytum bent vieną kaulelį, tada sakyčiau, kad faktas, - abejojo L. Šedvilas.

- Aš negaliu kasinėti, - atšovė ekstrasensas.

O kam kasinėti, jei galima nustatyti ir taip. O kaip? Kokiu būdu ekstrasensas sužino, kur buvo pilis, kur stovėjo troba, kur giliai po žeme užkasti palaikai?

- Nustatinėju štai taip, - B. Mažonas ištiesė į priekį abi rankas. - Jeigu po žeme kas nors yra, delnais jaučiu energiją. Kartais delnus net degina. Kas degina? Na, kai žmogus daro ką nors - ar stato namą, ar tveria tvorą - jis po savęs palieka energiją. Aš tą energiją ir pajuntu. Esu aptikęs šeimą visai be sveikatos, kur vyras silpna širdimi, o žmona dirbtiniu klubo sąnariu. Nustačiau, kad jų troba stovi senoje kapavietėje. Jie neturės sveikatos, nes kapai išsiurbia jų energiją.

Taip sužinojome, kad su energija vyksta keisti dalykai. Kartais žmogus po savęs palieka tokią energiją, kad ji degina delnus, o kartais žmonių palikta energija siurbia kitų energiją tarsi vampyras.

- Užsienio mokslininkai jau įrodė, - patikino specialių galių turintis miškininkas.

Specialistai daug atsargesni

Vaikštant po kalvas, B. Mažonas ne kartą atkakliai tikrino, kad tai, ką jis pasakė, yra tikras dalykas. Ne kokia spėlionė, bet nustatytas faktas! Bet ar tikrai? Ką pasakytų žmonės, kurie savo teiginius yra įpratę pagrįsti faktais, o ne jausmais?

Po mūsų ekskursijos visiems trims specialistams uždaviau tris tuos pačius klausimus: ar tai, ką išgirdome, iš tiesų faktai, ar tik galima versija, o gal viso labo tuščia fantazija? Kas iš B. Mažono teiginių labiau panašu į tiesą, o kas kelia didžiausių abejonių? Ar buvo jie anksčiau susidūrę su ekstrasensais ir turėjo iš to naudos?

Paveldosaugininkė J. Viršilienė:

- Aš nesu ekspertė, kuri galėtų nustatinėti, kur čia tiesa, kur ne. Todėl kviečiau specialistus - garsų archeologą, kultūrologą. Esu tos nuomonės, kad reikia džiaugtis tokiais žmonėmis, kurie domisi krašto istorija ir jos paslaptimis. Štai kaltinėniškis Benjaminas Jurgelevičius šiemet pranešė, kad miestelio apylinkėse radęs kelis piliakalnius. Jis nebuvo toks kategoriškas, kaip šis ekstrasensas, bet kėlė versiją. Pakviečiau docentą G. Zabielą, apžiūrėjome tas vietas. Kaltinėniškio spėjimas nepasitvirtino.

Visgi turim pagirti žmogų, kad jis domisi, ieško. Būtų klaida manyti, kad viskas seniai ištirta ir nebėra jokių mūsų istorijos paslapčių. Lietuvoje rasta apie 900 piliakalnių, o kiek dar neatrasta? Vien tik pernsai jų atrasta dešimt, vienas - ir mūsų rajone. Tai Kiaukų piliakalnis netoli Obelyno. Taigi tyrinėkim, ieškokim, nebijokim sakyti savas versijas.

Kultūrologas L. Šedvilas:

- Faktai?.. Ar yra bent vienas realus įrodymas? Laumėkalnis - žmonių rankomis supiltas piliakalnis, ant Bilionių palaidoti metro dvidešimties centimetrų žmonės? Aišku, tada žmonės buvo daug mažesni, bet kodėl čia visi tokio vaikiško ūgio? Ir tie tikslūs skaičiai, tie 360 kryžiuočių... Viena jo rodyta kalva gal kiek panašesnė į gynybinę vietą, bet yra žmonių, kuriems kiekvienas kalnas - piliakalnis. O jau tos kapinės pelkėje, 15 įtvirtinimo tvorų apie piliakalnį... Juk tai - paprasčiausia nesąmonė! Kas laidojo žmones tokioje žemoje vietoje?

Su ekstrasensais nesu turėjęs jokių reikalų ir jokios naudos. Žinau apie juos, apie virgulininkus, bet apsieinu be jų. Varniuose irgi yra vienas burtininkas, bet nė nemanau kreiptis. Kad būtų bent vienas jų galios įrodymas!

Archeologas G. Zabiela:

- Faktas, kad buvome ten, kad išklausėme žmogaus. Faktas ir tai, kad žmogus kažką jaučia. Jis kalbėjo nuoširdžiai, todėl manau, kad tikrai jaučia. Ką jaučia, aš negaliu vertinti. Jausmas yra subjektyvus dalykas, o mes, archeologai, tyrinėjame materialius kultūros likučius. Arba tie materialūs dalykai yra, arba jų nėra. Kol kas jų neturime. Apžiūrėjus išoriškai, viena kalva su aikštele viršuje tikrai įdomi, tačiau išvadas galėtume daryti tik po tyrinėjimų. Abejonių man kelia jo nurodytos kapavietės tokioje žemoje, šlapioje vietoje.

Su ekstrasensais esu turėjęs reikalų, net dirbęs kartu. Prieš kokius dvidešimt metų archeologai kartu su ekstrasensais Anykščių rajone tyrinėjome vieną piliakalnį. Mūsų tikslas buvo nustatyti, kiek mums galėtų padėti ekstrasensai, kiek tikslūs yra jų parodymai. Dalyvavo keli ekstrasensai, jie turėjo nurodyti, kur čia po žeme medinių statinių likučiai. Vieni ekstrasensai rodė vienaip, kiti - kitaip, bet nė viena jų versija nepasitvirtino. Visgi B. Mažoną kviesčiau padėti tyrinėti Medvėgalį. Čia būta nemažos gyvenvietės, turėtų būti ir kapavietė, bet jos niekaip nerandame. Gal B. Mažonas nurodytų bent panašesnę vietą?