Ong San Su Či nekalta! Su musulmonais niekam nelemta gyventi taikoje, nes islamas ir terorizmas yra neatskiriami. Tai įrodė Europos įvykiai

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-09-20 21:35:59, skaitė 1041, komentavo 2

Nekeikime Nobelio taikos premijos laureatės Ong San Su Či. Europa pakartos Mianmaro (Birmos) istoriją, nes gyventi kartu su musulmonais neįmanoma.

Mianmare rachindža, dėl kurių globalistai kelia isteriją - bemoksliai neraštingi musulmonai, atsikraustę iš Bangladešo, neturintys šio šalies pilietybės. Jų - 1,1 milijono (viso šalyje 60 milijonų gyventojų). Tai yra tokie patys atėjūnai, kokie šiandien nelegaliai ateina iš Afrikos ir Azijos į Europą ir čia kuria savo getus, No-Go zonas, į kurias negali įeiti krikščionys ir judėjai. Vieną kartą, prieš tris šimtus metų, krikščionys jau varė lauk iš Europos musulmonus, griovė mečečių minaretus. Kam kartoti savo klaidas, ar ne geriau prisiminti Europos istoriją. Jei nenorime mokytis iš savo istorijos, panagrinėkime Mianmaras įvykius. Jie labai panašūs į tuos, kas šiuo metu vyksta Europoje, kur kiekvieną dieną musulmonai prieš europiečius vykdo teroro aktus.

Yra Europoje tokia bepročių šalis Lithuania, jos vėliava, lygiai kaip Mianmaro, tik be žvaigždės, kurios išprotėjusi valdžia veža musulmonus į savo valstybę laisvu noru, nepasitarusi su gyventojais, kuria teroristų-musulmonų naujus anklavus.

Sako: „Kai Dievas nori nubausti, Jis atima protą!“ Tai nepagydoma.

Iš kur atsirado rachindža?

Mianmare yra valstija Rakhaing, kuri šiaurėje ribojasi su Bangladešu. Gyventojai – rakhaiečiai, kurie kalba vienu iš Birmiečių kalbos dialaktų. Jų dauguma budistai, kaip ir birmiečiai. Rakhaiečiais neskaito savęs birmiečiais. Geografiškai jie atskirti kalnų grandine.

Iš kitos jų pusės - Bengalijos įlanka ir Indija, su kuriais jie visada kontaktuodavo. Indija ir ta jos musulmoniška dalis, kuri vėliau tapo Bangladešu, turėjo jiems didelės įtakos.

Mianmaro šiaurėje, prie Bangladešo pasienio, ėmė augti musulmonų gyventojų skaičius, kalbančių bengalų kalba, žymiai tamsesnės odos spalvos negu rakhaiečiai. Tai Mianmare nepripažįstama tautinė grupė „rachindža“. Jie centrinės šalies valdžios skaitomi bengalijos imigrantais iš Bangladeš. Jiems kelis kartus buvo perduodami valdžios nurodymai kraustytis atgal į Bangladeš. Laikui bėgant, radikalizuojantis islamui, rachindža anklavai radikalizavosi, jiems ėmė vadovauti teroristinių grupuočių vadai. Prie to prisidėjo užsienio NVO, radikalaus islamo grupuotės.

Vakarams rachindža tapo Achilo kulnu į kurį galima svaidyti savo ietis, spausti vyriausybę. Jie ėmė kurti siaubo istorijas apie baisius Mianmaro vadovus, „ryjančius“ vargšus musulmonus.

Rugpjūčio 25 dieną islamo teroristai „Arakano rachindža gelbėjimo armija“ užpuolė 30 policijos postų. Žuvo 109 policininkai ir kiti Mianmaro piliečiai. Liepos mėnesį šie teroristai jau buvo nužudę 7 vietos gyventojus.

Mianmaro valdžia ėmėsi represijų prieš teroristus musulmonus. Nukentėjo ir rachindža bendruomenė. Nukauti 370 teroristai, 17 taikių gyventojai. Musulmonų valstybės tvirtina apie kelis tūkstančius žuvusių.

Musulmonai ėmė šaukti apie musulmonų „genocidą“. Tik kur jie buvo, kai Egipte vyko koptų genocidas, kai Islamo Valstybė vykdė krikščionių genocidą. O kas šiandien vyksta Europoje, ar tai ne krikščionių genocidas, kai kiekvieną dieną musulmonai vykdo teroro aktus?

Teroristinį „Rachindža gelbėjimo armija“ kilo iš Afganistano Alkaidos bazių 8-me dešimtmetyje, vėliau juos parėmė Saudo Arabija ir Pakistano ir Afganistano teroristai.

Konflikto pradžia stebėtinai sutapo su naftos ir dujų atradimu šiame Mianmaro regione 2000 pradžioje. 2013 metais buvo baigta naftotiekio statyba iš Rakchaino į Kiniją. Ten didžiausia dujų verslovė „Tan Šve.“

JAV ėmė megzti intrigas prieš Kiniją. Išlindo Sorošo ausys – organizuota rachindža paramos NVO grupė “Burma Task Force”.

Rugpjūčio mėn. 2017 Rakhaing valstijoje vyko masinės budistų demonstracijos prieš teroristus remiančias organizacijas, tarp jų ir SNO, su šūkiais „Mums nereikalingos organizacijos, remiančios teroristus“.

O mums Lietuvoje ar reikalingos Sorošo organizacijos, remiančios islamo teroristus, skatinančios šių teroristų vežimą į Lietuvą? Nekartokime svetimų klaidų!