Kodėl verta mesti arba geriau net nepradėti rūkyti
Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/03/kode... 2017-03-26 18:51:26, skaitė 3485, komentavo 4
Kad ir kaip bjauriai atrodytų rūkymo sužalotų žmonių nuotraukos ant cigarečių pakelių ir kiek bebūtų sukurta rūkymą ribojančių įstatymų, tai mažai trikdo pačius rūkančiuosius, ypač jei jie nepažįsta nė vieno asmens, kuriam blogai baigėsi dėl šio įpročio. Tačiau kiekvienas suranda pavyzdį iš savo „pažįstamųjų rato“, kuris sportuodamas gavo širdies smūgį ir mirė jaunas, o užkietėjęs rūkalius jau sulaukė devyniasdešimtojo jubiliejaus ir vis dar rūko.
Rūkantys žmonės yra kažkuo panašūs į sektų narius, kurie nenori net klausyti apie jiems daromą žalą ir toliau fanatiškai užsiima savo veikla, o vėliau stebisi, kodėl gyvenimas vis blogėja. Rūkymo pasekmės išryškėja ne iš karto, todėl susidaro įspūdis, kad jų ir nebus, tačiau iš tikro rūkymas yra labai kenksmingas ir nesvarbu kokiu būdu naudojatės: įprastomis ar elektroninėmis cigaretėmis, pypke, cigarais, kaljanu ar bongu. Kramtomas ir uostomas tabakas taip pat pavojingas. Žmonėms, kurie surūko po 10 cigarečių per dieną, tikimybė susirgti vėžiu padidėja net 20 kartų, palyginus su niekada nerūkiusiais asmenimis. Vien Europoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie 695 tūkstančiai žmonių.
Visi yra girdėję, kad rūkymas sukelia didelę fizinę ir psichologinę priklausomybę nuo nikotino. Iš tikro, tokią didelę, kad metant rūkyti pasireiškia abstinencijos požymiai: nemiga, dirglumas, nerimas, širdies ritmo kaita. Kai kurie metantys rūkyti žmonės, net nesugeba to padaryti vieni, todėl kreipiasi į gydytojus pagalbos, o statistikos duomenimis, apie 60% žmonių grįžta prie šio įpročio nepraėjus nė 3 mėnesiams.
Pakalbėkime apie pinigus, nes tai viena aktualiausių žmonėms temų. Kiek jūs pinigų prarandate per metus, galite lengvai paskaičiuoti ir patys. Vidutinį surūkomų cigarečių skaičių per dieną, padauginkite iš 365 ir sužinosite, kiek vidutiniškai cigarečių jūs surūkote per metus. Dabar gautą skaičių padalinkite iš 20 ir sužinosite, kiek tai sudaro pakelių per metus. Gautą skaičių padauginkite iš vieno pakelio kainos ir taip sužinosite, kiek pinigų per metus jūs paleidžiate dūmais. Čia neskaitant papildomų dalykų, tokių kaip žiebtuvėliai, kvepalai, kramtoma guma, gaivikliai, pradeginti drabužiai, automobilio salono apdaila, baldai ir net patalynė.
Turbūt banalu kalbėti apie sveikatą, jei jau daug metų rūkote, tačiau gal kai kurie akcentai jums pasirodyti aktualūs, nes norint mesti rūkyti, pirmiausiai tam reikia rasti motyvaciją. Tabako gaminiuose randama apie 7000 cheminių junginių, apie 250 iš jų – kenksmingi sveikatai, o 69 iš jų sukelia vėžį. Dėl rūkymo iškyla ne viena, bet visas kompleksas problemų, nes visų pirma, silpnėja jūsų imuninė sistema. Rūkymas sukelia mutacijas žmogaus genome, o tiksliau, jis sunaikina geną r53, kuris stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi, todėl ligos grėsmė padidėja 30%. Rūkantieji serga lėtiniu bronchitu 5,5 karto dažniau, nei to nedarantys žmonės. Jiems taip pat didesnė tikimybė susirgti skrandžio opa, širdies ir kraujagyslių ligomis (ypač, jei jūsų giminėje yra žmonių, kurie patyrė šiuos negalavimus).
Kartais pasireiškia tokios ligos kaip psoriazė (pažeidžia odą ir sąnarius, sukelia žvynelinę), osteoporozė (mažina kaulų tankį ir jie tampa trapesni), reumatoidinis artritas (pažeidžia sąnarius), raumenų degradavimas, plaučių uždegimas, tuberkuliozė (lėtinė infekcija), trombozė (užsikemša kraujagyslės), skrandžio opa, sinusitas (ūminis gleivinės uždegimas). Rūkymas taip pat gali būti atsakingas už kataraktą, mielitinę leukozę, pūlių pūslių susidarymą. Tiems žmonėms, kurie jau serga diabetu, širdies ar kraujagyslių ligomis, astma, metus rūkyti nebereikės taip dažnai lankytis poliklinikose, nes ligų sukeltos komplikacijos mažėja, o vartojamų vaistų efektyvumas padidėja. Ligoninėse gulintys nerūkantys pacientai sveiksta greičiau. Žinoma, tai mažai guodžia, tačiau tie, kurie serga plaučių, galvos ir kaklo vėžiu, metę rūkyti gali išvengti dar vieno vėžio.
Vyrai gyvenantys aktyvų lytinį gyvenimą, turėtų ypač susirūpinti, jei nori taip gyventi ir toliau, nes rūkant blogėja fizinė būklė, mažėja ištvermingumas, atrofuojasi raumenys (silpnėja ir žūsta raumenų ląstelės), gresia impotencija. Rūkančioms moterims sunkiau pastoti, o vartojančioms kontraceptikus, daug kartų padidėja rizika patirti insultą. Rūkančios būsimos mamos rizikuoja savo dar negimusio vaiko gyvybe. Kyla rizika pažeisti placentą, iššaukti priešlaikinį gimdymą, vaikas gali gimti su „skelta“ lūpa ar gomuriu. Dėl gaunamo mažesnio deguonies kiekio, vaisius sunkiau vystosi, gimsta mažas ir lėčiau auga. Atsiranda rizika, kad vaikas sirgs astma. Deja, tas pats galioja ir toms moterims, kurios nerūko, tačiau nuolat randasi prirūkytose patalpose.
Apie mamas reikėtų pakalbėti atskirai, mat nėštumo metu rūkymas gali labai įtakoti vaiko psichologines savybes ir susidarys visa grandinė pasekmių. Pavyzdžiui, padidėja tikimybė net 1,5 karto pabloginti vaiko pažintinius gebėjimus, o tai reiškia, kad jam sunkiau seksis mokytis. Iškyla grėsmė išsivystyti hiperaktyvumui. Vaikui bus sunkiau susikaupti, jis taps nedrausmingas. Dėl nuolatinio barimo (siekiant sudrausminti), vaiką sups priešiška aplinka, o taip jis užaugs pikta asmenybe, nesugebančia sutarti su kitais. Jei bus pažeistas pasitikėjimas savimi, vaikas taps nelaimingu ir vienišu, kas gali pastūmėti į blogesnius įpročius nei rūkymas. Pastebėta, kad rūkymas nėštumo metu berniukams ir mergaitėms daro skirtingą įtaką. Mergaitės bus labiau linkusios į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, o berniukai labiau linkę į asocialų elgesį ir nusikaltimus. Tai kada ir kaip geriausia mesti rūkyti? Atsakymas paprastas – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei nėštumas planuojamas, tai rūkymą reikia nutraukti dar planavimo stadijoje, o ne nėštumo metu.
Mūsų organizmui reikia gana daug laiko, kad atsigautų po rūkymo. Nustojus rūkyti tik po 12 valandų atsistato deguonies kiekis kraujyje ir anglies monoksido kiekis grįžta į normalų lygį. Po 24 valandų pradeda valytis plaučiai ir pakyla nerimas, kuris praeina tik po kelių savaičių. Skonio ir uoslės pojūčiai paaštrėja tik po 48 valandų, o iš emocinės pusės, susierzinimo ir pykčio lygis bus pasiekęs viršūnę. Po 72 valandų atsipalaiduoja bronchai ir mums tampa lengviau kvėpuoti. Tik po 2 savaičių, nustosite geisti cigaretės, o po 4 savaičių turėtų baigtis tokie su metimu rūkyti susiję simptomai kaip pyktis, nerimas, negalėjimas susikoncentruoti, nekantrumas, nemiga, nuovargis ir depresija. Reikia net iki 12 savaičių, kad pagerėtų plaučių ir kraujotakos veikla, taptų lengviau vaikščioti ir pasišalintų kosulys. Jei kosulys nepasišalina per šį laikotarpį, reikėtų kreiptis į gydytojus, nes tai jau blogas ženklas.
Kad dingtų tokie simptomai kaip dusulys ir nuolatinis nuovargis, reikia iki 9 mėnesių laiko. Po metų padidinta rizika susirgti arterinėmis ligomis ir patirti insultą sumažėja per pusę iki tol buvusio lygio. Reikia net 5 metų, kad sumažėtų rizika susirgti tokiomis ligomis kaip gerklės, stemplės, kasos vėžys. Moterims sumažėja tikimybė susirgti diabetu. Po 10 ilgų metų, net 30-50 procentų tikimybe sumažėja galimybė susirgti vėžinėmis ligomis (burnos, gerklės, plaučių, kepenų, skydliaukės, kasos, stemplės, virškinimo trakto, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos). Rizika susirgti diabetu susilygina su niekada nerūkiusias asmenimis. Ir pagaliau tik po 20 metų, organizmas visiškai atsistatys ar bent jau šansais nesusirgti susilygins su niekada nerūkiusiais žmonėmis. Aišku, vertėtų pridurti, kad čia išvardinti rezultatai gali skirtis kiekvienam individualiam asmeniui priklausomai nuo jo organizmo savybių ir rūkymo įpročių.
Daugelis teisinasi, kad rūkymas juos ramina, o taip yra todėl, kad organizmas išskiria endorfinus, kurie palengvina rūkymo sukeliamus nepatogumus – tuos jausmus, kuriuos pajutote pirmą kartą užsirūkę cigaretę. Todėl gali atrodyti, kad jus atpalaiduoja rūkymas, kai iš tikro endorfinus ir dopaminą (dar vadinamą laimės hormonu) gamina jūsų paties kūnas. Organizmas ieško būdų prisitaikyti prie jam skiriamo nuodų kiekio ir jei rūkoma vis daugiau, endorfinų kiekis taip pat didinamas, todėl beprasmiškai naudojami resursai, kurie ir taip yra riboti. Visa tai turi ilgalaikių pasekmių smegenų ir viso organizmo veiklai.
Kalbant apie atsipalaidavimą ir nusiraminimą, yra daugybė būdų tam pasiekti ir visai nebūtina griebtis cigaretės: išgerkite žalios arbatos, suvalgykite plytelę juodo šokolado arba šaukštelį medaus, kramtykite kramtomą gumą, kelias minutes pasėdėkite tyloje galvodami apie savo kvėpavimą, žiūrėkite į lubas ir skaičiuokite nuo 60 mažėjančia tvarka, trumpam pasinerkite į malonias fantazijas, pasėdėkite užsimerkę, paminkykite antistresinį kamuoliuką, pastovėkite saulės apšviestoje vietoje, pažiūrėkite pro langą (patartina su gamtos vaizdu), susitvarkykite savo darbo vietą, padarykite porą tempimo pratimų, keletą minučių pasivaikščiokite, palikite savo neramias mintis popieriuje (rašykite dienoraštį), paklausykite savo mėgstamos muzikos (klasikinė muzika ypač veiksminga), išspręskite kryžiažodį, išbandykite aromaterapiją (malonūs kvapai ramina nervų sistemą), paglostykite savo naminį gyvūnėlį (patartina su švelniu kailiu), ieškokite to, kas jus prajuokintų (pavyzdžiui, juokingų vaizdelių „YouTube“ svetainėje), pabendraukite su draugu, planuokite atostogas (čia svarbus pats planavimas, o ne ketinimas atostogauti), 10 kartų įkvėpkite pro nosį ir iškvėpkite pro burną, mintimis peržvelkite savo kūną nuo galvos iki kojų ir atpalaiduokite įsitempusius raumenis, į savo situaciją pažvelkite iš šalies ir tiesiog nebegalvokite apie tai, ko jūs negalite kontroliuoti.
Informacijos šaltiniai teigia, kad metus rūkyti sumažėja depresijos lygis, savaime aišku, kad ne pirmosiomis savaitėmis, kol dar gyvas jūsų troškimas šiam įpročiui. Naktimis miegosite ramiau, jus rečiau kankins nemiga. Jei nustosite rūkyti, galėsite didžiuotis savimi. Iš tikro, frazė „mečiau rūkyti“, įspūdingai skamba ne tik jums pačiam, bet ir jus supantiems žmonėms (net niekada nerūkiusiems), nes visi žino, kiek reikia pastangų ir valios įveikti šiam įpročiui. Metus rūkyti, pradėsite geriau jausti jus supantį pasaulį. Du kartus geriau užuosite aplinką, pavasarį tai ypač didelis malonumas būnant gamtoje. Sumažės tikimybė susirgti klausos ligomis. Padidės apetitas ir pradėsite geriau jausti maisto skonį. Nors regėjimas gali ir nepagerėti, tačiau atsiras tikimybė jo nebloginti.
Daugeliui žmonių rūpi jų išvaizda, o tai dar viena priežastis mesti rūkyti. Pagerės jūsų odos būklė – ji taps stangresnė, elastingesnė, o tai reiškia mažiau raukšlių (maždaug 10 kartų). Atrodysite jaunesni, nes metus rūkyti, jau po 2 savaičių organizmas pradeda regeneracinius procesus nukreiptus prieš senėjimą (Ciuricho universiteto bandymų duomenimis). Kadangi pagerės kraujotaka, veidas nebebus išblyškęs, o rankos ir kojos bus šiltesnės. Pirštai ir nagai nebebus pageltę. Taip pat pagerės burnos higiena, nes metus rūkyti šypsena taps gražesnė, dings įkyrus burnos kvapas (taip pat cigaretėmis nebedvoks jūsų plaukai ir drabužiai), rizikuosite mažesne tikimybe susirgti dantenų ligomis ir burnos vėžiu, kurie taip pat gerokai pakeičia išvaizdą. Plaukai taps gražesni, lėčiau žils, mažiau grės praplikimas.
Metus rūkyti pagaliau atsikratysite įkyraus vakarinio ir rytinio kosulio, kuris dažnai erzina ne tik jus, bet ir jus supančius žmones. Kalbant apie aplinkinius, vaikai dažnai mokosi pagal tai, ką jie mato, o ne tai, kas jiems sakoma, tad jei rūkote vaikų akivaizdoje, didelė tikimybė, kad jie ims jus mėgdžioti. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga peršalimu, bronchitu (bei kitomis plaučių ir kvėpavimo takų ligomis), greičiau „pasigauna“ ausies infekciją. Vaikams pasyvus rūkymas padidina riziką susirgti astma, kvėpavimo takų ligomis ar vidinės ausies uždegimu. Pasyvus rūkymas dirgina akis, sukelia galvos skausmą, pykinimą, ima svaigti galva.
Pagal 2011 metų statistinius duomenis, 600 tūkstančių žmonių mirė nuo ligų sukeltų pasyvaus rūkymo, 75% jų sudaro moterys ir vaikai. Pasyvus rūkymas taip pat kenkia ir naminiams gyvūnams. Jei vaikai bandys pakramtyti jūsų nikotininę kramtomą gumą, pleistrus ar netyčia praris skysčio skirto elektroninei cigaretei, gali pasireikšti nikotino perdozavimas. Perdozavimo simptomai: sunkus kvėpavimas, vėmimas, sąmonės praradimas, galvos skausmas, silpnumas, padidėjęs ar sulėtėjęs širdies ritmas. Perdozavus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali baigtis mirtimi.
Kaip yra pasakęs Publijus Siras: „Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš baimės“, tačiau kartais tai nepadeda, todėl verta nukreipti pyktį kitur, pavyzdžiui, į tabako kompanijas. Jei rūkote, jūs esate vienas iš tų, kurie padeda tabako produkciją gaminančioms kompanijoms užsidirbti apie 500 milijardų dolerių per metus. Pagrindinės 6 tabako kompanijos per metus užsidirba daugiau kaip 35 milijardus dolerių, tai yra apie 1100 dolerių per sekundę, o kiek uždirbate jūs? Didelė šio pelno dalis skiriama investicijoms, norint dar labiau padidinti pelną, o kita dalis skiriama marketingo tikslais siekiant įtraukti daugiau vartotojų (vien JAV reklamai išleidžiama vidutiniškai 8,5 milijardo dolerių per metus).
Tabako kompanijos nesigėdydamos pripažįsta, kad dažnai rūkalų reklama yra nukreipta į jaunesnę auditoriją, nes paaugliais lengviau manipuliuoti. Būtent šiame gyvenimo etape išsivysto rūkymo įpročiai ir net pasirenkama mėgstamiausia tabako gaminio rūšis. Tačiau tabako kompanijos ne vienintelės, kurios naudojasi tuo. Valstybių vyriausybės puikiai žinodamos, kad žalingų įpročių sunku atsikratyti, padidina akcizų mokesčius, taip kyla prekės kaina ir vartotojai įneša daugiau pinigų į valstybės biudžetą. Tačiau dažnai taip paskatinamas nusikalstamas elgesys ir nelegalios produkcijos vartojimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje nelegalaus tabako vartojimas siekia 25%.
Kalbant apie Lietuvą, vidutiniškas surūkomų cigarečių kiekis siekia 1123 vienetus per metus (2014 metų duomenimis). Rūkyti pradedama vidutiniškai nuo 15 metų. Mūsų šalyje rūko apie 50% vyrų ir 22% moterų. Pasyvaus rūkymo aukomis tampa 43% vaikų (13-15 metų amžiaus). Tarp žmonių, dirbančių profesijose susijusiose su sveikatos apsauga, rūko gėdingi 67%.
Mes esame priklausomi nuo šeimos, pinigų, sveikatos, laiko, instinktų, darbo, pašalinių nuomonės, įstatymų, kasdienių įpročių ir net oro sąlygų, todėl mažiausiai ko mums reikia, tai dar vienos priklausomybės – nuo žalingų įpročių. Neištveriame net dviejų valandų nors kartą nepagalvoję apie rūkymą. Dažnai tenka nutraukti savo mėgstamą veiklą (žiūrint filmą kine, pramogaujant koncerte, maloniai leidžiant laiką su šeima ar tiesiog miegant) tik tam, kad galėtume išbėgti lauk. Ar taip atrodo laisvas gyvenimas? Šiam įpročiui mes atiduodame per daug savo laiko ir pastangų, o naudos – jokios.
Nebūtinai rūkymas kaltas dėl visų jūsų sveikatos problemų, bet jei turite iš niekur atsirandančių ligų, rūkymas gali būti prie to labai prisidėjęs. Ir jei manote, kad mesti rūkyti yra sunku, pagalvokite apie blogiausią variantą, kuris, beje, nėra mirtis. Blogiausias variantas yra jūsų būsimas gyvenimas ligoninės palatoje, su vamzdeliu padedančiu jums kvėpuoti ir artimaisiais žiūrinčiais į jus gailesčio žvilgsniu, su kuriais net pabendrauti negalite, nes jums sunku kalbėti, o visas jūsų laikas, kuris ir taip yra ribotas, skiriamas valandų skaičiavimui iki paskutinės akimirkos. Viskas tik dėl to, kad nesugebėjote susivaldyti dėl mažutės cigaretės. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta po 1200 žmonių ir niekas negarantuoja, kad vieną dieną tarp jų nebūsite ir jūs. Tiesa, nustojus rūkyti, jūsų gyvenimas iš karto nepagerės, kaip iš karto nepablogėja pradėjus ši įprotį. Tai palaipsniui vykstantis procesas, todėl metantiems rūkyti ir apsisprendusiems to nedaryti, linkiu kantrybės ir sveikatos.
parengė: Giedrius Abugelis