Harvardo universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas apie žmonijos kilmę: „įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos nebuvo ir nėra.“

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-06-10 19:23:22, skaitė 3027, komentavo 2

Globalistai, nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų namus.

„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto profesorius nuo 1989 metų.

2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame šis garsus mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio didžiulio dviejų dalių straipsnio fragmentus.

Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos (1 dalis).

http://pereformat.ru/2017/03/chto-novogo-o-vyhode-iz-afriki-1/

„Klausimas apie tai, kur ir kada pirmą kartą atsirado „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“ skaitomas vienu iš sudėtingiausių klausimų šiuolaikinio mokslo“.<...> „Sąžiningi autoriai pasižymi atsargumu atsakydami į klausimą „kur ir kada“, ir ištyrę visus variantus prieina išvados, kad atsakymo kol kas nėra. Tai tęsiasi 2016-2017 metų straipsniuose.

„Nesąžiningi autoriai pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip žinoma, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje ir jo tęsinyje mes parodysime kurių daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami 2016-2017 metais paskelbtomis publikacijomis pagrindiniuos žurnaluose“ <...>

„… kai kurie „mokslo“ aktyvistai ar nesuprasdami, kad klausimas „kur ir kada“ toli gražu neišspręstas, ar tiesiog apie tai negalvodami, dirbdami „autopiloto“ režimu, meta į „medžioklę su raganomis“, ir tuos, kurie supranta, kad klausimas neišspręstas, viešai pravardžiuoja „melagingais mokslininkais“. Neprotingų „aktyvistų“ nuomone klausimas senai išsprętas, dar prieš 30 metų, viskas aišku, įrodyta ir aprašyta. Šitie aktyvistai tvirtina, „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, žinoma, Afrikoje, ir pagal „genetinius duomenis, maždaug prieš 70 tūkstančių metų žmonės išvyko iš Afrikos, persikėlė per siaurą sąsmauką, skriančią ją nuo Eurazijos, ir ėmė judėti į Rytus palei vandenyno pakrantę, naudodami kranto juostos turtingus maisto resursus“. <...>

„...Amerikos mokslininkų, tyrinėjusių afrikiečių genomus straipsnis paneigė prasimanymus apie „išėjimo iš Afrikos pietinį kelią“. <...>

„...atsirado naujos interpretacijos, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado ne Afrikoje, o pietryčių Azijoje, ir šios interpretacijos paremtos nesenai gautais rezultatais.

Jei trumpai, tai nuomonių skirtumai literatūroje stiprėja, jokio aiškumo „dėl išėjimo iš Afrikos“ ten nėra. Šiame straipsnyje tai išnagrinėsime nousekliai. „

„Priminsim apie mūsų tyrimus DNR-geneologijos metodais

Prieš tai, kaip nagrinėti konkrečiai, kokie yra akademinio mokslo pasiekimai 2016-2017 metais klausimu „kur ir kada atsirado anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, ir kad ten su „išėjimu iš Afrikos“, glaustai peržiūrėsim mūsų tyrimų išvadas, kurios buvo paskelbtos pradedant nuo 2012 metų pagrinde žurnale Advances in Anthropology, ir knygose (2015-2016), ir performatuotuose straipsniuose. Kokių prieita išvadų, papunkčiui?

Homo erectus prieš 1,8 milijonų metų

1. Jokių įtikinamų duomenų apie „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus iš Afrikos nebuvo ir nėra. Pastaba – aš dažnai naudoju formuluotę „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, nes būtent apie jį buvo kalbama „išėjimo iš Afrikos“ koncepcijoje. Kai tik tai pašalini iš dėmesio lauko, nesąžiningi „mokslininkai“ tuojau pat pakeičia pagrindinę tezę, ir ima pakišinėti erektuso (Homo erectus, A.L. pastaba) išėjimą, šimpanzę arba infuzorijos klumpelę. Išeita tik iš Afrikos, tokia mantra. Visi besidominantys šiuo klausimu prisimena, kad kuomet šiuolaikinės Gruzijos teritorijoje, Dmanisyje, atrado „gruzinišką žmogų“, Homo georgicus, tai tuojau pat paskelbė, kad jis ten atėjo iš Afrikos. Jokių duomenų apie tai, žinoma, nebuvo ir nėra. Kiti sugalvojo, kad, gali būti, jis atsirado ne Afrikoje, bet po to perėjo į Afriką, iš jo susiformavo Homo sapiens, iš šio – anatomiškai šiuolaikinis žmogus, ir štai būtent jis išėjo iš Afrikos prieš 70 tūkstančių metų. Jokių duomenų apie tokią kelionę nėra, bet labai reikia, kad iš Afrikos.

2. Nuolatinis popgenetikų kartojimas to, kad „didelė genetinė įvairovė žmonių Afrikoje“ neva byloja apie tai, kad žmonės pirmiausiai atsirado Afrikoje, o reiškia, ir išėjo iš ten, neturi po savimi jokio mokslinio pagrindo. Apie tai aš rašiau daug kartų. Popgenetikai nepagalvojo, kad didelės įvairovės kriterijai būdingi tiktai uždaroms sistemoms, o Afrika, kaip ir bet koks stambus miestas – sistemas atvira, ir kas tik neateidavo ten per ilgą laiką… Štai iš kur ir didelė genetinė įvairovė. Afrikoje bendrai yra visos haplogrupės, kaip dabar Karibų salose sezono metu. Maskvoje irgi. Ir Niujorke. Žmonijos lopšys? Žinoma, įvairovė didelė, tai faktas. Bet popgenetikų interpretacijos niekam tikusios.“ <...>

„Štai toks jų mokslas. Ir taip, padarysime ankstesnių skyrių išvadas:

(1) „Genetinė įvairovė“, kuris pateikiama popgenetikų kaip neva įrodymą, kad Homo sapiens susiformavo Afrikoje, atspindi ne seną žmogaus kilmę, o intensyvią žmonių migraciją į Afriką, pradedant, matomai, seniausiais laikais.

(2) Khoi-San kalbų vartotojai, kuriuos (be pagrindo) skaitė seniausiais Afrikos ir pasaulio žmonėmis, iš tikrųjų yra suma nešiotojų pačių įvairiausių haplogrupių, dideliu laipsniu ne afrikietiškų savo kilme.

(3) Visos ištirtos iki dabar afrikietiškų Y-chromosomų pavyzdžiai, priklausantys seniausioms kilmės haplogrupėms, turi santykinai nesenus bendrus protėvius, datuojamus šimtais ar keliais tūkstančiais metų į praeitį; kur kilo šios seniausios haplogrupės, lieka nežinoma, ir negalima atmesti, kad ne Afrikoje.

(4) Jokios haplogrupės „anatomiškai šiuolaikiniam žmogui“, „išeinančiam iš Afrikos“ neįmanoma priskirti.

(5) Jokių duomenų apie „išėjimą iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantazijas ir norimo pateikimą tarytum tikrovę.“

2 dalis

http://lebionka.blogspot.lt/2017/06/harvardo-universiteto-profesorius_10.html

DNR geneologija tai žmogas kilmės tyrimas, paremtas Y chromosomos DNR struktūros tyrimais. Vyrišką lytį pasprendžianti Y chromosoma sudaryta iš 52 milijonų nukleotidų porų. Joje yra didelė sritis, kurioje nėra genų, bet yra mutacijų. Šitų mutacijų palyginimas ir yra raktas į geneologiją.

Kliosovo video, kuriuose jis populiariai paaiškina DNR geneologijos tyrimų metodologiją.

https://youtu.be/V-qpy89bHf8

https://youtu.be/3eGarmwvU8c

Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos (2 dalis)

http://pereformat.ru/2017/03/chto-novogo-o-vyhode-iz-afriki-2/

Žemiau pateikiu kelių prof. A.Kliosovo straipsnio 2 dalies fragmentų vertimą.

(Pradžia…) Sąžiningi autoriai skiriasi atsargumu atsakant į klausimus „kur ir kada“, ir peržiūrėję įvairius variantus prieina išvados, kad kol kas negali duoti atsakymo. Tai tęsiasi ir 2016-2017 metų straipsniuose. Nesąžiningi pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip parodyta, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje mes parodysime, ko daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami straipsniais, paskelbtais pagrindiniuose žurnaluose 2016-2017 metais.

Kokie nauji genų analizės duomenys apie „Išėjimą iš Afrikos“

Pereisim prie to, kokie nauji duomenys dėl „išėjimo iš Afrikos“ gauti atlikus „daugybės genų“ analize, pasiremiant pastarojo laiko, o būtent 2016-2017 metų pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad paskutiniu metu kai kurie genetikai ėmė suvokti, kad prieštaravimai šiuo požiūriu auga, bet kiti toliau nekritiškai toliau laikosi ankstesnių postulatų. Bendra šiems „kitiems“ yra tvirtinimas, kad „šiuolaikinis žmogus išėjo iš Afrikos“.

Tokiu pavyzdžiu yra pasisakymas 2016 metais NIH (National Institutes of Health) direktoriaus Francis Collins, tai yra JAV sveikatos apsaugos ministro, pavadinimu „Išėjimas iš Afrikos: DNR analizė rodo, kad išėjimas buvo vienkartinis“. Reikia priminti, kad direktorius Collins buvo paskirtas į šį postą prezidento Obamos ir vienbalsiai patvirtintas JAV Kongreso, ir naujas prezidentas Trampas jo paprašė kol kas likti šiame poste. Dvi pagrindinės citatos iš kalbos –„Visų žmonių protėviai sutinkami Afrikoje“, — „Mes visi afrikiečiai“.

Ir toliau direktorius dėsto, kad 2016 metais buvo paskelbti trys svarbūs tyrimai, du iš kurių padaryti už NIH grantus. Juose pateikiama 787 pilnų genomų, atstovaujančių 280 planetos populiacijoms, analizė ir buvo parodyta (direktoriaus žodžiais) kad seniausi žmonės išėjo iš Afrikos ne mažiau kaip prieš 50 tūkstančių metų ir išplito po Euraziją. Toliau direktorius, tiesa, praneša, kad nauji tyrimai kiek skiriasi išvadomis, bet sutinka su tuo, kad pirmtakai šiuolaikinių žmonių išėjo iš Afrikos vieną kartą, „rezultate vienintelio migracijos proceso“, „ir jeigu išeidavo anksčiau, tai to pėdsakų šiuolaikinių žmonių genomuose nėra“.

Dabar aš perpasakosiu tai, kaip direktorius aprašo (ir mato) šių tyrimų rezultatus, o po to, sekančiame skyriuje, išdėstysiu tai, ką šie tyrimai parodo iš tikrųjų. Gali būti, tai padės skaitytojams pamatyti principinį skirtumą tarp to, kaip šiuos tyrimus pateikia suinteresuoti žmonės, ir ką iš tikrųjų jie parodo. Dažnai tai problemos esmė. Vieni kaip mantrą kartoja apie „išėjimą iš Afrikos,“ ir net pateikia fantazijas, kada būtent išėjo, vieną ar daug kartų, kokiu keliu ėjo, kur ir kada atėjo, bet niekada sąžiningai nesako, kaip neva tai buvo gauta. Jie nekalba, kad tai „interpretacijos“, laisvas perpasakojimas, fantazijos, pertempimai, pritraukimai, pateikimo norimo už tiesą. Kiti … o kitų praktiškai nėra. Ir iš tiesų, kam kitiems pagauti pirmuosius meluojant? Patys liks be grantų. Todėl viskas, ką kiti gali daryti, tai sąžiningai analizuoti savo duomenis, parodyti klausimo sudėtingumą, nekritikuoti pirmųjų, ir bendrai apeiti klausimą apie „išėjimą iš Afrikos“. Įdomiausia, kad antrųjų darbus perpasakoja spaudoje, tai pradeda nuo to (arba baigia tuo), kad šie antrieji neva parodė „išėjimą iš Afrikos“. Štai taip statoma išsigimusi siena, supanti „išėjimą iš Afrikos“.

Aš galiu prisiminti tiktai tris straipsnius akademinėje spaudoje per paskutinius penkis metus, kuriuose buvo aiškiai išreikšta ir pagrįsta, kad koncepcija „išėjimo iš Afrikos“ neturi faktiškai jokio pagrindo, išskyrus įžūlias fantazijas. Visi trys straipsniai žurnale Advances in Anthropology – pirmas straipsnis atspausdintas 2012 metais (Klyosov, Rozhanskii), antras - 2013 metais (Bednarik), ir trečias 2014 metais (Klyosov). <...>

Ankstyvasis Homo sapiens pietų Kinijoje

Mes priėjome iki svarbaus (pagal pripažinimą literatūroje) straipsnio pavadinimu „Patys ankstyviausi be abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“ (Liu ir kiti, 2015). Čia žodžių darinys „šiuolaikiniai žmonės“ neturi gluminti, kelti klausimą: kokie tai „šiuolaikiniai“ žmonės prieš 80-120 tūkstančių metų? „Šiuolaikiniai“ čia – tai nuo klišės „anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, tai yra turintys principinius antropologinius Homo sapiens požymius. Žmones (Homo) su išreikštais ar pastebimais Homo sapiens požymiais paprastai nepriskiria, arba priskiria su įvairiomis išlygomis, priklausomai nuo šių požymių pasireiškimo laipsnio. Pas skeletus dažnai nebūna veido kaulų, tai priskyrimas prie „anatomiškai šiuolaikiniams“ ne retai yra apsunkintas, kuo ir naudojasi siekiantys manipuliacijų specialistai. Kai kada priskyrimas rūšiai vykdomas pagal dantis, kaip Liu ir kt. (2015) straipsnyje, todėl kinų autoriai skyrė tam ypatingą dėmesį.

Šis straipsnis nėra genominis, jis antropologinis, todėl mes tiesiog trumpai perpasakosim jo esmę. Reikalas tame, kad pietryčių Azijoje senovinių žmonių fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45 tūkstančius metų, labai retos, todėl šis regionas buvo praktiškai nurašytas iš sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai šiuolaikinio“ atžvilgiu, ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai. 45 tūkstančių – kol kas yra riba Europai (vakarinei ir rytinei) ir vakarų Sibirui (Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie atradimą pietų Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami intervale prieš 80-120 tūkstačių metų, be to žmogaus Homo sapiens rūšies, ne archaiško (pagal dantų morfologiją), ir būtent šiuolaikinio pagal dantų antropologiją. Tai žymiai anksčiau, negu Levante Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad Homo sapiens atsirado pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle kriterijus ginčyti tai beprasmiška, reikia pateikti labiau įtikinamus faktus. Bet reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie „išėjimą iš Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo.

Suprantama, „išėjimo iš Afrikos“ aktyvistai puolė statyti ramsčius savo „teorijai“. Mes jau matėme auksčiau, kaip „daugiageniniai“ popgenetikai tuojau pat sukūrė modifikuotą koncepciją, kad „išėjimas iš Afrikos“ įvyko anksčiau 70 tūkstančių metų, negu buvo manoma anksčiau (ankstesnė data nebuvo paremta apskaičiavimais, o buvo paimta tiesiog nuo lubų), ir nors DNR iš Fujanio olos dantų nebuvo tiriama, bet jau tvirtinama, kad ji „afrikietiška“ pagal kilmę. Operatyviai pasirodė trumpas (Dennell, 2015) straipsnis aptarimas žurnale Nature (pavadintas „Homo sapiens Kinijoje prieš 80 tūkstančių matų“, kurio jau pirmoje frazėje pranešama, kad žmogus išėjo iš Afrikos ir perėjo migruodamas per Pietų Aziją, bet kalba vyksta ne apie tai, o apie tai, kada jis išėjo. Pastebėjote, kad paminėjimo 120 tūkstančių metų datos nėra straipsnio pavadinime? Ir toliau vyksta aptarimas, kad „dauguma tyrinėtojų sutinka su tuo, kad mūsų rūšis atsirado Rytų Afrikoje prieš 190-160 tūkstančių metų, ir po to paplito po rytinę Viduržemio jūros pakrantę“. Į šią koncepciją perpasakojimo autorius montuoja paskutinius kinų duomenis, nors jie apie „išėjimą iš Afrikos“ net nemini. Ir tai labai ženklu - „išėjimo iš Afrikos“ koncepcija tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie ją gins iki pabaigos bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai) neetiškai, negarbingais metodais.

P.S. Aš manau, kad „išėjimo iš Afrikos“ teorijos falsifikatas gali būti brukamas dar ir todėl, kad jis bent kažkaip derinasi su judaizmo dogmomis, įvykiais aprašytais Toroje, kuri irgi, beje, kaip pripažįstama net rabinų, yra perdirbinys dar senesnių civilizcijų išMesopotamijos traktatų, datuojamų beveik tūkstančiu metų iki Toros.

https://www.youtube.com/watch?v=TmpwBI2ouiM