Informacinis vegetarizmas (1)

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/informacini... 2017-01-25 08:40:46, skaitė 2317, komentavo 1

Štai jau kelis metus aš nemaitinu savo smegenų mėsa. Nesibaiminkite – tuojau viską paaiškinsiu.

Tačiau iš pradžių pasakykite, kiek jums svarbu, kad ant stalo būtų šviežias ir sveikas maistas? Ar vertinate produktų šviežumą ir kokybę, prieš atsinešdami juos namo?

Sutikite, žmogus, kuris klausia pas pardavėją, ar tas neturi nukainuotos pakvipusios mėsos, ar konservų su pasibaigusiu galiojimo terminu, sukels nuostabą ir užuojautos kupinus žvilgsnius.

Pastaraisiais metais mes tapome labai informuoti apie kokybišką ir sveiką maistą. Mes kruopščiai tyrinėjame produktų sudėtį parduotuvėje, renkamės produktus su žodeliais eko, bio, organika, pagaminta pas ūkininką, natūralu, be dažiklių, be konservantų ir t.t.

Tai kodėl tada užėjus kalbai apie informacinę mitybą – apie maistą protui – mes iki šiol dar nepakilome aukščiau kanibalų ir laukinių Afrikos genčių lygio?

Dauguma mūsų renkasi maistą protui gerokai atsainiau, negu maistą kūnui, dėl to mes ryjame viską iš eilės, nesibjaurėdami net visiškais puvėkais.

Štai jau kelis metus aš laikausi ypatingos dietos. Jeigu jūs vis dar nesusiprotėjote, kalba eina apie informacinę dietą.

Jeigu trumpai – tai nuriebinta vegetariška informacinė dieta, kurios dėka aš jaučiuosi sveikas, optimistiškas ir kupinas gyvenimo džiaugsmo, o mano protas aiškus ir sufokusuotas.

Mano dietos idėja: žvelgti į vartojamą informaciją praktiškai taip pat priekabiai, kaip ir į maistą ant stalo. Dėl to aš išmečiau iš savo informacinio raciono mėsą, greitą maistą, riebalus, miltus, puvėkus, GMO ir toksiškas medžiagas. Be to, per šios dietos laikymosi metus, suformulavau sau kelis sveiko informacinio maitinimosi principus.

Kaip įprasta, viskuo geriausiu, ką išbandau savo kailiu, dalinuosi su jumis.

PIRMA TAISYKLĖ. NESIMAITINKITE IŠ ŠIUKŠLIŲ KONTEINERIO

Jautresni žmonės pastebi, kad suvalgytas maistas daro poveikį kūno energijai bei daro netiesioginę įtaką mąstymo kokybei. Kažkoks maistas padaro mus vangiais, apsunkusiais, kažkoks – pažadina žemiausius instinktus, o dar kažkoks, priešingai, daro mus energingais ir džiaugsmingais.

Daug ką tokie pastebėjimai verčia susimąstyti apie racioną: „šitas maistas mane atbukina ir padaro apatišku“, „šitas gėrimas padaro mane išsiblaškiusiu“. Tačiau kodėl gi mes nepaisome to, kad mūsų vartojama informacija padaro kur kas didesnę tiesioginę įtaką mūsų protams?

Dėl to, renkantis informaciją, reikia būti kur kas apdairesniam ir atsargesniam, kad neapnuodytume savo protų.

Aš sugretinau nesveiką maistą kūnui ir protui, gavosi daugmaž tokia klasifikacija.

Mėsa – negatyvios naujienos, mirtys, prievarta, karai, teroro aktai, siaubo filmai, trileriai.

Žuvis – politinės naujienos, informacija, kur manęs visiškai neliečia, situacijos, kurioms neturiu jokios įtakos.

Greitas maistas – geltonoji spauda ir žemos kokybės skaitalai.

Kramtomoji guma – socialiniai tinklai, tinklaraščiai, RSS, instagramas, ekonomikos naujienos.

Sugedęs maistas – nepatikima informacija, gandai, spekuliacijos.

Riebalai – tušti pokalbiai ir paskalos.

Miltiniai produktai – primityvūs serialai, beskonis humoras, TV šou.

GMO – pornografija, įvairiausi kliedesiai, isterija, panika.

E (toksiškos medžiagos) – niurzgėjimas, skundai, pesimizmas, apatija, debilizmas.

Aš stengiuosi išbraukti iš savo informacinio raciono šiuos nesveikus produktus ir maitintis tik sveiku maistu.

PIRMASIS PRINCIPAS. NUŠOKTI NUO „DURNADĖŽĖS“ ADATOS

Kai kalba užeina apie televiziją, esu pakankamai kategoriškas. Taip, pasitaiko gerų laidų. Pasitaiko talentingų laidų vedėjų. Tačiau mažai kas sugeba išjungti televizorių po geros laidos ir užsiimti savo gyvenimu ir reikšmingais reikalais. Paprastai po geros laidos žmogus „prilimpa“ prie ekrano kelioms valandoms, sabotuodamas kitus savo reikalus.

Surasti kažką gero televizijoje – tas pats, kas išgriebti šaukštelį medaus ir statinės su srutomis. Didžiulė rizika išsiterlioti, o ir užsiėmimas be pats maloniausias.

Pas mane nėra televizoriaus nuo pirmojo universiteto kurso – daugiau kaip 12 metų. Ir, panašu, atsisakyti televizijos, darosi norma daugeliui protingų žmonių.

Mano bendravimo rate – jauni sėkmingi žmonės, kurie daug pasiekė, yra siekiantys tikslo, daug keliaujantys, gyvena aktyvų gyvenimą. Kas įdomiausia – nežinau nė vieno iš jų, kuris žiūrėtų televizorių.

Ir atvirkščiai – kai gyvenimas suveda su žmonėmis, kuriems gyvenime (ir galvoje, atitinkamai) visiška suirutė, paaiškėja, kad tokie žmonės – dideli durnadėžės fanai, jie turi savo mėgstamas laidas, jie pergyvena dėl mylimų herojų…

Įdomus dėsningumas, tiesa?

Lyginant su maisto produktais toliau, galima būtų sulyginti TV su lašeline, per kurią į mūsų sąmonę patenka haliuciogenas, susilpninantis mūsų valią ir slopinantis sugebėjimą kritiškai mąstyti.

Televizija lėtai, tačiau užtikrintai kuria protuose ir netgi giliau – pasąmonėje, tokį pasaulio vaizdą, kuris parankus elitams: pasaulis pilnas pavojų ir nerimo, Europoje ir JAV – viskas blogai, o Rytuose – apskritai košmaras, o ir apskritai mūsų planeta yra baisi vieta: jei ne koks nors žemės drebėjimas, tai potvynis, visur šaudo, skęsta, dūžta lėktuvai ir t.t.

Tokio poveikio idėja paprasta: „sėdėk namuose, niekur nelįsk, dirbk šeimininkui ir būk laimingas, kad pas mus ne viskas taip blogai, kaip ten pas juos“.

Nors baudžiavą panaikino dar prieš 200 metų, daugelio žmonių protuose ji vis dar egzistuoja, ir taip yra daugiausiai dėl to, kad jie dar nenušoko nuo TV adatos.

Kai TV žinios pasakojo apie karinį perversmą Tailando sostinėje, aš vaikštinėjau Bangkoko gatvėmis ir ten buvo viskas tylu ir ramu, jokios grėsmės savo gyvybei aš nepajaučiau.

Šį rudenį visą mėnesį su draugais keliavome po Europą, aplankėme daugiau kaip dešimtį šalių. Jau sugrįžę namo, sužinojome, kad, pasirodo, pagal televizijos versiją, Europoje viskas baisu, migrantai kelia riaušes, vos ne revoliucinė situacija. Keista, kad per mėnesį buvimo Europoje nė karto su tuo nesusidūrėme…

ANTRASIS PRINCIPAS. RINKIS TIKTAI VYŠNAITES

Anglų kalboje yra išsireiškimas – „cherry picking“. Pažodžiui išeitų „nusiimti nuo torto vyšnaites“, o perkeltine – būti išrankiam, rinktis geriausią.

Čia yra tai, ką kiekvienas mūsų turi išmokti, kad nepaskęstų beribiame informacijos okeane.

Per žmonijos istoriją sukurtas toks kiekis informacijos, kurio absoliučiai neįmanoma įsisavinti per visą gyvenimą. Mums nepakaks gyvenimo netgi tam, kad įsisavintume informaciją, sukurtą per vieną dieną – tai tas pats, kas išgerti visą jūrą.

Tik įsivaizduokite – mes nespėsime per vieną gyvenimą pasižiūrėti visų filmų, kuriuos sukūrė žmonija… Ir netgi jeigu įsisavinsime greito skaitymo metodus, nespėsime perskaityti visų knygų.

Gera naujiena yra ta, kad mums ir nereikia VISKO, mums reikia tik GERIAUSIO.

Kiekvienais metais vien Holivude sukuriama apie 800 filmų, bet jeigu pažiūrėsite Top 100 geriausių žmonijos filmų, tai šis reitingas, bėgant metams, praktiškai nesikeičia.

Geriausi lieka geriausiais.

Tokia pati situacija su knygomis.

Paradoksas – mums neužteks viso gyvenimo, kad perskaitytume visus anglų kalbos vadovėlius, tačiau išmokti kalbą, esant norui, galima vos per kelis mėnesius. Juk dažniausiai mums reikalinga ne informacija, o ryžtingi veiksmai.

Mums reikia išmokti pasirinkti tik tai, kas geriausia, iš viso informacijos okeano.

TREČIASIS PRINCIPAS. VALGYK, KAI IŠALKSTI

Atverkite savo proto duris tik tai informacijai, kuri jums naudinga ir jus įkvepia.

aš laikausi paprastos taisyklės – vartoti tik tą informaciją, kurią esu pasirengęs iškart pritaikyti praktikoje. Dėl to neperku knygų ir filmų ateičiai – reikalinga informacija visada ateina teisingu laiku. Dėl to neskaitau naudingų patarimų sodininkams – aš neturiu sodo. Dėl to iš anksto nesiruošiu kelionėms (išskyrus vizas ir bilietus) – kur kas paprasčiau ir efektyviau viską nuspręsti vietoje.