Lenkų gimstamumo rodikliai kyla
Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/0... 2018-04-17 10:00:37, skaitė 1091, komentavo 3
Neseniai rašėme, kad prancūzų gimstamumo rodikliai prastėja, todėl tiems, kas į Prancūziją žvelgė kaip į šalį, siūlančią politinį atsaką, kad šie rodikliai ir toliau nemažėtų, teks susirūpinti. O gal vyriausybė neturi jokių atsakymų, gal visos negalios ir atsakymai slypi giliau, kultūriniame arba, plačiau kalbant, dvasiniame lygmenyje? Štai taip abejojau ir tada, kai praėjusią savaitę savo bloge pateikiau videofilmuko nuorodą; kaip jau minėjau, nesu tikras, kad vyriausybės politika sustabdys gimstamumo mažėjimą.
Tačiau gali būti, kad kartais padeda ir menkiausia smulkmena, taigi šalys ir toliau mėgins griebtis įvairių politinių strategijų. Dar viena Europos šalis, mėginanti pakeisti baisius demografinius skaičius, yra Lenkija. Kitaip nei Prancūzija, Lenkija pastaruosius dvidešimt metų nesiekia suminio gimstamumo rodiklio (vaikų skaičiaus, kurį galėtų pagimdyti kiekviena moteris per visą gyvenimą, skaičiuojant nuo 15 metų amžiaus) – 2,1 vaiko moteriai. Suminis gimstamumo rodiklis Lenkijoje yra gerokai mažesnis nei 1,5, nė iš tolo neprilygsta svaigioms Prancūzijos aukštumoms (1,88) net ir po dabartinio gimstamumo nuopuolio.
2015-aisiais Teisės ir teisingumo partija pasiūlė naują planą, kad tėvams būtų ekonomiškai lengviau auginti daugiau vaikų. Tas planas – kiekvienai Lenkijos gyventojų šeimai kas mėnesį išmokėti po 500 zlotų (150 JAV dolerių) už kiekvieną vaiką, kurio jie susilauks po pirmagimio (neskaičiuojant mokesčių lengvatų, taikomų susilaukus vaikų). Išmoka gali būti didesnė vienišiems tėvams ar vaikams su negalia.
Kokį poveikį turėjo ši programa? Ar Lenkijos gimstamumo rodikliai pakilo? Ir kiek visa tai kainuoja? Susipažinęs su puikia Lymano Stoneʼo analize, paskelbta tinklalapyje First Things, galiu jums pateikti keletą atsakymų į šiuos klausimus. Pirma, bendras gimimų skaičius Lenkijoje nuo 2015-ųjų (nuo tada, kai pradėta vykdyti naujoji politika) padidėjo. 2016-aisiais gimė daugiau kūdikių nei 2015-aisiais (gal buvo privilioti tie tėvai, kuriuos paveikia nuolat kartojama informacija apie šeimos politiką ir kurie nusprendžia atitinkamai keisti savo elgesį), o 2017-aisiais – daugiau nei 2016-aisiais (gal dėl to, kad dar daugiau žmonių sužinojo apie naują politiką, kai jų pažįstami ėmė gauti išmokas). Reikėtų pasakyti, jog daugelis gimstamumo augimą žyminčiais 2016-aisiais gimusių vaikų buvo pradėti dar gerokai prieš pranešant apie naująją politiką. Gimstamumas Lenkijoje pradėjo augti 2015-ųjų vasarį, gerokai prieš siūlymus skirti išmokas.
Be to, šie duomenys apima viską, visus gimimus. Tačiau pagal vyriausybės politiką mėnesinės išmokos priklauso tik toms šeimoms, kurios susilaukia antro, trečio, ketvirto vaiko ir t.t. Taigi pinigai mokami visiems vaikams, išskyrus pirmą. 2016-aisiais labai pagausėjo nepirmagimių, ir dabar antrų, trečių ir t.t. kūdikių gimsta daugiausiai per dešimtmetį. Be to, 2016-aisiais padidėjo ir pirmagimių skaičius, bet ne taip ženkliai. Visa tai rodo, kad tokia sumanyta politika gal ir veikia.
Paskutinių poros metų gimimų skaičius didina ir suminį gimstamumo rodiklį, išaugusį nuo 1,29 vaiko moteriai (2012 m.) iki 1,42 vaiko (2016 m.). Tai augimas, nors ir menkas; ne kūdikių bumas, bet, anot Stoneʼo, kūdikių proveržis. Kaip bebūtų, šis skaičius dar ženkliai mažesnis nei 2,1.
Taigi, dabar anksti spręsti, bet bus įdomu pažiūrėti, ar ši tendencija tęsis; be to, nereikia pamiršti, kad tokia Lenkijos politika brangi – vienam taip laukiamam vaikui tenka maždaug 1800 JAV dolerių. Tokia išmoka yra lygi maždaug septyniems procentams algos, kurią gali tikėtis uždirbti darbininkas (jeigu įskaičiuosime ir mokesčius, bus tiksliau kalbėti apie 10 procentų). […] Tokia politika Lenkijai atsieina maždaug po 6 milijardus dolerių per metus arba apytikriai 1,3 procento šalies bendro vidaus produkto. Ir jeigu paaiškės, kad išmokos tikrai skatina gimdyti antrus vaikus, suma gali gerokai išaugti. […]
Ieškodama demografinės problemos sprendimo Lenkija pasiryžusi nesigriebti masinės imigracijos. Ar ji ras atsakymą kitur, pamatysime. Jeigu vis dėlto ras, gali būti, kad demografai, kalbėdami apie sektiną pavyzdį, ims rodyti pirštu į Lenkiją
Versta iš mercatornet.com
