Autorius: Socialistinis Liaudies Frontas Šaltinis: https://www.facebook.com/SLFLi... 2017-02-21 17:02:42, skaitė 2636, komentavo 1
Apie tai, kaip 1990 metais buvo organizuota informacinė ataka į tarybinio žmogaus sąmonę, kaip jis buvo ir tebėra ypatingai verčiamas jaustis kaltu, jaustis bejėgiu, susitaikyti su esama vergo padėtimi, paklusti šeimininkui parazitui, niekada negalvoti, kad paprastas žmogus gali būti laisvas ir didis. "Atimk iš žmonių istoriją ir kita karta bus lengvai valdoma minia, o dar kita - kiaulių banda" (J. Gebelsas). Lietuvoje beveik pavyko...
Gera laida, puikūs oponentai (vienas), neblogas komentaras.
1956 metų vasario 14-25 dienomis Maskvoje įvyko 20-as TSKP suvažiavimas, kuris, žinomo banderininko-chocholo nikitos chruščiovo pastangų dėka tapo žinomas, kaip J.V.Stalino asmens kulto pasmerkimo suvažiavimas. S. Kurginiano ir L. Gozmano dvikova labai nevienareikšmiška, labai prieštaringa tema: Josifas Visarionovičius Stalinas - pabaisa ar didvyris? Lietuvos dabartinio valdančio elito mitologija stovi iš esmės ant J.V.Stalino kaip tai paradoksaliai neskambėtų. Elitas (?) - konservatoriai, socdemai, liberalai - ir juos aptarnaujantys nacistai, nacionalistai, tautininkai, paulauskininkai, tvirtina, kad jie labai nukentėjo nuo J.V.Stalino, todėl viskas, ką jie daro yra atkurti istorinį teisingumą.
Šio abejotino teiginio pagrindu "patriotai" įvykdė 1990 metais šoko terapiją tautai, prichvatizacijos metu tautą apiplėšė iki paskutinio siūlo galo ir dar pasmerkė ją amžinai atgailai prieš "elitą". Maža to, uždraudė aiškintis bet kokias pokario kovų smulkmenas, ieškoti tiesos, jeigu žudėsi vieni kitus, vadinasi abiejų pusių tarpe buvo žudikai. Tačiau konservatoriai paskelbė visą tautą kalta per visus 45 tarybinius metus, o tuos, kurie kovojo prieš tautą, niekaip neprisidėjo prie tautos ūkio kūrimo, priešingai, kenkė bendram darbui, paskelbė šventaisiais - ordinų, medalių, kompensacijų, nukentėjusių pensijų, proginių išmokų ir kitokių "patrioto" širdžiai malonių dėmesio ženklų.,- gavėjais. Gavosi keista situacija - kalti beveiki visa tauta moka duoklę mažai šventųjų grupelei, o mokėtojai, absoliuti dauguma neturi net teisės pasidomėti, ar tikrai tokiai duoklei yra pagrindas ir ar konkretus duoklės gavėjas nėra, švelniai tariant, toks jau ir šventas.
Jeigu paklausi - teismas tau įteikia laisvės atėmimo bausmę ar juntamą baudą už "sovietinės okupacijos neigimą". Kaip tokie akivaizdžiai absurdiški draudimai ir nepagrįsti žodžio laisvės apribojimai derinasi su demokratija ir demokratinėmis vertybėmis , matomai, gali paaiškinti tik labai iškrypęs liberalus protas tų, kurie tokius įstatymus prastūmė.
Diskusijoje nuskambėjo keletas įdomių minčių, kurios vienaip ar kitaip atspindi ir tą dabartinės mūsų valdžios savivalės ir nebaudžiamumo būseną, slegiančią Lietuvos visuomenę ir visas kitas JAV kolonizuotas buvusias socialistines respublikas. Pirmiausia krenta į akis tai, kad Rusijoje, kur, jeigu bent per nago juodymą tikėti mūsų oficialia propaganda, už bet kokią viešai pareikštą skirtingą nuo Kremliaus nuomonę V. Putinas asmeniškai tokį žurnalistą, politologą, opozicionierių nušauna nedelsiant prie Kremliaus sienų, - tai va, Rusijoje žmonės, jeigu taip galima vadinti liberalus-JAV5kolonius, įnirtingai pliekia Kremlių, Putiną, Rusiją ir vaikšto sau gyvi į laidas tūkstančius kartų. Maža to, "totalitarinėje" Rusijoje į tv laidas specialiai yra kviečiami labiausiai pakvaišę Rusijos/Putino nekentėjai, tokie kaip Gozmanas, Kovtūnas, lenkai, latviai, vokiečiai, jankiai, britai, kurie Rusijos tv laidose savo psichinę negalią demonstruoja kiek tik leidžia jų negalia. Ir niekas jiems to daryti netrukdo. Kai prisimeni mūsų pigios, šlykščios propagandos blablabla šou, kur susirenka vienminčiai rusofobai ir vieningai pasmerkia... Rusiją, norisi išsivemti arba kakilaičiui-muliūtei-etc. priminti Rogozino žodžius: "Jūs arba kryželį nusiimkite, arba kelnaites užsimaukite".
Pati diskusija J.V.Stalino ir tarybinio laikotarpio tema Lietuvoje valdantiesiems konservatoriams yra pasikėsinimas į jų totalitarinės santvarkos pamatus. Bet koks priminimas šia kryptimi iškart iššaukia isterišką spiegimą apie 100 milijonų kruvino režimo nekaltai nužudytų - tai 26 metus dešiniųjų puoselėtas propagandinis stereotipas Lietuvoje jau tapęs dogma. Tačiau yra konkretūs skaičiai, kurie rodo, kad sąjūdiečių 90-ųjų isterija dėl Stalino represijų yra, švelniai tariant, stipriai perdėta ir karikatūriškai pervaidinta.
Jokių 100 milijonų nebuvo, N. Chruščiovas labai pyko ant savo pavaldinių, kad šie suvažiavimui sugebėjo per 33 metus "žiaurių" Stalino represijų surasti ne šimtus milijonų, bet 3,7 milijono. Tai yra, žinoma, nepateisinamai daug, tačiau ir laikai buvo labai nepaprasti - pilietinis karas, Vakarų intervencija, elektrifikacija, kolektyvizacija, industrializacija, kultūrinė revoliucija ir kova su neraštingumu,Chalchingolas, Vakarų ekonominis karas, Šiaurės karas, Didysis Tėvynės karas, pokario banditizmas ir šalies atstatymas ir daugybė kitų socialinių sukrėtimų, kurių metu žmogaus gyvybė yra nuvertinama. Asmenybės vaidmuo istorijoje pagaliau, kadangi žymiai žiauresni Europos šalių tironai Vakaruose visai nėra smerkiami, priešingai, yra laikomi didvyriais, jeigu jie paaukoja daugybę žmonių, tačiau pasiekė bent kiek pozityvų rezultatą arba bent išsaugojo savo sostą, - yra vertinamas vienaip ar kitaip atsižvelgiant į istorinį kontekstą.
Dvikovos metu nuskambėjo nemažai gilių minčių, tuo Rusijos tv laidos ir skiriasi nuo Lietuvos iki koktumo nuobodžių vienminčių diskusijų, tačiau viena S. Kurginiano mintis verta atskiro dėmesio. O būtent. S. Kurginianas sakė, kad elitui visada buvo nusispjauti ant tautos, todėl elitas visada kuria tokią valdžios struktūrą, kuri jiems suteikia galimybę nebaudžiamai parazituoti visuomenės sąskaita ir kartu leidžia išvengti atsakomybės už elito nusikaltimus, nusikalstamus sprendimus, padariusius didelę žalą valdžios suverenui Tautai. 1956-02-14 suvažiavime elitas, kuris prie Stalino bijojo būti teisingai nubaustas ir būdavo baudžiamas už savo atsisakymą ginti viešą interesą, pasmerkė Staliną todėl, kad siekė sukurti savo nebaudžiamumo sistemą, kad niekas negalėtų jo nubausti už piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi. Elitas tą patį darė ir 1990 metais ir tą patį daro dabar - jis kuria tautai grandine, kad galėtų apsisaugoti nuo pelnytos bausmės. Todėl kai vyksta rinkimų cirkas Lietuvoje, mes visi dalyvaujame grandioziniame apgaulės seanse, kurio tikslas yra išsaugoti elito neliečiamybę, kuri minta tautos genocidu.
Būtent dėl šios priežasties elitas draudžia domėtis istorija, baudžia už kitokią nuomonę, persekioja už laisvės siekį, - tiesa griauna elito apsauginius barjerus ir išlaisvina tautą. Todėl liberalios demokratijos pagrindinės vertybės - melas ir teroras, - yra labai reikalingos, tiesiog būtinos tik elitui, o tautai tokia "vertybė" yra mirties nuosprendis, kelias į išnykimą. Kartais elito baimė prieš tiesą yra tokia didelė, kad jau neapsiribojama tik melu ir teroru - elitas atsiveža JAV/NATO karo nusikaltėlių tankus, užsienio žudikų legionus ne gintis nuo tariamos Rusijos "agresijos", o apsaugoti save, elitą, nuo savo tautos rūstybės, teisingumo...
Įdomi dvikova, kurią įtikinamu rezultatu laimėjo S.Kurginianas, o Lietuvos elito pažiūras atstovaujantis L.Gozmanas pademonstravo visą liberalios demokratijos melo bejėgiškumą prieš tiesą. Todėl S. Kurginianas ir dar 200 Rusijos mokslininkų nėra įleidžiami į Lietuvą - jų fone Landsbergis, juknevičienė, kojala, valatka, kaščiūnas atrodytų tokiais, kokie jie yra iš tiesų - apgailėtini.
LAISVĘ ŽODŽIUI!
ŠALIN DEŠINIŲJŲ TERORĄ IR PRASIMANYMUS!