Darja Aslamova: Išprievartauta Švedija serga Stokholmo sindromu 4 d.

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-04-07 21:47:12, skaitė 3552, komentavo 2

KP išspausdino du specialiosios korespondentės Darjos Aslamovos reportažus iš Švedijos (1-2). Šie autorės straipsniai yra labai aktualūs ir mūsų naikinamai tautai. Lietuvos Prezidentė, Premjeras ir Seimas vergiškai sutiko į Lietuvą įsileisti virš tūkstančio musulmonų okupantų (klaidinimo tikslu globalistų pavadintų „pabėgėliais“). Po kelių metų šių „socialinių parazitų“, šitų „pabėgėlių“- okupantų, bus jau dešimtys tūkstančių. Mes turime prieš akis sunaikintos Švedijos ir švedų tautos pavyzdį, kurį mums atskleidžia Darja Aslamova. Šiandien Stokholme įvykęs teroro aktas – tai dėsninga pasekmė, autorės pasakojimo faktinis patvirtinimas.

Žmonės, kurie pritarė įsileisti į Lietuvą islamo okupantus - „pabėgėlius“ yra nusikaltėliai, kurie ateinančių kartų bus prakeiti už šią tautos išdavystę. Višegrado šalių valdžios taip nesielgia, jos neįsileidžia islamistų į savo šalis.

http://www.kompravda.eu/daily/26660/3681500/

http://www.kompravda.eu/daily/26663.4/3684096/

-------

KP specialioji korespondentė Darja Aslamova pabuvojo Skandinavijos šalyje ir pasibaisėjo: europinė valstybė, kuri visada buvo skaitoma ramybės ir klestėjimo simboliu, nuolankiai atidavė save į migrantų-islamistų letenas, diegiančių ten savo laukinę tvarką.

Pradžia:

1d. http://lebionka.blogspot.lt/2017/04/darja-aslamova-isprievartauta-svedija.html

2d. http://lebionka.blogspot.lt/2017/04/isprievartauta-svedija-serga-stokholmo.html

3d. http://lebionka.blogspot.lt/2017/04/kp-isspausdino-du-specialiosioskorespon.html

Straipsnio tęsinys:

„Ilja, važiuokite į Švediją ir pamatysite viską pats!“

Specialioji KP korespondentė Darja Aslamova atsakė populiariam blogeriui, suabejojusiam jos straipsnio teisingumu.

Gerbiamas pone Varlamovai! Jūs ironiškai atsiliepėte apie faktus, paskelbtus mano straipsnyje „Išprievartauta Švedija serga Stokholmo sindromu“.

Pirma taisyklė, kurios mane išmokė laikraštyje „Komsomolskaja Pravda“, kur atėjau dirbti prieš 20 metų skelbė: eik ir žiūrėk! Tu privalai viską matyti savo akimis. Žurnalistas — tai liudininkas. Žmonės, kurie sako „netikiu“ arba „mus gąsdina“, man neįdomūs. Jūs blogeris. Pretenduojate į objektyvumą.

Pamėginkite pats ateiti į Stokholmo rajoną Rinkibiu dieną (o jeigu jūs labai drąsus žmogus, tai vakare) ir išsiimti kamerą pagrindinėje aikštėje. Arba nuvažiuokite penktadienį vakare pasivaikščioti su kamera po Gioteborgo centrą, nufilmuoti vietinius vachabitus, kurie jaučiasi miesto šeimininkais. Man labai pasisekė, kad dėka savo ryžtingumo aš išsiveržiau iš Rinkibiu gyva ir net su sveika kamera (patariu jums pažiūrėti video, kas įvyko su vietiniais žurnalistais, kurie atvažiavo ten su policijos eskortu).

Aš žmogus patyręs ir dirbu „karštuose taškuose“ jau 28 metus. Ir nėra tokios pavojingos vietos, kur aš nebūčiau buvusi. Paskutinį kartą panašų siaubą, kaip Rinkibiu, aš patyriau Egipto revoliucijos metu, kada keturi pagrobėjai dienos įkarštyje bandė mane įkišti į taksi. Aš draskiausi, spiegiau, sukausi it vijurkas, spardžiau mašiną ir kandžiojau plaukuotas grobikų rankas, kol nepajaučiau jų kraujo skonio burnoje. Taksistas išvažiavo, į mano šūksnius susirinko minia, ir aš išsigelbėjau. Patikėkite, tai vienas iš įprastų karinio žurnalisto darbo epizodų.

Bet net po Kairo, Damasko, Kabulo, Aleppo, Bagdado — Stokholmas šokiravo. Kaip, beja, ir visa Švedija. Aš niekad necituoju išgalvotų personažų. Visi žmonės, nurodyti straipsnyje, turi vardą, pavardę ir puslapį „feisbuke“. Sunku nepatikėti, pavyzdžiui, garsiai somalietei Mone Valter, nuteistai švedų imamų mirti už perėjimą į krikščionybę. Ji pastoviai keičia gyvenimo vietą, ir ji turi tris vaikus. Jos gyvenimas virto košmaru.

Galima netikėti manimi, bet yra statistika. Švedija užima pirmą vietą Europoje ir antrą pasaulyje pagal išprievartavimus. (Aš kalbu tiktai apie aficialius aukų pareiškimus. Ir, kaip moteris, galiu jus užtikrinti: dauguma jų dėl drovumo arba jauno amžiaus nesikreipia į policiją. Jos bijo ne tik viešumo, bet ir feminisčių persekiojimo. Štai kaip.) Jūsų nuostabi „demokratinė Švedija slepia visus migrantų nusikaltimus po slaptu kodu, nors tauta turi teisę žinoti. Tiktai garsios žmogžudystės iškyla į paviršių, tokios, kaip nužudymas 22-metės Aleksandros Mezcher, dirbusios pabėgėlių centre. Dešimčia peilio smūgių ją papjovė neva 15-metis migrantas. (Švedijoje tiki žodžiu. Tiktai pabėgėliams, suprantama. Ir todėl trisdešimtmečiai mužikai vadina save „paaugliais“, nes valstybė ima juos pilnam išlaikymui ir kviečia į šalį jų gimines.)

Bet kas jums mano žodžiai? Todėl aš paprašiau mano draugą Hansą Erlingą Jenseną, „Hatun Dogan“ fondo direktorių (fondas padeda persekiojamiems krikščionims Artimuosiuose Rytuose) parašyti laišką (jis pridedamas anglų kalba). Hansas dabar didelėje nelaimėje. Jis gyvena Švedijos pietuose gyvenvietėje Lovštad netoli nuo Malmės. Šimtas metrų nuo jo namo bachabitai atidarė „sunkių musulmonų paauglių perauklėjimo centrą.“ Nereikia turėti aukštą kaktą, kad suvokti, kam atidaro panašius verbavimo centrus. Agresyvius paauglius „perauklės“ į teisingus vachabitus-teroristus.

O štai ir Hanso laiškas:

„Dauguma žmonių galvoja, kad Švedija vis dar geriausia šalis pasaulyje. Gaila, jie klysta. Švedijoje šiandien sunkios problemos su antisocialiais imigrantais, kurie priklauso toms kultūroms, kurių neįmanoma integruoti į visuomenę. Daugiau negu pusė milijono žmonių atvyko į Švediją per pastaruosius 6-7 metus. Jie neturi darbo, jie gyvena pagrindinai geto, ir jie sprogdina socialinio aprūpinimo sistemą, paimdami iš jos tiek pat lėšų, kurios būtinos pagyvenusiems ir sergantiems žmonėms, o policija priversta mesti visus resursus sunkių nusikaltimų, įvykdomų imigrantų, išaiškinimui. Stambūs Švedijos miestai gyvena beteisiškumo būklėje, kaip kur nors Afrikoje arba Pietų Amerikoje.

Bet tai vyksta ne tik dideliuose miestuose. Dabar išeiviai iš visų pasaulio musulmonų regionų atvyksta į kaimo vietovę, į mažus kaimus. Čia jie gali be kliūčių užsiimti savo „bizniu“. Aš gyvenu kaime, pas mane atsirado nauji kaimynai. Musulmonų „mokykla“ jauniems gangsteriams.

Išprievartavimai išaugo iki bauginančių mastų. Terminas „grupinis išprievartavimas“ buvo anksčiau Švedijoje nežinomas, o dabar tai — kiekvienos dienos įvykis. Taip kaip žmogžudystės. Per paskutinius metus Švedijoje neišaiškinta 300 žmogžudysčių!!!

Aš gyvenu įvykių centre. Aš žinau, kas vyksta. Mes taip arti pilietinio karo, kad jūs net negalite svajoti apie tai. Padega mašinas, užpuola pagyvenusius žmones ir plėšia, mūsų dukteris prievartauja, - ir tai vyksta kiekvieną dieną. Ir baisiausia, vyriausybė paralyžiuota ir tvirtina, kad tie, kas protestuoja, tai nacistai ir rasistai.

Jeigu jūs netikite, atvažiuokite į Švediją ir pamatykite viską savo akimis.

Su geriausiais linkėjimais,

Hansas Erling Jensen ir Darija Aslamova
 

(vertimo pabaiga)

Šiandien vienas iš "pabėgėlių"  Stokholme užmusė 5 svedus, daug sužeidė. Štai jo nuotrauka: