Kas buvo prieš Torą?
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-08-07 14:09:52, skaitė 2558, komentavo 2
Žydų ir Izraelio istorijoje nebuvo jokio biblijinio periodo, nebuvo išėjimo iš Egipto, nei klaidžiojimų po Sinajų, nei Navino Jerichono apgulties, nei didžiųjų Dovydo ir Saliamono imperijų. Kitais žodžiais, viskas, kas pasakojama Senajame Testamente, neatitinka realios senovės judėjų istorijos ir yra ne daugiau, kaip pasaka, be to net ne judėjų kilmės.
Žydų archeologas profesorius Z.Hercog surizikavo eiti prieš sionistinį melą ir paskelbė sensacingas beveik šimto metų archeologinių kasinėjimų išvadas. O juk ant biblijos siužetų pastatytos dvi pasaulinės religijos!
Archeologija negali patvirtinti biblijinių prasimanymų jokiais radiniais, nors net senesni istorijos faktai yra jos patvirtinti ir nekelia jokių ginčų.
Pavyzdžiui, Jaruzalė negalėjo būti judėjų imperijos centru, nes prieš tūkstantį metų iki mūsų eros joje gyveno daugiausiai 3-4 tūkstančiai žmonių. Archeologai per ilgus kasinėjimų dešimtmečius taip ir neaptiko nei mažiausių požymių monumentalių tų laikų statybų. Tai liečią žymiąją biblijinę šventyklą.
X amžiuje prieš mūsų erą mokslininkų nuomone čia galėjo būti tik menka kunigaikštystė, valdoma Dovido dinastijos. Biblijinius siužetus nepatvirtina ir kasinėjimai nepasiekiamo Jerichono, kurį Jėzaus Navino kariuomenė galėjo paimti tik su dangaus pagalba. Jerichoną kasinėjo aštuonis kartus, ir dabar archeologai tvirtina, kad tuo metu jis iš viso neegzistavo...
Tai kad neįmanoma patvirtinti Senąjį testamentą verčia abejoti ne tiktai „dievo išrinktumu“ jį išpažįstančios tautos, bet ir sugriauna laikų ryšį, ant kurio statoma Izraelio valstybės ideologija...
Mokslas jau senai kėlė abejones Senuoju testamentu kaip istoriniu dokumentu. Iš kur jis atsirado?
Jis buvo kompiliacija iš senovės Babilono. Ką patvirtina išlikusi asirų karaliaus Aššurbanipalo dantiraščių biblioteka (jis valdė maždaug 669 — 627 metais iki mūsų eros. Sūnus Asarchodono, paskutinis didysis Asirijos karalius).
Aššurbanipalas, būdamas vieninteliu asirų valdovu, naudojęs dantiraštį ir mokėjęs jį skaityti šumerų ir akkadų kalbomis, surinko stambiausią tų laikų biblioteką.
Asirija – senovinė mesopotamijos valstybė (šiandieninio Irako teritorijoje). Asirija egzistavo beveik du tūkstančius metų, pradedant XXIV amžiumi iki mūsų eros, ir iki jos sunaikinimo VII amžiuje iki mūsų eros Midija ir Babilonija. Naujoji asirų valstybė (750—620 iki p.m.e.) skaitoma pirmąja imperija žmonijos istorijoje.
Reikia pasakyti, kad dar didesne pasauline sensacija tapo juodas bazalto stulpas su „įstatymų“ tekstu, kurį surado 1901—1902 metais prancūzų archeologas Suzach (senojo Elamo sostinėje).
Viršutinėje priekinės pusės dalyje pavaizduotas pats Hamurabis (XX amžiaus p.m.e. XIV pradžia), besimeldžiantis „dievų teisėjui“, globėjui teisingumo ir saulės dievui Šamašui, kuris įteikia jam įstatymus. Visa likusi stulpo pusė iš abiejų pusių užrašyta dantyraščio tekstu, sudarytu iš trijų dalių: įvadas, pats įstatymas ir pabaiga. „Įstatymo“ kopijos, užrašytos ant molio lentelių, kurios buvo atrastos tuose pačiuose Sūzuose ir kitose vietose, ypač garsiojoje Aššurbanipalo Ninevijos bibliotekoje. „Įstatymų“ kalba — klasikinis Babilono akkado dialektas.
Šie „Įstatymai“ seniausio XVII amžiaus iki mūsų eros babilono karaliaus Hamurabio įstatymai, sutampa su įstatymais, neva judėjams duotais pranašo Mozės.
Vienu iš JAV sionistinės valdžios, judėjų ortodoksų ir Izraelio rabinato uždavinių Irako užpuolimo, be strateginių uždavinių, buvo dar ir išsprendimas ideologinio uždavinio – užgrobti žymųjį Irako archeologijos muziejų Bagdade ir užgrobti jame saugomus dantiraščius įrodančius didžiausią judėjų melą ir apie savo istoriją ir apie savo „dievo išrinktinumą“.
Strategine verte melagingos judėjų istorijos pasauliniam sionizmui yra žydų išlaikymas savo parapijoje per Toros ir Talmudo religinį komponentą. Tik besiremdama į žydų diasporomis, gyvenančiomis beveik visose pasaulio šalyse, pasaulinė žydų oligarchija, sionizmas, judeomasonija sugeba pavergti kitas valstybes, plėšti jų turtą, degraduoti ir prievartauti tautas.
Šaltinis: