Pergalės šešėlis

Autorius: И. Грано Šaltinis: https://zabolshevizm.wordpress... 2017-05-11 17:48:42, skaitė 3704, komentavo 1

Nuo vertėjo:

Štai ir prabėgo gegužės 9....daugelis tautiečių prilipę prie televizorių, spoksojo į Maskvoje vykusį Gegužės 9-osios minėjimą, į nemirtingo pulko eiseną. Stebint plėvesuojančias vlasovo vėliavas, juodaskvernius šventikus, carinės Rusijos atributus, pompastines eisenas, ant uždengto V.I.Lenino Mauzoliejaus užsilipusį pagrindinį Mafijos bosą, rėžiantį prakalbą apie rusų pasaulio vienybę, į trečią planą nutrenktas raudonas vėliavas, mąstančiam piliečiui negali nekilti viena mintis-Istorinė atmintis Rusijos kapitalistų naudojama savais tikslais. Pergalės šventė pavirto į šešėlį to, kas vyko TSRS laikais....tai, kas vyksta dabartinėje Rusijoje, kuomet ši šventė Rusijos kapitalistų naudojama savais tikslais, galima pavadinti tik vienu-didžiarusiškuoju šovinizmu, atgimstančiu rusiškuoju fašizmu....pamirštama, kad šį karą laimėjo Tarybinė liaudis, gynusi Spalio Socialistinės Revoliucijos idealus...

Pergalės šešėlis

Istorija visuomet šaiposi iš tų, kas jos nežino. Didžioji TSRS pergalės diena, švenčiama šalyje, nugalėjusioje kapitalizmą, grojant oligarchinės valdžios fanfaroms, su antitarybinių imperinių atributų rinkiniu-nuo Vlasovo vėliavos, policijos, iki dvigalvio erelio, klerikalizmo ir georgijaus simbolių. 2009 metų gegužės 9-ają, patriarchas Kirilas paskelbė tarybinės liaudies praradimus šiame kare “mokesčiu už nuodėmes, kurias TSRS tautos įvykdė Revoliucijos ir pilietinio karo metais”. Tuo pačiu, visi pirmieji asmenys nuolat kalba apie gegužės devintosios liaudies vienybę ir jos pergalės šventumą.

Kaip gi taip atsitiko, kad politinė takoskyra į raudonuosius ir baltuosius, už kurią iki paskutinio kraujo lašo kovėsi mūsų protėviai, nugrimzdo į užmarštį?

O gal visi šie lozungai “už socialistinę tėvynę”, “už partiją”, už “Staliną”, visos šlovinančios socializmo santvarkos stiprybę ir pažangumą kalbos-tai tik tušti pliurpalai?

Kiekvienas geros valios pilietis privalo sėsti ir apmąstyti, su kuo, prieš ką ir už ką buvo kovojama Didžiąjame Tėvynės kare.

Kiekvienas, kas nešąliškai tyrinės šį klausimą, pries prie sekančios logiškos išvados.

Klausimo problematikos šaknys-Didžiojoje Spalio socialistinėje Revoliucijoje. 1917 metų spalyje, Rusijoje buvo įvesta proletariato diktatūra ir pradėta socializmo statyba-visuomenės be eksploatacijos. Iš gyvenimiškosios būties taško, kertinis šios santvarkos skirtumas nuo rinkos ekonomikos yra tas, kad jame nėra pelno, t.y. visos darbu sukurtos gėrybės paskirstomos visuomenėje, o ne lieka kapitalistų rankose. Iš mokslinės pusės-tai pirmoji komunizmo, kurio tikslas yra visuomenė, kurios pagrindinis turtas yra žmogus, fazė. Jame pasiekta materialinių turtų gausa ir nebėra fizinio darbo.

RSFR įvykdyta užsienio privataus kapitalo ekspropriacija, atsisakymas nuo carinės Rusijos skolų, o taip pat komunizmo idealų, dėka TSRS vykdomos socializmo statybos, sklaidos grėsmė, sukėlė viso pasaulinio ologarchato gyvulišką neapykantą bolševizmui. Tokią pat neapykanta verslininkams kelia tie, kurie kovoja už tai, kad privatinė nuosavybė, pelnas ir pinigai iš jų būtų atimti, net jei to turto jis turi tokią gausybę, kad jo užtektų kelioms kartoms į priekį. Būtent todėl viso pasaulio ologarchija nuslopino revoliuciją Europoje. Būtent todėl, norėdami sukelti karą prieš bolševizmą, pusėje Europos valstybių jie į valdžią atvedė fašistus. Savo laiku Hitleris sakė “Pagrindinė Vokietijos užduotis, mano gyvenimo tikslas ir nacional-socializmo egzistavimo prasmė yra bolševizmo sunaikinimas”. Ir tokių hitlerių, tada ir dabar, yra didžiulė galybė. Taip yra todėl, kad teisė į pelną, t.y. noras gyventi svetimo darbo sąskaita, gimdo platų spektrą psichologinių ir pasaulėžiūros modelių: nuo Geitso ir Bafeto filantropijos, iki Osvencimo dujų kamerų. Ir pastarasis yra kapitalistų tarpe ganėtinai populiarus.

Karas prieš TSRS oligarchams buvo ne tik šansu sunaikinti komunizmą, bet ir po 1930 metų krizės, viršpelnių garantu. TSRS, savo protinga, moksliškai pagrįsta politika, sugebėjo ne tik maksimaliai nutolinti šį puolimą, bet ir augant Vokietijos-Italijos-Japonijos karinei smogiamąjai jėgai, išgąsdinti anglakalbį oligarchatą. TSRS, socializmo garindais (moksliškai organizuotu planinių ūkiu, kuriame nebuvo verslininkų ir konkurencijos), nuo nulio, sukūrė galingą industrinę bazę ir aprūpino piliečius pagrindinėmis gyvenimo gėrybėmis.

Stalinas, 1952 metais, rašė “Kalba, kad prieštaravimai tarp kapitalizmo ir socializmo, didesni, nei prieštaravimai tarp kapitalistinių valstybių. Iš teorinės pusės, tai teisinga. Tai teisingai ne tik dabar, šiuo metu, - tai taip pat buvo teisinga prieš antrąjį pasaulinį karą. Ir tai kapitalistinių valstybių vadovai daug maž suprato. Ir visgi antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne karu su TSRS, o karu su kapitalistinėmis valstybėmis. Kodėl? Visų pirma todėl, kad karas su TSRS, kaip socialistine šalimi, kapitalizmui yra pavojingesnis, nei karas su kapitalistinėmis šalimis, nes jei toks karas tarp šių šalių kelia klausimą dėl vienos šalies viešpatavimo virš kitos šalies, tai karas su TSRS, būtinai turi iškelti kapitalizmo egzistavimo klausimą. Visų antra, nors kapitalistai ir kelia, propogandiniais tikslais, šurmulį dėl atseit TSRS agresijos, patys jie netiki į TSRS agresyvią prigimtį ir žino, kad TSRS pirmas kapitalistinių šalių nepuls.

Po pirmojo pasaulinio karo taip pat buvo manoma, kad Vokietija galutinai pašalinta iš pasaulinės arenos (beje dar ir dabar kai kurie mūsų draugai mano, kad šiuolaikinės Vokietijos ir Japonijos jėgos yra pakirstos). Tą patį sakė ir šurmuliavo, atseit Jungtinės Amerikos Valstijos pasodino Europą “ant davinio”, kad Vokietija jau nebegali atsistoti ant kojų, kad nuo šiol jokių karų tarp kapitalistinių valstybių būti negali. Tačiau, nežiūrint į tai, parėjus 15-20 metų pro pralaimėjimo, Vokietija, kaip stipri valstybė, atsistojo ant kojų ir išsiveržusi iš nelaisvės, stojosi į savo vystymosi kelią. Ir kas charakteringa, ne kas kitas, o JAV ir Anglija padėjo Vokietijai ekonomiškai prisikelti ir išvystyti savo karinį potencialą. Be abejo, padėdamos Vokietijai, JAV ir Anglija turėjo tikslą nukreipti ją prieš TSRS, išnaudoti pastarąją kare su socialistine valstybe. Tačiau Vokietija, pirmoje eilėje, savo jėgas nukreipė prieš prancūsų-anglų-amerikiečių bloką. Ir kuomet hitlerinė Vokietija paskelbė karą TSRS, tai šis blokas ne tik neprisijungė prie Vokietijos, bet ir buvo priverstas kovai prieš Vokietiją, stoti į koaliciją su TSRS.

Sektina, kad kapitalistinių valstybių kova už rinkas ir noras pribaigti savo konkurentus, tapo stipresniu nei prieštaravimai tarp socialistinės ir kapitalistinės stovyklos”.

Po fašistinės Europos užpuolimo, visas TSRS turtas, tame tarpe ir žmonės, tapo išgrobtas ir sunaikintas.

Tačiau, ekonominio ir psichologinio pranašumo pagrindu, galų gale, TSRS socializmas nugalėjo.

Iš ekonominės pusės, pranašumas pasireiškė tuo, kad karo metais buvo pasiekta kokybinė ir kiekybinė karinė-techninė persvara. Iš psichologinės pusės-buvo pasiektas neregėtas karinis ir darbo heroizmas, mokslinis politikų, karvedžių, laivyno vadų ir ūkio vadovaujančių kadrų raštingumas. Žukovas, būdamas silpnu politiku, suprato: “Tai buvo visaliaudinė kova prieš piktą klasinį priešą, pasikėsinusį į patį tarybiniam žmogui brangiausią turtą-į Didžiosios Spalio Socialistinės Revoliucijos laimėjimus.....mes nebūtume nugalėję priešo, jei neturėtume...tarybinės socialistinės santvarkos, kurio milžiniškos materialinės ir dvasinės jėgos, per trumpą laikotarpį, leido mums pertvarkyti valstybės gyvybines funkcijas, sudaryti sąlygas....vokiškojo imperializmo sutriuškinimui...niekuomet nebus nugalėta ta liaudis, kur darbininkas ir valstietis gina savo, Tarybinę valdžią-darbininkų valdžią...”

Daugiau nei 25 metai kaip nebėra TSRS ir socializmo. Viso pasaulio oligarchai ir visų pirma rusų oligarchai, savo tikslą pasiekė-sunaikino bolševizmą ir neleido komunizmui nugalėti.

Taigi, tokiu būdu, gegužės 9 dieno šventimas Rusijos Federacijoje-tai vaidmainiškumas ir apgavystė. Tautos istorinė atmintis tampa oligarchų savartynu, suverstu iš buržuazinio patriotizmo.

Tačiau mūsų šalyje, bet kokiomis sąlygomis, stovi Didžiosios Pergalės šešėlis.

TSRS pergalė Didžiąjame Tėvynės kare-tai socializmo pranašumo prieš kapitalizmą konkretus ir gyvas pavyzdys.

TSRS pergalė Didžiąjame Tėvynės kare-tai visos žmonijos nuosavybė. Tai visos žmonijos išgelbėjimas nuo teroristinės kapitalo diktatūros ir, galų gale, nuo branduolinio finalo, mažų mažiausiai 20 amžiuje...

Vertė: Senas Komunistas.

Pabaigai. 1975 metais įvykęs šventinis minėjimas

Palyginimui: 2017-05-09 paradas kapitalistų drąskomoje Rusijoje: