Oficiozais nebetikint: alkoholizmas – ne liga

Autorius: Kvedlinburgo analinis aktas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-04-10 16:20:09, skaitė 730, komentavo 1

Gyvename kapitalizme. Ligos – eilinė proga pasipelnyti. Alkoholis viena iš galybės medžiagų, kuria galima apsinuodyti. Taigi, apie jį kalbėti nėra reikalo, reikia sutelkti dėmesį į alkoholio sukeliamą priklausomybę.

Priklausomybių yra taip pat įvairių. Jos pasireiškia jausmais: ilgesys atsiskyrus su antrąja puse, liūdesys nustipus augintiniui ir t.t. Nepaslaptis, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad nemaža dalis žmonių nesugeba keisti nuomonės net svarių faktų akivaizdoje. Dominuoja jausmais paremta, nusistovejusi nuomonė.

Žmogus svaiginasi ir iš savo pozityvios patirties suformuoja gerą jausmą alkoholio atžvilgiu. Jis pasijunta laisvesnis, laimingesnis, jam emociškai nebeskauda. Matydamas tik gerąją alkoholio pusę, tampa kažkokiu religoniu. Jis tiki kilniais ideologiniais tikslais ir nemato akivaizdžių, viešai parodomų šventikų nusikaltimų žmonijai. Gerti – gerai. Taškas.

Be abejo, kartais kažkuris oraganas sunegaluoja (žinoma, ne dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų siurbimo) ir gerti nebeišeina. Likimo akivaizdoje, tenka griebtis tos nelemtos spirituotos vatos ir kištis ją į išangę, kad tiesiai į kraują absorbuotų. Pirmą kartą keista tai daryti, bet kaip žmogus įsitikinęs alkoholio suteikiama gerove ir vėl ją patvirtinęs šiuo veiksmu, tu tiesiog eini ta pačia gyvenimo vaga.

Kai kurie girtuokliai atsipeikėja ir nustoja būti degradais. Deja, dauguma taip ir nepasveiksta. Jie sako, jog alkoholizmas yra amžina liga ir kaip gimė su ja, taip ir mirs. Jų klaida yra neatsisakyti jausmų alkoholio atžvilgiu, o pakeisti juos baime. Tas kasdienis stresas, kad tik nesusigundyt! 

„Šiandienos pamoka yra nugalėti vakar dienos suvokimą.”  Mijamoto Musaši