Kodėl Baltijos valstybės pasirengusios būti "JAV ginklanešiu"

Autorius: Aleksandras Chrolenko Šaltinis: http://sputniknews.lt/columnis... 2017-12-10 19:56:58, skaitė 1360, komentavo 1

Lietuvos ginkluotosios pajėgos, archyvinė nuotrauka

Slaptoms manipuliacijoms savo branduoliniu ginklu NATO šalyse amerikiečiams nereikia JTO, Rusijos ar Baltijos šalių leidimo: amerikiečių "vidutinio ir trumpojo nuotolio" ginklonešiais gali būti Lietuva, Latvija ir Estija

Ilgalaikio Ankaros su Briuseliu ir Vašingtonu santykių atšalimo fone JAV žiniasklaida rašo apie galimą JAV branduolinių ginklų pasitraukimą iš Turkijos Incirliko oro bazės, o Turkijos žiniasklaida teigia, kad toks žingsnis būtų naudingas abiems šalims. Turkijos Parlamento tyrimo grupė pabrėžia, kad kalbama apie 50 B-61 klasės vandenilio bombas.

Ankaros nuomone, Šaltasis karas seniai baigėsi, ir JAV branduoliniam ginklui ne vieta Turkijoje. Tačiau Baltijos šalys nuolat pripildo informacinę erdvę savo susirūpinimu dėl augančios karinės grėsmės, kurios šaltinis neva yra Rusija. Esant tokiai situacijai, atrodo gana logiškas  JAV bombų judėjimas iš Turkijos, pavyzdžiui, į Lietuvą, kuri pasirodė kaip bekompromisė JAV sąjungininkė ir nuosekliausia Pentagono planų vykdytoja Rytų Europoje. 

Vilniaus išleidžia gynybai beveik 1,5% šalies BVP, ir viename iš NATO reitingų Lietuva išdidžiai stovi greta galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP).

Tikriausiai, slaptoms manipuliaсijoms  savo branduoliniu ginklu NATO šalyse amerikiečiams nereikia JTO, Rusijos ar Baltijos šalių leidimo. Ir Sutarties dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų likvidavimo 30-metis netyčia stumia prie idėjos: JAV "vidutinio ir trumpojo nuotolio" ginklonešiais gali būti Lietuva, Latvija ir Estija, kurios yra už maždaug 600 kilometrų nuo Maskvos.

Priminsiu: Rusijos karinė doktrina deklaruoja teisę panaudoti branduolinį ginklą agresijos net su įprasto ginklo naudojimu prieš Rusijos Federaciją atveju (kai pavojus gresia valstybės egzistavimui). Rusijos doktrina neapibrėžia prioritetų ar taikymo ribų ir, jeigu JAV branduoliniai ginklai grasins Maskvai iš Baltijos teritorijų, Kremliaus prevencinės priemonės gali būti neišvengiamos.

Karinis mobilumas

Vašingtonas grąžina savo karius į Europą. Tuo pačiu metu amerikiečiai bando suprasti, kodėl Europa "nesiruošia karui su Rusija". Žinoma, NATO "skruzdėlynas" nebuvo panaikintas, tačiau daugumai Europos politikų aišku, kad Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai neteko savo gynybinės reikšmės ir įgijo neo-kolonijinį atspalvį. Ir europiečių karo žaidimai JAV naudai vyksta gana vangiai, normatyvinius 2% BVP į karinį aljanso biudžetą įneša tik keturios Europos valstybės — NATO narės: Didžioji Britanija, Lenkija, Graikija iк Estija.

Kad ir kas bebūtų, gruodžio 5 dieną NATO šalių užsienio reikalų ministrai susitarė stiprinti bendradarbiavimą tarp NATO ir Europos Sąjungos. Bendradarbiavimas apims tris naujas sritis, pagrindinė iš jų yra  karinis mobilumas. Kas tai yra?

Europoje buvo apgyvendinti maždaug 60 tūkstančių visų ginkluotųjų pajėgų rūšių JAV karių. Jie dislokuojasi penkių Europos šalių (Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Vokietija, Italija) 13 įgulų  ir ketina laisvai judėti ES viduje  atstovaudami tik Vašingtono interesus. Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) ragina sukurti "karinį Šengeną".

Lenkijoje dislokuojasi JAV tankų ir šarvuočių brigada, ir Baltijos šalys taip pat veržiasi į priešakinę liniją, nes per pastaruosius dvejus metus NATO greitojo reagavimo pajėgų skaičius Europoje padidintas trigubai, JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva (European Reassurance Initiative) šiais metais turi 3,4 milijardo dolerių biudžetą.

Tai realus verslo planas ir dideli pinigai, kurių anksčiau Baltijos šalys nė sapne nesapnavo. Galbūt tai paaiškina dviprasmišką Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, jos Baltijos (ir Lenkijos) kolegų aktyvumą. Ir naujo Amerikos naikintuvo F-35 atsiradimą Estijos oro bazėje, už 200 kilometrų nuo Rusijos sienos.

Rytų Europos politikų noras įtikti savo vyresniesiems NATO partneriams kartais aptemdo protą. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mato artėjančios Rusijos karinės invazijos požymių net Rusijos žiniasklaidos darbe. O Lietuvos specialiosios tarnybos prognozuoja, kad Rusija puls  Baltijos šalis išeinančiais 2017 metais, be to, visišką  okupaciją užbaigti reikės ne daugiau kaip 48 valandų. Laiko beveik neliko.

1-asis Baltijos frontas

Anksčiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino Jungtines Valstijas nuolatiniam buvimui dislokuoti Baltijos šalyse oro gynybos sistemas "Patriot". Tuščia atsargumo priemonė. Pabrėžtina, kad Lietuvos teritorija — tik 65 tūkstančiai kvadratinių kilometrų, o prieigą prie Baltijos jūros Rusija turi. Kam Kremliui pulti mažą Lietuvą?

Rusija per amžiaus ketvirtį nė karto nesikišo į Baltijos šalių nepriklausomybę ir visuomet palaikė jų jūrų uostus Rusijos krovinių tranzitu. Tačiau priešiškoji retorika ir antirusiškų sankcijų palaikymas Lietuvai padarė žalą, palyginamą su koviniais veiksmais respublikos teritorijoje. Maskva įvedė atsakomąsias ekonomines sankcijas, ir nedelsiant prekių apyvarta su Lietuva sumažėjo 30% (su Latvija ir Estija — atitinkamai 40% ir 25%). Tai reiškia, kad realų pavojų  Baltijos sektoriaus civilizacijos egzistavimui kelia Europos Sąjunga ir NATO, o ne išgalvota Rusijos grėsmė.

Baltijos šalys įstojo į NATO prieš 13 metų. Ir Aljanso tikslai iš pradžių buvo akivaizdūs: Estija, Latvija ir Lietuva yra patrauklios kaip kariuomenės placdarmas prie sienos su Rusija. Jei Baltijos šalyse dislokuojami JAV jūrų pėstininkų padaliniai su tankais, haubicomis ir kariniais "Humvee" (iš viso 156 vienetai), tai visiems aišku, kam adresuota ši "jėgos projekcija" ir kas taps "Iskanderių" taikiniu tarptautinės situacijos paaštrėjimo atveju.

Karinio aktyvumo sustiprinimas prie Rusijos sienų, operatyvių pajėgumų sukūrimas NATO reagavimo pajėgoms, priverčia Rusiją reaguoti. Akivaizdu, kad išorinės agresijos atveju Rusijos kosmoso gynyba imsis puolimo veiksmų. Prioritetinėmis užduotimis taps priešo kariuomenės pajėgų valdymo sistemos ir oro erdvės kontrolės ginklų slopinimas. Pirmomis didžiojo karo aukomis taps GPS navigacija ir artimiausi (Rusijai) agresoriaus sąjungininkai. Ar būtent to siekia Baltijos šalių vadovai?

Savo nacionalinių interesų zonoje Maskva, be abejo, bus daug griežtesnė ir nuoseklesnė nei Pentagono strategai. Taigi, Baltijos valstybių (ir visos Europos) saugumas labiau priklauso nuo gerų kaimyninių santykių su Rusija.