Valentinas Katasonovas: Skaitmeninis pinigų pasaulis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-02-13 08:51:37, skaitė 2057, komentavo 1

Aš jau rašiau, kad šiuo metu vyksta sparti pasaulio ekonomikos „skaitmeninė transformacija“. Turima omenyje, kad visos šalys, visos sritys, visos rinkos, visos kompanijos ir piliečiai kurs savo ekonominius santykius informacinių-kompiuterinių technologijų (IKT) pagrindų. Ekspertai išskiria tris pagrindines IKT panaudojimo sferas: 1) gamyba, kur vis didesnę rolę įgaus robotai; 2) prekyba, kur dinamiškai vystosi elektroninė imperija; 3) pinigų-kredito sfera.

Smulkiau apžvelgsime piniginės-kreditinės sferos suskaitmeninimą. Dauguma operacijų rūšių jau senai tapo suskaitmenintomis 100 procentų. Tai atsiskaitymai ir mokėjimai tarp bankų. Pakanka prisiminti informacinę sistemą SVIFT, per kurią kasdien praeina 2,5 milijardai mokėjimo pavedimų. Tuo pačiu metu SVIFT yra tarptautinė kooperatinė bendrovė, apimanti daugiau negu 9 tūkstančius bankų ir kitokių organizacijų iš daugiau negu 200 valstybių. Regioniniame lygyje vienas iš žinomiausių yra mokėjimo sistema TARGET2, jungianti Europos Sąjungos valstybių-narių centrinių bankų informacines sistemas. Kiekvienoje šalyje yra savo nacionalinė mokėjimo sistema, aptarnaujanti bankus ir stambias organizacijas. Pavyzdžiui, JAV prie tokios galima priskirti Fedwire (Federal Reserve Wire Network). Tai federalinė automatizuota pinigų pervedimų sistema užtikrinanti brutto-atsiskaitymus realaus laiko režimu, valdoma federalinių rezervinių bankų ir leidžianti vykdyti lėšų pervedimą tarp dalyvių, kurių skaičius viršija 9 tūkstančius. Prie tinklo Fedwire prijungtos stambios kreditinės organizacijos vykdo virš 99% visų mokėjimų JAV.

Tačiau toks suskaitmeninimas pinigų-kredito sferos makro lygyje buvo įvykdytas jau ХХ amžiaus pabaigoje. Dabar prasidėjo nauja suskaitmeninimo fazė – mikro lygyje. Čia galima išskirti tris pagrindines kryptis.

Pirmoji surišta su atsiradimu ir plačiu paplitimu bankų plastikinių kortelių (debetinių ir kreditinių) ir sukūrimu bankomatų tinklo. Bankų kortelė — instrumentas, duodantis galimybę pasiekti savo asmeninę sąskaitą banke. Speciali kortelių sąskaita (SKS) atidaroma banko, kad atspindėti visas kliento vykdomas operacijas panaudojant banko kortelę. 2012 metais pasaulyje buvo išleista virš 10 milijardų bankų kortelių (2,3 kortelė skaičiuojant vienam planetos gyventojui). Iki 2018 metų jų skaičius padidės iki 13,6 milijardų vienetų. Niekas nežino pasaulyje pastatytų bankomatų skaičiaus, bet, pagal šios technikos gamintojų vertinimus, jau 2011 metais jų galėjo būti 2,3 milijonai.

Antra kryptis surišta su kūrimu tiesioginių piniginių santykių tarp fizinių asmenų apeinant oficialias bankų sistemas. Kalba eina apie taip vadinamas kriptovaliutas – virtualius pinigus. Aš jau rašiau apie kriptovaliutas, kvalifikuodamas šitą žaislą kaip azartinių žaidimų instrumentą, turintį gana netiesioginį ryšį su pinigais.

Trečia kryptis apima santykius tarp bankų ir klientų ir vadinama skaitmeniniu bankingu (digital banking), arba elektroniniu bankingu (e-banking). Naudojami ir kiti terminai: online-bankingas, interneto-bankingas, distancinis bankingas (Lietuvoje dažniausiai naudojamas terminas – elektroninė-bankininkystė, A.L.). Elektroninio bankingo paslaugos apima:1) klientų aprūpinimą sąskaitų išrašais; 2) informacijos teikimą apie bankų produktus (depozitai, kreditai ir t.t.); 3) paraiškas dėl depozitų atidarymo, kreditų gavimo, banko kortelių ir t.t.; 4) vidiniai pervedimai į banko sąskaitas; 5) pervedimai į kitų bankų sąskaitas; 6) lėšų konvertavimas. Jeigu pirmosios dvi paslaugų rūšys gali būti vykdomos panaudojant mobilias ryšio priemones, tai kitos, kaip taisyklė, jau reikalauja interneto. Šiandien vis didesnę rolę ryšyje „klientas-bankas“ įgyja mobilus internetas. Šiuolaikiniai bankai įsisavina naują perspektyvią kryptį brokerių veiklos vystymą – suteikimas fiziniams asmenims prieigos interneto pagalbos prie tarptautinių valiutų ir fondų rinkų (internet-treiding).

Distancinis bankingas pirmą kartą pasirodė JAV home banking pavidalu 1980-aisiais metais. Sistema suteikdavo galimybę indėlininkams tikrinti savo sąskaitas, prisijungti prie kompiuterių per telefoną, pradžioje stacionarų, vėliau mobilų. Atsirado SMS-bankingas, paremtas SMS -pranešimais. 1990-aisiais metais atsirado analogiškos informavimo sistemos, paremtos Interneto naudojimu. Tai pačiais 90-aisiais metais buvo aprobuota distancinė klientų lėšų perlaidų sistema. 2000-jų pradžioje Bank of America distancinio bankingo paslaugomis naudojosi 20% klientų. 2001 metais skaičius tokių šio banko pervedimų buvo 3 milijonai, o bendra perlaidų suma viršijo 1 milijardą dolerių.

Atsirado taip vadinamas elektroninis bankingas (EB). Tai daugiafunkcinė klientų informavimo ir jų banko sąskaitų valdymo sistema. EB šiandien suteikia klientui šias paslaugų kategorijas: Internetas-Klientas; Bankas-Klientas; SMS-paslaugos; Telefonas-Klientas; Asmeninis kabinetas; Greitas pasirašymas; Vizuojantis parašas.

Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių pasaulyje naudojasi internetiniu-bankingu. Vieni pasinaudoja bankų distancinėmis paslaugomis tiktai epizodiškai, kitiems tai tapo gyvenimo būdu. Štai kai kurie Jungtinių Valstijų skaičiai. 2010 metais internetiniu bankingu naudojosi 46% suaugusių JAV gyventojų, 2013 metais šis rodiklis padidėjo iki 51%. Tai maždaug 70 milijonų Amerikos piliečių. 2010 metais distancinėmis bankų paslaugomis naudojosi 58% Interneto vartotojų, o 2013 metais – 61%. Tarp tų, kas yra vartotojai mobiliojo telefono (o tokių tarp suaugusių gyventojų beveik 100%), tiktai 18% naudojo telefono aparatą kaip internetinio-bankingo priemonę. JAV iš 100 stambiausių bankų 86 teikia interneto paslaugas.

Žemiau pateikiu informaciją apie Europos Sąjungos valstybes. 2007 metais EB paslaugomis naudojosi 25% suaugusių ES šalių gyventojų, 2011 metais šis rodiklis išaugo iki 40%, o 2015 metais jis pasiekė 46%. Tarp Interneto vartotojų dalis EB vartotojų nuo 44% 2007 metais išaugo iki 54% 2011 metais ir iki 57% 2015 metais. Jeigu visoje ES (28 valstybės) dalis gyventojų, kurie naudojosi EB buvo lygi 46%, tai 15 valstybių ji buvo didesnė už vidutinį rodiklį. Tai sekančios valstybės: Norvegija – 90; Suomija – 86; Olandija – 85; Danija – 85; Estija – 81; Švedija – 80; Liuksemburgas – 65; Latvija – 64; Belgija – 62; Prancūzija – 58; Austrija – 51; Lietuva – 50; Čekija – 48; Malta – 47.

O štai ES šalys, kuriose gyventojų dalyvavimo EB paslaugose rodikliai buvo žemiau vidutinio lygio: Ispanija – 39; Vengrija – 34; Slovėnija – 34; Chorvatija – 33; Lenkija – 31; Portugalija – 28; Italija – 28; Kiras – 20; Graikija – 14. Ir jau visai atsilikusiomis vidutiniame Europos fone atrodo trys valstybės – Bulgarija, Makedonija, Rumunija (pas visas po 5 procentus). Rusija pagal gyventojų dalyvavimą EB sulyginamas su tokiomis Rytų Europos valstybėmis, kaip Vengrija, Slovėnija, Lenkija.

Stambiuose ir stambiausiuose JAV ir Europos bankuose interneto bankingas dar netapo pačiu prioritetine veiklos kryptimi, šie gigantai toliau daro savo milijardus kitose verslo rūšyse. O štai mažo ir vidutinio kalibro bankams internetinis bankingas yra gelbėjimosi šiaudas. Mažo ir vidutinio bankų verslo sferoje atsiranda toks naujas reiškinys, kaip virtualūs bankai. Susimastykim: kai kuriais vertinimais, iki 75% visų bankų operacijų JAV ir Europoje vykdoma, neužeinant į banko ofisą, tai yra per telefoną, internetą, bankomatą, banko terminalą. Aiškėja, kad svarbia bankų konkurencijos ir išgyvenimo priemone gali tapti išlaidų personalui ir patalpoms ekonomija. Ir bankai įprastu vartotojui pavidalu ima nykti, bet tuo pačiu iš kažkokio kito pasaulio tęsia bendravimą su klientais ir teikia jiems paslaugas. Bendravimo priemone tampa kompiuteriai, SMS-pranešimai, bankomatai ir geležinis roboto-atsakiklio balsas.

Europa šiandien lenkia Ameriką virtualaus bankų verslo srityje. Dalinai tam padeda įstatymai, kurie palengvina internetinės bankininkystės paslaugų teikimą visoje Europos sąjungoje. Turima omenyje įvedimą Europos sąjungos teritorijoje mokėjimo standartų ir sukūrimą vieningos bendraeuropinės mokėjimo teritorijos — Single Euro Payments Area (SEPA). Vakarų Europoje (Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Olandija) elektroninių bankų du kartus daugiau, negu JAV. Aktyviausiai internetinės bankų paslaugos išvystytos Skandinavijos valstybėse — Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje — jie apima 95% bankų ir naudojasi 70% klientų.

Šiandien pas organizacijas, kurios gavo pavadinimą internetiniais-bankais, kol kas yra bent vienas ofisas, keli darbuotojai, yra telefonas, per kurį visai reali, o ne virtuali sekretorė gali atsakyti į klausimus, yra pašto adresas. Tačiau rytoj, kaip sako ekspertai, visa tai gali išnykti, pasiliks tik vien slaptažodžiai, loginai, numeriai, autoatsakiklis ir... robotas, teikiantis banko paslaugas. Tai ir bus 100-procentinis skaitmeninis bankingas.

Daliai gyventojų internetinė-bankininkystė jau tapo, kaip aš sakiau, gyvenimo būdu. Bendras skaičius internetinio-bankingo JAV ir Europoje sudaro dabar maždaug 150 milijonų, arba 35-40% pilnamečių gyventojų. Dauguma dalis iš jų – kol kas pasyvūs ir nereguliarūs EB paslaugų gavėjai. Prie tų, kas per atstumą valdo savo bankų sąskaitas (aktyvūs vartotojai) ir daro tai nuolatos, galima priskirti virš ¼. Išeina apie 30-35 milijonų, arba 9-10% suaugusių gyventojų. Dydis kol kas vidutinis, bet ši dalis aktyvių ir nuolatinių inernetinio-bankingo vartotojų gali jau artimiausiu laiku stipriai išaugti. Konservatyvią kartą, kuri nepasitiki distancinėmis banko paslaugomis, ateina nauja karta, kuri tokiais „prietarų“ neserga.

http://www.fondsk.ru/news/2017/02/11/ocifrovanny-mir-deneg-43537.html