Stabdykim emigraciją: likviduokim visuomenei žalingą Laisvosios rinkos institutą
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-04-05 11:30:10, skaitė 4221, komentavo 1
Emigracija iš Lietuvos pasiekė katastrofiškus mastus. Pirmas žingsnis stabdant emigracija turėtų būti „Laisvosios rinkos“ instituto likvidavimas. Tokios išvados aš priėjau vakar, balandžio 4 dieną, žiūrėdamas Lietuvos televiziją, laidas „Laba diena, Lietuva.“ ir „Dėmesio centre.“
LRT laidoje „Laba diena, Lietuva.“ kalbėjo Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas. Jis aiškino, kad mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, mažės gyventojų pensijos.
LRT laidoje „Dėmesio centre“ prof. Romas Lazutka pareiškė, kad veikėjus, kurie gąsdina visuomenę, neva ji neturės iš ko mokėti pensijų, reikėtų bausti panašiai, kaip gandų apie bankų griūtis skleidėjus. Tokie pareiškimai dėl pensijų, jo žodžiais, kelia paniką tarp gyventojų ir skatina emigraciją.
Tai kam tarnauja tas „Laisvosios rinkos“ serpentarijus (liet. gyvatynas)?
Šios įstaigos puslapyje http://www.llri.lt/apie-mus rašoma:
Kas yra Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI)? LLRI yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais.
LLRI misija yra skleisti ir įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.
Tiksliausiai institutą būtų galima vadinti užsienyje itin paplitusiu think tank vardu, lietuviškai – smegenų centru, idėjų fabriku, viešosios politikos institutu ir panašiais vardais. Instituto siekis yra padėti įgyvendinti bendrus Lietuvos žmonių interesus, kurie geriausiai gali būti realizuojami laisvoje rinkoje, kai be jokių privilegijų, protekcijų ar apribojimų kiekvienas individas savo tikslų siekia tarnaudamas visuomenei, o ne pasitelkdamas valstybės aparatą.
Ką veikia LLRI? LLRI skleidžiamos idėjos ir darbai yra paremti austrų ekonomikos mokyklos principais ir vertybėmis.
LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms patardamas, kaip geriau įtvirtinti laisvosios rinkos principus Lietuvoje. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos sritis – tam, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.
LLRI misija – skleisti laisvosios rinkos idėjas – skatina institutą efektyviai naudotis visomis viešumo priemonėmis. Palaikome glaudžius ryšius su verslo bendruomene, tarptautinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir kitomis visuomenės grupėmis. Siekdami pateikti savo mintis tinkamu laiku ir tinkamu būdu, nuolat atrandame naujų informacijos sklaidos formų. Mūsų balsas yra gerai girdimas, o per 26 veiklos metus matome, kad individo laisvės ir laisvosios rinkos idėjos tampa žmonėms artimos ir reikalingos.
Finansinė nepriklausomybė yra esminė sąlyga mūsų misijai įgyvendinti, todėl lėšas darbams telkiame iš privačių šaltinių. Žmonės, kurie išpažįsta tas pačias vertybes ir skiria savo išteklius joms įtvirtinti, daro mūsų veiklą stiprią ir nenutrūkstamą.
LLRI serpentijarijaus veiklos pagrindas – idiotizmas apie neegzistuojančią pasaulyje „Laisvąją rinką“
Ši visuomenę parazituojanti ir melą skleidžianti antivisuomeninė organizacija, mano nuomone, savo esme yra religinė sekta, nes vadovaujasi archaiškomis ir ekonomistų paneigtomis „Austrų mokyklos“ filosofų chremantistikos dogmomis.
Dar 2009 metais ekonomikos prof.Povilas Gylys yra rašęs apie šią antivisuomeninę istaigą straipsnyje „Laisvos rinkos ar valstybės likvidavimo institutas?“
Profesorius rašė:
Jau bene du dešimtmečius Lietuvos viešojoje ekonominės minties erdvėje dominuojantis, JAV ultrakonservatyvių jėgų iniciatyva įkurtas ir dalies vietos inteligentų palaikytas Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) mums kala į galvą , kad nėra geresnio vaisto nuo ekonominių negandų kaip laisva rinka. Tokiu pamaldžiu įsitikinimu persmelktas vos ne kiekvienas šio instituto žmonių pasisakymas.Jų leitmotyvas yra nuostata, jog rinka yra totalus gėris, o pagrindinė kliūtis tam gėriui reikštis yra valstybė. Jeigu ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o jis praktiškai visada yra blogis, nes joje veikia neprotingi, korumpuoti žmonės ( į tai galima būtų atsakyti, jog korumpuotų ir nekompetentingų žmonių galima atrasti tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose), tai rinka užtikrintų šaliai visišką gerovę.
Susipažinus su laisvos rinkos propaguotojų pasisakymais ir publikacijomis susidarai nuomonę, jog jie nelabai suvokia ne tik valstybės vaidmenį ekonomikoje (už tai galima būtų bent iš dalies atleisti, nes jeigu esi antivalstybininkas, tai per daug nesigilini į tą negatyviai vertinamo reiškinio prigimtį) , bet ir laisvos rinkos sąvokos esmę. Jeigu LLRI atstovai pasigilintų į mikroekonomikos pradmenis, jie turėtų progos sužinoti, kad laisva rinka – tai tobulos konkurencijos rinka. Kitaip ją galima būtų pavadinti grynąją rinka.
Šiame grynosios rinkos modelyje geriausiai matyti esminiai rinkos bruožai – nematoma ekonominius procesus reguliuojanti ranka, neutralus konkurencinis spaudimas rinkos dalyviams, automatinis ribotų išteklių pasiskirstymas tarp įvairių veiklos sričių ir pan. Jeigu Laisvos rinkos institutas būtų nuoširdus laisvos rinkos šalininkas, jis didelę savo energijos dalį skirtų kartelių ir kitų monopolinių darinių išaiškinimui ir demaskavimui. Tačiau mikroekonomikos pradmenyse kartu pasakoma – laisva, tobulos konkurencijos rinka galima tik tada, kai joje veikia daug ir nedidelių vienas kitam ir visai rinkai savo valios negalinčių primesti rinkos dalyvių.
Tik tada, kai tarpusavyje konkuruoja daugybė daugmaž lygių subjektų, rinka yra laisva. Jeigu atsiranda vienas ar daugiau „didžkių“, jie, o ne nematoma rinkos ranka, ima diktuoti savo sąlygas. Tada konkurencija tarp rinkos dalyvių tampa netobula, neteisinga, o tokios rinkos negalima vadinti laisva. Kita labai svarbi laisvos rinkos egzistavimo sąlyga yra visiškas rinkos dalyvių informuotumas. Čia visą informaciją apie perkamą produktą turintis pirkėjas kontroliuoja galimai netobulą ir nekokybiškus produktus bandantį parduoti pardavėją. Kadangi kiekvienos rinkos dalyvis yra ir pirkėjas, ir pardavėjas, visiškas jų informuotumas pagal tobulos konkurencijos idėją užtikrina tai, kad rinkoje įsigaliotų teisingumas, kad būtų parduodamos geros kokybės prekės, nes pirkėjas perkamą produktą „mato kiaurai“.
Rinka yra laisva, jeigu ji tenkina dar dvi sąlygas: pirma, jeigu ištekliai iš vienos ūkio šakos į kitas gali judėti be jokių – ekonominių, teisinių, administracinių ir pan. – kliūčių ir, antra, jeigu visi tos rinkos dalyviai gamina homogeniškas, ar paprasčiau tariant, visiškai identiškas, vienodas prekes ir nepradeda „žaisti prekių specifika“.
Iš to, kas pasakyta, aišku, kad tobulos konkurencijos rinka yra geras teorinis modelis rinkos esmei nusakyti, tačiau tikrovėje gali reikštis tik išimtiniais atvejais. Realiame gyvenime rinka yra persipynusi su viešuoju sektoriumi. Taip pat ji yra pripildyta monopolinių, monopsoninių (kai yra tik vienas pirkėjas) reiškinių, kurie rinką daro nelaisvą, netobulą ir ne tokią teisingą. Pasidairykime po Lietuvą ir pamatysime, kiek joje yra vietinių ir šalies masto monopolijų, monopsonijų, kurios turi galią diktuoti savo valią kitiems rinkos dalyviams - pirkėjams, tiekėjams ir t.t. Dažnai šios galingos firmos turi didesnę galią nei tikroji, laisvoji rinka
Kitaip sakant, matoma savų interesų turinti monopolinių darinių ranka neretai turi didesnę galią nei nematoma ir neutrali tikros rinkos ranka. Vadinasi, jeigu Laisvos rinkos institutas būtų nuoširdus laisvos rinkos šalininkas, jis didelę savo energijos dalį skirtų kartelių ir kitų monopolinių darinių išaiškinimui ir demaskavimui. Tačiau antimonopolinis balsas iš šio instituto praktiškai nėra girdimas. Užtat antivalstybinė retorika yra stipri. Nelabai pasitikiu šio instituto žmonių ekonomine kvalifikacija – labai jau supaprastintai jie traktuoja ekonominį gyvenimą – tačiau nedrįstu manyti, jog jie nežino, jog laisva rinka ir monopolija yra nesuderinami dalykai. Jeigu yra laisva rinka, nėra monopolijos ir atvirkščiai. O jeigu taip, tas institutas nėra sąžiningas tyrėjas ir ekspertas, nes iš tiesų nekovoja už tai, ką skelbia žodžiais. Jis savo kritikos smaigalį yra nukreipęs ne prieš monopolijas, o prieš valstybę, kuri visuomenės, viešojo intereso vardu turi, kaip sako mūsų šalies konstitucija, riboti monopolijų įtaką.
Tiesa, tenka pripažinti, kad Lietuvos valstybė šią misiją vykdo silpnai. Tačiau viena iš svarbiausių tokios padėties priežasčių yra galinga LLRI ir kitų galios centrų vykdoma antivalstybinė retorika. Tuomet kyla klausimas, kokie yra tikrieji šio instituto veiklos motyvai. Galbūt atsakymą galėtume gauti pažvelgę į LLRI rėmėjų sąrašą? Tad atsiverskime internetinį šio instituto puslapį ir pasmalsaukime, kas mūsų šalyje yra taip suinteresuotas, kad laisvos rinkos nebūtų, tačiau visuomenės ir valstybės nevaržomos mūsų ūkį galėtų valdyti monopolijos.
Aš su LLRI rėmėjų sąrašu jau susipažinau. O jūs? Kol jūs susipažinsite su sąrašu, pateiksiu pasiūlymą pakeisti dabartinį instituto pavadinimą į kitą, atitinkanti jo veiklos kryptį – Valstybės likvidavimo institutas. Kitas galimas pavadinimo variantas - Monopolijų išlaisvinimo institutas.
P.S. Apskritai LLRI rėmėjų sąrašas manęs nenustebino – jame dauguma didžiųjų lietuviškų ir užsienietiškų firmų, bankų. Tačiau keleto rėmėjų buvimas tame sąraše mane pribloškė. Pirmiausia tai britų ambasada. Nuo kada kitos šalies diplomatai tampa šališki mūsų vidinės politinės ir ideologinės kovos dalyviai remdami radikalų libertarizmą ir rinkos fundamentalizmą?
Įdomu, ar Jungtinės Karalystės ambasada įsirašytų į marksizmo instituto, jei toks Lietuvoje atsikurtų, rėmėjų sąrašą? Antra, negaliu atsistebėti, kaip tame sąraše, net ir socialdemokratų (jie pagal apibrėžimą neturėtų būti rinkos fundamentalistai) buvimo valdžioje laikais, galėjo puikuotis Aplinkos ministerijos pavadinimas? Juk ji yra valstybinė struktūra, o LLRI laikosi tvirtos pozicijos, jog valstybė, vadinasi ir ta ministerija, yra blogis, nes, instituto nuomone, tik dėl valstybės institucijų kaltės rinka nėra laisva.
Piešinio autoriai pamiršo nupiešti dar vieną šios kiaulės spenį žindantį paršą - "laisvosios rinkos" išradėjus ir apologetus
Laisvoji rinka – blefas
Įsivaizduokite, kad dabar naftos kainą buvo sureguliuota rinkos ir yra teisinga. Rinka automatiškai sureguliavo naftos, dolerio, euro ir kitas kainas. Suveikė ekonominė sistema, kuri reguliuoja prekiaujančių subjektų ekonominius santykius. Tai būtų puiku. Viskas veiktų, kaip sugalvojo tie „austriški“ laisvosios rinkos svajokliai, dirbtų sau jų iš piršto išlaužti ekonomikos dėsniai, galima būtų gyventi prognozuojamame pasaulyje.
Tačiau realybė kitokia.
Jeigu šiandien naftos kaina teisinga, išeitų, prieš kelis metus ji buvo – neteisinga! Reiškia, jokia rinka tos naftos kainos automatiškai nereguliavo?
Taigi: Nėra ant šio svieto jokių save reguliuojančių laisvųjų rinkų. „Laisvoji rinka“ - utopija, blefas, o Lietuvoje šis piktybinis navikas įskiepytas tam, kad sunaikinti nepriklausomą Lietuvą. Šitą Lietuvos vėžinį augli, šitą „Laisvosios rinkos institutą“ - valstybės parazitą, būtina kuo skubiau išoperuoti iš Lietuvos valstybės organizmo. Tai mano nuomonė, pagrįsta faktais, kuriems išdėstyti nepakaktų visų Lietuvoje auginamų gyvulių odų.
Prof. Valentino Katasonovo nuomonė (video)
V.Katasonovas: „Koks pats vertingiausias rinkos ekonomikos resursas? Vertingiausias jos resursas – kvailys, todėl kvailių gamyba pradedadama dabar nuo pat vaikų darželio“.
JAV pavyzdys – geriausias visų „laisvųjų rinkų“ paneigimas
JAV – unikali valstybė, visam pasauliui gaminanti savo „žalią makulatūrą“ (JAV dolerį), kurios paklausą ji garantuoja karine jėga, skirdama armijai tiek, kiek visos likusios pasaulio valstybės kartu sudėjus. Bet net ir šitam „pinigų iš oro gamintojui“ nepakanka esamo rinkų reguliavimo, ir jų naujasis prezidentas Donaldas Trampas pareikalavo gamybą sugrąžinti į JAV, pagrasino konkurentų gaminamiems ir į JAV įvežamiems automobiliams uždėti didžiulius muitus.
Tai kurioje JAV prezidento kūno vietoje yra „laisvoji rinka“?