Rusai eina! ES „konstatuoja rusų informacinį įsiveržimą“
Autorius: Dasrius Dimbelis Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/12/rusa... 2017-01-01 11:52:58, skaitė 2529, komentavo 1
Ir skelbia Rusijai karą. Tiesa, kol kas tik Tviteryje.
Kadangi lietuvių kalba pilnos informacijos apie planuojamą ES informacinę blokadą ir galimą MIP cenzūrą beveik niekur nėra, nutarėme pasinaudoti rusų autorės straipsnio medžiaga ir pristatyti ES parlamento priimtą rezoliuciją (kurios originalų lietuvišką tekstą galite perskaityti čia, o anglišką nuorodą peržiūrėti čia) „informacijos patikimumo identifikavimo ir tolesnės jos priežiūros (pamirštant žodžio laisvę) bei kontrolės priemonių diegimo“ ES erdvėje ir už jos ribų, klausimais. Čia žinoma įeina ir kontrpropaganda ES šalių viduje, finansuojant jos centrus iš Briuselio. Visa tai, žinoma, nukreipta prieš Rusijos šaltinių teikiamą informaciją, remiantis tuo, jog pastaroji griauna ES vertybes ir jos šalių narių vienybę, priimant bendrus sprendimus užsienio politikos klausimais.
Siūlome atmesti emocijas ir rusofobiškas bei rusofiliškas nuotaikas. Skaityti tik tai, kas yra labai konkretu ir ką galima patikrinti. Ir po to atsakyti sau – ar jums tas tinka. Kadangi, portalas „Sarmatai“ jau ne kartą yra kaltintas prorusiškumu, niekur iki šiol taip ir neįvardinus kuo gi jis konkrečiai pasireiškia bei kur jis apskritai uždraustas, kad būtų verta jį minėti, – redakcija siūlo apsiriboti tik EP priimtomis rezoliucijos nuostatomis laisvos informacijos atžvilgiu. Visa kita tėra straipsnio autorės nuomonė. Visi puikiai suprantame, jog uždraudus Rusijos MIP skleidžiamą informaciją, niekas nesutrukdys pereit prie vidinių ES informacijos šaltinių cenzūros, apkaltinant juos apskritai priešiškais ES vienybei. Kai pati ES bus suabsoliutinta iki tobulybės, kurios kritika negalima. To dabar siekiama.
sarmatas.lt – redakcija
Arina Cukanova
Europos parlamento deputatai priėmė rezoliuciją dėl priešinimosi Rusijos propagandai ES, kai kurių Rusijos MIP įtaką sulyginę su radikalių islamistų grupuočių propaganda.
Lapkričio 23 Europos parlamente už šį dokumentą balsavo 304 deputatai, prieš – 179, susilaikė – 208 nariai.
Lenkų parlamentarė Ana Fotyga (Anna Fotyga), pristatydama rezoliucijos tekstą, pavadino ją žingsniu link „priešiškos propagandos ir dezinformacijos išaiškinimo“, kurią prieš Europą skleidžia Rusija ir islamiškos teroristinės organizacijos. „Po Krymo aneksijos ir agresijos rytinėje Ukrainos dalyje daugelis šalių puikiai supranta, kaip Rusija jais manipuliuoja ir dezinformuoja“, – teigė ji. Be to, netgi ruošti pranešimą, jos teigimu, nebuvo itin saugu: „Rengimo metu šis pranešimas taipogi buvo priešiškos propagandos taikinys“.
Tiesiog šiurpas krečia. Primena baisų pasakojimą apie siaubingą ranką, kuri klaidžioja po miestą. Tik čia – Maskvos ranka, ir klaidžioja ji po Europą. „Mergaite, mergaite, liaukis rengusi pranešimą! Maskvos ranka eina per Strasbūrą! Ji jau parlamento koridoriuose! Aaa!“
Maždaug taip.
Rezoliucijos, pavadintos „ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą“, tekstą į suprantamą žmonėms kalbą galima išversti taip: „Kartu su visa Europos Sąjunga – prieš Rusijos MIP ir ISIL (Islamo valstybę). NATO mums padės!“. Žodžių junginys „strateginės komunikacijos“ reiškia, jog prieš informacines grėsmes, siūbuojančias ES valtį, Europos parlamentas reikalauja sutelkti eilę ES šalių, sustiprinti ryšį su NATO ir kovai su nepageidaujama Europai informacija sukurti vieningus valdymo centrus.
Beje, „Islamo valstybė“ (ISIL) prie antirusiškos rezoliucijos pripinta vieninteliu tikslu – kad tiek Europos šalių vyriausybių, tiek ir jų gyventojų galvose atsirastų junginys „Rusija = ISIL“, ir karas su „Rusijos grėsme“ galėtų būti skelbiamas ta pa2ia prasme, kaip ir karas su teroristinėmis grupuotėmis, išpažįstančiomis radikalųjį islamą.
Be ISIL paminėjimo tokia rezoliucija kažin ar būtų priimta Europos parlamente, kadangi, atmetus visas vingiuotas formuluotes, jos esmė tiesiogiai kertasi su viena svarbiausių deklaruojamų europietiškų vertybių – žodžio laisve.
Šis dokumentas jei ir nepanaikina šios laisvės, tai ima ją nuolatos kontroliuoti bei riboti. Norint kaip nors pateisinti tokios priemonės būtinumą Europoje, kur laisvai jaučiasi netgi Charlie Hebdo su savo karikatūromis apie pranašą Mahometą bei teroro aktų aukas (paskutinė apie Tu-154 katastrofų aukas), buvo griebtasi tokio svaraus argumento, kaip „Islamo valstybė“. Prisegtas prie Rusijos, jis tartum suteikia stabilumo visai „strateginių komunikacijų“ konstrukcijai – kas gali prieštarauti, jog Europoje būtina kovoti su terorizmo ir ekstremizmo propaganda?
Tik štai, kova prieš ISIL niekaip nesiderina su kova prieš Rusijos MIP. Skelbdami „kryžiaus žygį“ prieš žiniasklaidą, kuri neva manipuliuoja europiečių sąmone, Europos parlamento deputatai patys nesibodėjo atvirai manipuliuoti ILIV abreviatūra, pridėję teroristus prie rezoliucijos „kovoje prieš antieuropietišką propagandą“, kurios pirmose gretose pastatyta Rusija.
Pagrįsdami Europos parlamento dokumente išsakytas priemones, deputatai nesikuklindami naudojo formuluotę „Rusijos MIP įsiveržimas“ ir paskelbė, jog „po Krymo aneksijos ir Rusijos vadovaujamo hibridinio karo Donbase, Kremlius ėmėsi aštrinti konfrontaciją su ES stiprindamas propagandą, ėmė vaidinti svaresnį vaidmenį Europos žiniasklaidoje, o tai kenkia ES vienybei užsienio politikos klausimais“.
„Priešiška propaganda“, kaip pažymima Europos parlamento priimtoje rezoliucijoje, provokuoja susiskaldymą tarp ES ir Amerikos partnerių; paralyžiuoja ES sprendimų priėmimo procesą; diskredituoja ES institutus Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių piliečių akyse; griauna europietiškas vertybes; kelia baimę ir nepasitikėjimą ES stabilumu.
Europos parlamento deputatai pareikalavo pripažinti, jog „informacinis karas – ne tik ES užsienio, tačiau ir vidaus problema“ bei susirūpino „priešiškos propagandos, kuri tiražuojama Sąjungos viduje, kiekiu“. Pirmiausia, pasitelkus Europos žiniasklaidos atstovus ir ES šalių ekspertus, planuojama sukurti metodinę medžiagą, kurioje būtų surinkti nutarimai ir bendra padėties informaciniame fronte analizė. Kadangi su Rusijos MIP teks kautis pilnu pajėgumu, propaganda paskelbta „hibridinio karo“ dalimi (kad būtų aišku: a la guerre comme a la guerre).
Kaip gi atrodys tas „hibridinis“ informacinis karas tarp Europos ir Rusijos? Rezoliucija numato štai ką:
– reikia sukurti kovos strategiją (jos dar nėra, nors karas jau paskelbtas): ES, NATO, JTO institutai, ES šalys, taipogi visokios NVO, atstovaujančios „pilietinę visuomenę“ privalo supaprastinti tarpusavio bei sukurti naujus ryšius tam, kad būtų galima glaudžiau koordinuoti procesą ir apsikeitimą informacija;
– Europos Sąjungos komunikacines pastangas laikyti prioritetinėmis ir atitinkamai finansuoti;
– ES reikia parodyti kaip sėkmingą integracijos modelį, kuris išlieka patrauklus net ir krizės fone, kad norinčių tapti šio modelio dalimi srautas neišsektų;
– išaiškinti dezinformaciją ir karo propagandą, kuo, Europos parlamento manymu, ir užsiima Rusija Europoje;
– didinti europiečių švietimą apie „komunistinių režimų nusikaltimus“, ypatingai buvusio „sovietinio bloko“ šalyse: rezoliucijos autoriai mano, jog Rusija „skleidžia ir perša alternatyvią versiją“ aiškinant istorinius įvykius. „Istorijos falsifikacija yra viena svarbiausių strategijų“, – užrašyta dokumente.
„Kremliaus versijai“ priešintis ruošiamasi tokiomis priemonėmis:
– pilietinės akcijos, moksliniai tyrinėjimai ir švietimas;
– glaudus bendradarbiavimas su NATO, kibernetinių grėsmių išaiškinimo bei užkardymo klausimais („rusai kibernetinėje erdvėje agresyvūs“);
– bendros struktūros sukūrimas (taip pat kartu su NATO) kovoje su „hibridinėmis grėsmėmis“ – savotiškas „operatyvinės vadavietės centras“, kurio rekomendacijos būtų vykdomos nedelsiant;
– „antieuropietiškos propagandos“ finansavimo šaltinių stebėjimas;
– papildomas „Europos kaimynystės politikos laisvės, MIP palaikymo“ finansavimas;
– tikslinės grupės, ES dirbusios su „strateginėmis komunikacijomis“ perorganizavimas į pilnavertį vienetą Europos vidaus ryšių tarnybos struktūroje (Strategic Communication Task Force) su įgaliojimais, etatais ir finansavimu (netgi papildomu specialiu biudžetu);
– glaudus ES šalių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas „įvertinant trečiųjų šalių, besistengiančių sugriauti ES demokratinius pamatus bei vertybes, įtaką“;
– analitinio Europos parlamento aparato ir informacinių centrų „strateginėms komunikacijoms“ šalyse-narėse naudojimas kartu su Europos vidaus ryšių tarnyba;
– žurnalistų, žiniasklaidos tyrimų, analitikos, turinio platformų mobilumo ir profesionalaus apmokymo palaikymas ES ir Europos apylinkėse panaudojant „nuomonių pliuralizmą“, „MIP objektyvumą, nešališkumą ir nepriklausomumą“;
– trečiųjų šalių persekiojamų ir areštuotų žurnalistų bei teisių gynėjų palaikymas;
– bendradarbiavimo tarp ES, Europos fondo už demokratiją, ESBO, Europos Tarybos bei ES šalimis supaprastinimas, vengiant iniciatyvų dubliavimosi ar nesutarimų;
– ragina atsižvelgiant į „Twitter“ paskyrą „@EuvsDisInfo“, sukurti visuomenei skirta interneto svetainę (Strategic Communication Task Force), kur bus galima rasti įvairius instrumentus dezinformacijos išaiškinimui ir paaiškinimą, kaip juos naudoti;
– kova su vietos gyventojų prietarais (tiesioginis kontaktas su žmonėmis, ES veiksmų aptarimas);
– įstatymų, ribojančių nuomonių reiškimo laisvę, kūrimas (kitaip sakant – cenzūra);
– tikslinės komunikacijos konkrečiuose regionuose vietos kalba (kadangi nurodyta tik viena „vietos kalba“ – rusų, tai ir „konkretus regionas“ čia – Rusija);
– ES šalių vyriausybių savų „strateginių komunikacijų galimybių“ kūrimas;
– kassavaitinės „dezinformacijos“ santraukos bei apžiūrų publikacija kiekvienoje ES šalyje;
– nuodugnus atskirų stambių žiniasklaidos projektų, finansuojamų ES (tokių kaip Euronews), efektyvumo patikrinimas, tuo pat metu nepriklausomų MIP, analitikos centrų ir NVO, dirbančių su tikslinėmis grupėmis gimtosiomis kalbomis, palaikymas;
– ES įstatymų pritaikymas prie situacijos: įstatymų normų panaudojimas offline ir online informacijos šaltiniams;
– stipendijų ir mainų programų paketas studentams ir jauniems specialistams, galbūt ir bevizis režimas jaunimui iš trečiųjų šalių, siekiant pademonstruoti ES privalumus;
– naujų technologijų naudojimas, įskaitant skaitmenines transliacijas, mobilųjį ryšį, internetines MIP ir socialinius tinklus – taip pat ir regioninius, „kurie padeda skleisti informaciją bei sustiprintą informuotumą apie europietiškas vertybes“;
– Baltijos media technologijų centro Rygoje, NATO Strateginių komunikacijų centro (StratCom), Radicalisation Awareness Network rėmimas, analitinio potencialo stiprinimas – rezoliucijoje ES šalys kviečiamos inicijuoti savo šalyse tokius pat projektus, remti analitiką ir analitinių centrų bei interneto MIP ir žurnalistų bendradarbiavimą.
Pagaliau, ES tikslas – remti „laisvas ir nepriklausomas MIP“ Rusijoje kovoje su Rusijos MIP įtaka Europoje.
Tai dar ne visos ES kovos priemonės su „Rusijos informacine grėsme“, kuri nuodugniai aprašyta priimtoje rezoliucijoje.
Kaip joje teigiama, Rusija „klibina“ Europą ne tik žiniasklaidos pagalba (čia didžiausiais „klibintojais“ vadinami RT ir „Sputnik“), tačiau panaudodama ir „socialines bei religines grupes“, fondus (paminėtas „Russkij mir“), organizacijas (Rossotrudničestvo), kuriems padeda blogeriai ir interneto troliai. Netgi susitikimai ES šalyse, kaip tvirtinama rezoliucijoje, naudojami „propagandai ir ES pozicijų silpninimui, o ne realaus dialogo užmezgimui“. Ir visa tai tam, kad būtų „mestas iššūkis europietiškoms vertybės“ ir suskaldyti ES.
Rezoliucijos retorika: „Rusijos strateginės komunikacijos yra didelio griaunančio plano dalis, siekiančio silpninti ES suverenitetą, politinę nepriklausomybę, griauti Sąjungos ir jos narių teritorinį vientisumą“.
Reikia pažymėti, jog už skandalingą rezoliuciją balsavo mažiau nei pusė Europos parlamento narių: dokumentas, skirtas stiprinti ES vienybę, iš tikrųjų išprovokavo susiskaldymą. Laikas Europos parlamente inicijuoti naują balsavimą ir nutarti, jog „strateginių komunikacijų“ rezoliuciją taip pat sugalvojo Rusijos įtakos agentai, siekdami išklibinti ES.
parengė: Darius Dimbelis