Paslaptingos bankininkų mirtys
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/paslaptingo... 2015-03-07 02:50:30, skaitė 4679, komentavo 1
Kūrinyje „Henrikas VI“ Šekspyras rašė: „reikia išgalabinti visus juristus, kad apvalytume teisinę sistemą“.
Po to, kai užgriuvo eilinė finansinė krizė, daug kas ėmė manyti, kad pasauliui bus geriau išsiversti be bankininkų. Neseniai mirė dar vienas pakankamai žymus finansinių ryklių pasaulio atstovas. Jo paslaptinga mirtis tapo jau 74-ąja iš eilės, skaičiuojant nuo 2013 sausio.
Neretai nelaimingi atsitikimai buvo pateikiami kaip savižudybės – aukos šokinėjo nuo dangoraižių, kuriuose dirbo. Daug jų dirbo JP Morgan ir gretutinėse įstaigose.
Neįmanoma paprasčiausiai užmerkti akių į augantį mirčių skaičių investicinių bankininkų gretose, nepriklausomai nuo to, kokius nusikaltimus jie padarė. Ir tai, kas dar vakar atrodė neįtikėtina – tas tapo tiesa jau šiandien. Praeities genijų nuomone, Žemė buvo plokščia. 1517 metais Magelanas pareiškė: „Bažnyčia teigia, kad Žemė yra plokščia, bet juk aš žinau, kad ji apskrita, aš mačiau šešėlius Mėnulyje, dėl to labiau tikiu šešėliais nei bažnyčia“. O dabar ir Kenedžių šeima jau neabejoja, kad Li Harvis Osvaldas veikė ne vienas.
Pradedant 2013 metais, tarp pasaulinio sąmokslo teoretikų ėmė sklisti vis daugiau gandų, juk savižudybių skaičius spėjo pašokti nuo 36 iki 74.
Pavyzdžiui, 42 metų amžiaus Citigroup valdybos direktorius Šonas Mileris buvo aptiktas su perrėžta gerkle savo vonioje. Nusikaltimo įnagio taip ir nesurado. Po mėnesio, 2014 lapkritį 47 metų amžiaus makleris iš Manhattan Vertical Group šoko po traukiniu. 2013 birželį Rockefeller and Co prezidentas ir vyriausiasis vykdomasis direktorius mirė nuo šūvio. Ginklas buvo aptiktas netoli nuo nusikaltimo vietos. Kaip matome, negelbėja netgi milijonai piniginėje. Ričardas Rokfeleris papildė paslaptingų mirčių sąrašą, sulaukęs 66 metų. IT specialistas, dirbęs JP Morgan Ričardas Gravino irgi pasitraukė Anapus pakankamai neaiškiomis aplinkybėmis.
Pagal informaciją, kurią pateikė 2013 metų sausio mėnesio straipsniuose žurnalas Fortune, tokių savižudybių jau būta Didžiosios depresijos laikais, o taip pat per 2008 metų krizę. Akivaizdaus žūčių panašumo fone buvo daroma prielaida, kad tai savotiško mėgdžiojimo pasekmės. Vėliau, kaip pranešė RT, Susirgimų kontrolės ir profilaktikos centras akcentavo savo dėmesį ties didesniu bankininkų polinkiu į savižudybes, lyginant su bet kuria kita profesija, išskyrus inžinierius ir mokslininkus. O vėliau jau ir Rusijos bankininkų giminaičiai ėmė mirti pakankamai paslaptingomis mirtimis, pavyzdžiui, verslininko Igorio Artamonovo dukra buvo rasta negyva vienoje iš Londono mokyklų, kur mokėsi.
Ketvirtam nusižudžiusių bankininkų sąrašo nariui, banko ABN Amro darbuotojui Krisui van Egenui buvo viso labo 42 metai. Jo mergina – žymi kroatų aktorė ir dainininkė kalbėjo apie jį kaip apie gyvenimu besidžiaugiantį žmogų su pavydėtina asmenine reputacija. Banko Australia filialo Londone vadovo Maiklo Flanagano mirtis tapo trečia iš eilės 2014 metais.
Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į šį klausimą, egzistuojantys internete. Pagal pirmąjį, Vokietija kreipėsi į FRS, kad susigrąžintų savo auksą, kuris ten laikomas dar nuo II Pasaulinio karo. FRS dažnai skolina šį brangų metalą tuo pagrindu, kad niekas nepareikalaus grąžinti iš karto visas savo atsargas. Kaip tvirtino Bloomberg, Vokietija kol kas nesiėmė ryžtingų veiksmų, tačiau pabrėžė pasitikėjimą amerikiečiais partneriais, kurie pažadėjo sugrąžinti auksą iki 2020 metų.
Merkel vyriausybė pareiškė, kad „amerikiečiai rūpinasi mūsų auksu“. Tačiau realybė yra tokia, kad vokiečių aukso FRS saugyklose jau seniai nebėra, o kiekvienas, kuris drįsta apie tai prabilti – iškeliauja Anapus paslaptingomis aplinkybėmis.
Antras požiūris pagrįstas tuo, kad aukšto dažnio automatiška prekyba – tai sukčiavimas. Elektroniniu būdu vykdomų prekybinių operacijų skaičius yra toks didelis, kad neįmanoma bent apytikriai išsiaiškinti, kas vyksta. Ir vėlgi – bet kas, kas turi įtarimų ar informacijos apie tai iškeliauja į kitą pasaulį.
Šiuo atvejų į galvą ateina senas juokelis: kiek turi prireikti pasaulinio sąmokslo teoretikų, kad būtų įsukta nauja lemputė vietoje perdegusios? Atsakymas: niekas nežino, kadangi vyriausybė viską kruopščiai slepia.