Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/05/ar-y... 2018-05-04 09:42:28, skaitė 1718, komentavo 2
Jums turbūt teko anksčiau girdėti tokius terminus kaip, fruktozė, gliukozė, laktozė ir cukrozė ankščiau ir jus turbūt žinote, kad jie yra skirtingi cukraus tipai. Bet ar žinote, kad jie skiriasi vienas nuo kito ar, kad vieni yra geresni nei kiti?
Angliavandeniai yra skirstomi pagrinde į 2 grupes, kompleksinius ir paprastuosius.
Kompleksiniai angliavandeniai yra sujungti iš daugybinių paprastųjų cukrų molekulių, sujungtų cheminiais ryšiais. Kuo daugiau paprastųjų cukrų sekų ir išsišakojimų, tuo sudėtingesnis yra angliavandenis, dėl to kūnui prireikia daugiau laiko suskaidyti juos, ir tuo mažesnis poveikis būna kraujyje cukraus lygiui. Kaip pavyzdys, sudėtingi angliavandeniai yra pilnagrūdės avižos, rudieji ryžiai, spelta, rugiai, miežiai ir pan.
Paprastieji angliavandeniai yra monosacharidai (1 cukraus molekulė) arba disacharidai (2 cukraus molekulės). Jie yra greitai suvirškinami ir išleidžia cukrų staigiai į kraujotaką. 2 pagrindiniai monosacharidai yra gliukozė ir fruktozė. 2 pagrindiniai disacharidai yra cukrozė (sudaryta iš gliukozės ir fruktozės) ir laktozė (kuri yra sudaryta iš galaktozės ir gliukozės).
Gliukozė yra pirminis energijos šaltinis, kurį naudoja jūsų kūnas ir kiekviena ląstelė ją naudoja, kad tinkamai funkcionuotų. Kai mes kalbame apie kraujo cukrų, mes turim omeny gliukozę kraujyje. Kai mes valgome angliavandenius, mūsų kūnas suskaido juos į gliukozės vienetus. Kai gliukozės lygis kraujyje kyla, kasos ląstelės išleidžia insuliną ir duoda ženklą ląstelėms, jog priimtų gliukozę iš kraujo. Kai ląstelės įtraukia cukrų, gliukozės lygis tuomet kraujyje nukrenta.
Jums turbūt teko girdėti, jog maisto produktai turi GI įvertinimą. GI reiškia Glikeminis Indeksas, maisto potencialas, sukeliantis greitą gliukozės padidėjimą kraujyje, dėl ko išsiskiria insulinas. Cukraus kontekste, gliukozė yra klasifikuojama pakankamai aukštu GI, kartu su balta duona ir baltais ryžiais. Sacharozė turi vidutinį GI, o fruktozė turi žemą GI reitingą. Vis dėlto, GI yra daugiau kaip gairė, vien tik tai, jog kažkuris maisto produktas turi žemą GI, dar nereiškia jog jis nėra kenksmingas.
Glikemijos indeksas (GI) sugrupuoja, kaip greitai maisto produktai įtakoja jūsų kraujo cukraus lygio pakilimą po to, kai juos suvalgote. Aukšto GI maisto produktai yra lengvai suskaidomi iki gliukozės. Gliukozė yra nustatytas standartas ir turi GI vertę – 100. Pati gliukozė nėra tokia saldi palyginus su fruktoze ir cukroze.
Tyrimai parodė, jog, kai gliukozė skatina insulino išskyrimą iš kasos, to pasekoje yra išskiriami kiti 2 hormonai: leptinas ir ghrelinas. Leptinas yra žinomas kaip maisto slopintojas, o ghrelinas yra apetito skatintojas. Yra manoma, jog mažesnio GI maisto produktai (tokie kaip pilnagrūdžiai, baltymai ir kiti mažiau turintys gliukozės) slopina ghreliną, tokiu būdu reguliuodami sotumą.
Gliukozė – kalbame apie „paprastąjį“ cukrų, esantį visame maiste, kuriame yra angliavandenių. Gliukozė randama grybuose, pomidoruose, svogūnuose ir t. t. Gliukozė yra gyvybiškai svarbi ir ji yra kiekvienoje gyvoje molekulėje. Ją taip pat gamina mūsų organizmas ir ji yra lengvai suskaidoma kiekvienos ląstelės, esančios mūsų kūne.
Gliukozė yra išgaunama organizme suskaidant angliavandenius, tiek paprastuosius – tokius kaip stalo cukrus, tiek sudėtinguosius – tokius kaip pilnagrūdžiai. Ji yra naudojama kaip pirminis energijos šaltinis ir yra sunaudojama iškart kaip energija arba kaupiama kepenyse ir raumenyse ateičiai. Gliukozė yra paprastasis cukrus ir yra randama tokiose maisto produktuose kaip didelės koncentracijos fruktozės kukūruzų sirupas (DKFKS) ,medus, mėlynės, razinos, persikas ir t. t. Taip pat ji yra žmoguje, kaip angliavandenių virškinimo rezultatas. Kadangi jūsų organizmas įsisavina gliukozę tiesiogiai, dėl to greitai sukyla cukraus lygis kraujyje, o tai suteikia aukšta Glikeminį Indeksą – 100, palyginti su kitais maisto produktais. Jau minėjau, jog glikeminis indeksas matuoja kaip greitai maistas paveikia jūsų cukraus lygį kraujyje.
Gliukozė įprastai yra vadinama kraujo cukrumi ir ji yra gyvybiškai svarbi molekulė gyvybei, kadangi ji aprūpina energija visas ląsteles mūsų kūne. Kai jus suvalgote angliavandenių, jūsų organizmas juos išskaidęs gauna gliukozę ir siunčia ją į kraujotaką, kad ji būtų persiųsta į ląsteles kurioms reikia energijos. Kai gliukozė yra išleidžiama į kraujotaką, mūsų cukraus lygis kraujyje padidėja, o mūsų kūnas ją reguliuodamas išskiria iš kasos hormoną insuliną, kuris pagerina gliukozės nukeliavimą iš kraujo į mūsų ląsteles. Kai visos ląstelės yra užpildomos, kurioms reik energijos, likusi gliukozė kraujyje keliauja į kepenis ir raumenis ir yra kaupiama riebalų pavidale vėlesniam naudojimui.
Fruktozė, įprastai kalbama apie vaisiaus cukrų,skirtingai nei gliukozė, ji gali būti išskaidoma kepenyse, tai reiškia, kad fruktozė neiššaukia insulino išsiskyrimo.
Svarbiausias monosacharidas yra gliukozė, organizmo pirminis energijos šaltinis. Gliukozė taip pat vadinama kraujo cukrumi, kadangi ji cirkuliuoja kraujyje, ir pasikliauja enzimais gliukokinaze ar heksokinaze, kad pradėtų metabolizmą. Jūsų organizmas perdirba daugumą angliavandenių į gliukozę tam, kad panaudotų nedelsiant arba kauptų tarp raumenų audinių triglicerido pavidalu arba kepenyse glikogeno pavidalu, vėlesniam panaudojimui. Skirtingai nei su fruktoze, insulinas išsiskiria reaguodamas į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, nes insulinas palengvina gliukozės patekimą į ląsteles.
Gliukozė: paprastas cukrus esantis angliavandeniuose. Jis taip pat cirkuliuoja kraujyje ir yra pirminis energijos šaltinis žmogaus organizme.
Fruktozė arba vaisiaus cukrus, yra paprastasis cukrus natūraliai esantis vaisiuje, meduje. Fruktozė yra labai saldi, maždaug pusantro karto saldesnė nei sacharozė (baltas cukrus).
Fruktozė nėra įtraukiama tiesiogiai į kraujotaką virškinimo metu, dėl to neturi jokio poveikio insulino gamybai ar kraujo gliukozės lygiui. Taigi, jos GI vertė yra daug mažesnė, maždaug apie 19. Ankščiau buvo manoma, kad tai labai geras pakaitalas stalo cukrui, bet dabar daugėja įrodymų, jog pradėta abejoti dėl saugaus pakaitalo.
Saldikliai, tokie kaip didelės koncentracijos fruktozės kukurūzų sirupas (DKFKS) turi didesnį GI vertę, dėl esančios gliukozės jame. Buvo manoma, jog tai dėl gliukozės sudėties šiuose saldikliuose, kurie galėjo prisidėti padidėjusioms širdies ligoms ir II tipo diabetui.
Fruktozė yra natūralus cukrus esantis vaisiuose ir daržovėse. Vis dėlto, ji labai skiriasi nuo kitų cukrų, kadangi jos yra visiškai kitoks metabolizmo kelias ir ji nėra pirminis energijos šaltinis raumenims ar smegenims. Fruktozė metabolizuojama tiktai kepenyse ir pasikliauja enzimu fruktokinaze, kad pradėtų metabolizmą. Ji taip pat yra daugiau lipogeninė arba riebalus-gaminanti nei gliukozė. Skirtingai nei gliukozė, fruktozė neiššaukia insulino išsiskyrimo nei stimuliuoja leptino gamybą, esminis hormonas reguliuojantis energijos pasisavinimą ir sunaudojimą.
Fruktozė: esanti meduje ir vaisiuose turi mažiausią GI.
Fruktozė nepatenka į kraujotaką kaip gliukozė. Pradžiai turi keliauti į kepenis, kad būtų apdorota į tinkamą vartoti formą, dėl to ji nepakelia gliukozės lygio kraujyje.
Kūnas su fruktoze tvarkosi skirtingai nei su gliukoze, kadangi pastarosios medžiagų apykaita vyksta kepenyse. Todėl, kraujo cukraus (gliukozė) lygis nekyla staiga pavartojus fruktozės, palyginus su kitais paprastaisiais angliavandeniais. Kai jus suvalgote per daug apdorotos fruktozės, kepenys negali jos greitai perdirbti, ir vietoj to pradeda gaminti riebalus, kurie yra nunešami į kraują ir kaupiami kaip trigliceridai – pagrindinė riebalų forma kūne. Tyrimai parodė, jog vartojant didelius fruktozės kiekius, gali sukelti padidėjusį apetitą, pakenkiant organizmo gebėjimui naudoti insuliną ir slopinti cirkuliuojantį ghreliną (apetitą stimuliuojantį hormoną).
Nors dauguma diabetikų negali toleruoti sacharozės, dauguma iš jų toleruoja saikingą kiekį vaisių ir fruktozę neprarandant cukraus kontrolės kraujyje. Vis dėlto verta turėti omeny, jog vartojant dideliais kiekiais DKFKS ir kitus saldiklius, gali prisidėti prie padidėjusio cukraus lygio kraujyje, kraujo riebalų, ko pasekoje priaugama svorio.
Fruktozė yra sunkiau suskaidoma, kadangi tik kepenys suskaido reikšmingą jos kiekį.
Yra svarbi išimtis: vaisių sultys (jeigu skaidulos buvo pašalintos) skirsis nuo vaisiaus kaip jos paveiks energijos lygį. Nors sultys vis dar aprūpina svarbiomis maistinėmis medžiagomis, kurias kūnas naudoja gerai sveikatai palaikyti, kiekiai turi būti ribojami, kad apsaugotų nuo cukraus kraujyje padidėjimo lygio ir apsisaugotų nuo svorio augimo.
Sacharozė kristalizuotas baltasis cukrus išgautas iš cukranendrės augalo ir gali būti randamas įvairiuose maisto produktuose. Sacharozė yra disacharidas sudaryta iš 50 % gliukozės ir iš 50% fruktozės ir ji yra greitai suskaidoma į sudedamąsias dalis.
Dėl sudėtyje esančios gliukozės, sacharozės GI vertė yra 65. Kadangi sacharozė yra sudaryta iš gliukozės ir fruktozės, tai pastaroji yra skaidoma kepenyse ir ji elgiasi taip, kaip mes jau apie fruktozę minėjome ankščiau. Dėl sudėtyje esančios gliukozės, sacharozė įtakoja cukraus padidėjimą kraujyje. Todėl diabetikai turėtų būti atidūs dėl maisto produktų, kuriose yra sacharozės.
Laktozė tai cukrus randamas piene. Tai yra disacharidas sudarytas iš gliukozės ir galaktozės vienetų. Ji yra skaidoma į dvi dalis enzimo pagalba – pavadinimu laktazė. Kuomet suskaidoma, paprastieji cukrūs yra įtraukiamas į kraujotaką.
Kai kurie žmonės netoleruoja laktozės arba yra jai alergiški. Netoleruoja dėl to, jog nebegamina enzimo – laktazė. Alergija išsivysto laktozei dėl to, kad ji neskaidyta, kartu su injekcija papuola į žmogaus organizmą. Netoleravimas laktozei gali iššaukti viduriavimą, pūtimą ir kitus virškinimo trakto negalavimus.
Yra 2 rūšių cukrūs: natūraliai esantis cukrus, kaip fruktozė vaisiuje, ir pridedamas cukrus, toks kaip stalo cukrus (sacharozė) bei koncentruotas šaltinis – vaisių sultys.
Iš esmės, enzimai, visos skaidulos, fitochemikalai, mineralai ir vitaminai, antioksidantai bei vanduo esantys sudėtyje, buvo pašalinti iš balto cukraus (sacharozė). Valgant per daug angliavandenių, pagrinde paprastuosius cukrus, yra žalinga kraujo cukraus kontrolei, ypatingai tuomet, jeigu jus esate atsparus insulinui, patiriate reaktyvią hipoglikemiją ar esate diabetikai. Vartojant daug apdoroto cukraus gali atsirasti viršsvoris, dėl ko padidėja rizika išsivystyti širdies ligoms ir II bei I tipo diabetams.
Apdorotas cukrus, tai yra produktas praėjęs ištraukimą ir gryninimo procesą, dažnai paverčiant galutinį cukrų į kristalus, kuriuos yra lengva pridėti į įvairius maisto produktus ar gėrimus. Apdorotas cukrus, turima omeny stalo cukrų, kuris yra įprastai išgaunamas iš cukranendrių ir cukrinių runkelių. Apdorojimo proceso metu, cukrus yra apdirbamas iki tokio lygio, kai natūraliai esančios maistinės medžiagos neapdorotame maiste – cukranendrėse ir cukriniuose runkeliuose – yra visiškai prarandamos.
Apdorotas cukrus neturi visiškai skaidulų, kad sulėtintų cukraus įsisavinimą, dėl to jis yra staigiai įsisavinamas ir patenka į kraujotaką labai greitai, sukeliant cukraus antplūdį kraujyje. Šis cukraus antplūdis priverčia kasą išskirti daugiau insulino, kuris greitai pašalina iš kraujo cukrų nugabendamas jį į ląsteles. Tai dažnai yra žinoma pavadinimu kaip cukraus nukritimas ir tai yra kūno signalizavimas, kad organizmui reikia pakelti cukraus lygį kraujyje, o tai priveda prie dar didesnio apdoroto cukraus kiekio suvartojimo.
Yra svarbi išimtis: vaisių sultys (jeigu skaidulos buvo pašalintos) skirsis nuo vaisiaus, kaip jos paveiks energijos lygį. Nors jos vis tiek aprūpina maistinėmis medžiagomis, kurias kūnas panaudoja gerai sveikatai palaikyti, porcijos turėtų būti ribojamos, kad būtų užkirstas kelias staigiam cukraus padidėjimui kraujyje.
Angliavandeniai aprūpina jūsų organizmą gliukoze, kuri yra pagrindinė energija naudojame kūne ir kuri suteikia 17 kilodžiaulių energijos iš gramo. Apdorotas cukrus dar yra naudojamas kaip konservantas.
Jeigu norite išvengti pridėtinio apdoroto cukraus, tuomet turėtumėt pradėti skaityti etiketes. Atkreipkite dėmesį į pavadinimus ar buvo pridėta cukraus. Jeigu iš žemiau pateikto sąrašo ingredientų jūs rasite etiketėje, tuomet greičiausiai tai yra pridėtinis apdorotas cukrus:
Agava, Rudasis cukrus, cukranendrės sultys, Kukūruzų sirupas, Kokoso cukrus, Dekstrozė arba Dekstrinas, Fruktozė (vaisiaus cukrus), Vaisių sultys ar koncentratas, Glajaus cukrus, Invertuotas cukrus, Skystas cukrus, Maltodekstrinas, Maltozė, Salyklo sirupas, Klevo sirupas, Melasa, Nektaras, Galaktozė, Gliukozė, didelės koncentracijos fruktozės kukūruzų sirupas, Medus, Neapdorotas cukrus, Sacharozė, Sirupas, Cukranendrės cukrus.
Jūsų organizmas visų formų paprastuosius cukrus paverčia, įskaitant vaisiaus cukrų ir apdorotą cukrų, į kurą t. y į gliukozę. Bet tai nereiškia, kad natūralus cukrus vaisiuose ir apdorotas cukrus yra tas pats. Poveikis jūsų kūnui ir bendrai sveikatai skiriasi labai, kuomet eina kalba apie natūraliai esantį cukrų ir apdorotą. Nors klaidinga ir paini informacija jus bando įtikinti, kad vaisiuose esantis cukrus ir apdorotas cukrus įtakoja jūsų kūną taip pat, nieko panašaus.
Kuomet jus suvalgote vaisių, jus gaunate gausybę antioksidantų, kurie sumažina uždegimą ir sumažina riziką susirgti tomis ligoms, kurias sukelia pridėtinis cukrus.
Monosacharidai ir disacharidai yra du skirtingi paprastieji cukrūs, kurie yra tam tikros formos angliavandeniai. Oligosacharidai ir polisacharidai, kita vertus, sudaro daugiau junginių ir yra žinomi kaip kompleksiniai angliavandeniai – kaip pavyzdys: rudieji ryžiai ir saldžiosios bulvės ir pan.
Kad suskaidytų monosacharidus, kūnui prireikia mažiausiai pastangų, tai reiškia, kad jie gali gauti greičiau energijos nei iš disacharidų.
Monosacharidai nereikalauja virškinimo ir gali būti pasisavinti tiesiog burnoje. Problema tame, kad tai gali sukelti dantų ėduonį.
Disacharidai irgi yra suskaidomi burnoje.
Apdorotas cukrus turi tik tuščias kalorijas, jokios maistinės vertės, nors natūraliai esantis cukrus išsaugo visas kartu esančias maistines medžiagas, tokias kaip kalcis, geležis, magnis ir t. t. Tiesą sakant, neapdirbta cukranendrė turi 10-15% cukraus koncentracijos, o visa kita vanduo, enzimai, skaidulos, mineralai, vitaminai, fitochemikalai ir t. t. Apdorotas cukrus turi 99,5% sacharozės ir 0,5% vandens.
Priežastis dėl ko apdorotas cukrus yra nuodingas mums yra tame, kaip mes jį apdirbame ir kaip veikia mūsų medžiagų apykaita. Apdirbtas cukrus yra suskaidomas nedelsiant, sukeliant insulino išsiskyrimą ir staigų cukraus kraujyje padidėjimą iki aukštumų. Kadangi jis yra suvirškinamas greitai, dėl to jus nesijaučiate sotūs jo pavalgę, nepaisant kiek daug kalorijų suvartojot. Visa ši energija, kuri nėra išnaudojama yra kaupiama riebalų pavidalu ir gali privesti prie nutukimo.
Priešingai veiksmas būna, kai vartojate neapdorotą cukrų esantį vaisiuje. Vaisius išsiplečia žarnyne ir dėl to jaučiatės pilnesni. Be to, vartojant apdorotą cukrų, kuris neturi jokių maistinių medžiagų, tiktais kalorijas su galimai pridėtais chemikalais apdirbimo metu.
Neapsigaukite, neapdorotas dar nereiškia, kad yra neperdirbtas.
Kad saldiklis yra neapdorotas dar nereiškia, kad jis yra neperdirbtas. Jei jis yra miltelio ar skysčio pavidale, tai nėra pilnas maistas. Jis yra praėjęs šiokį tokį apdirbimą, kad pasiektų minėtą pavidalą ir jis yra labai koncentruotas. Skaidulos, kurios yra atsakingos dėl pilnumo pojūčio ir pagalbos jūsų organizmui pasisavinti cukrų lėtai, buvo pašalintos. Pilna cukraus forma, tokia kaip vaisiuje, yra ideali dėl esančių jame skaidulų ir žemesnio kalorijų kiekio, dėl ko jūs jausitės sotesni žymiai greičiau. Jeigu jūs iš tiesų norite cukranendrės, tuomet turėtumėt kramtyti pačią cukranendrę!
Kai pradedame lyginti apdorotą cukrų su natūraliai esančiu, tuomet vienas didelis skirtumas iškyla į paviršių iš kitų – apdorotas cukrus padeda priaugti svorio daug greičiau.
Apdorotas cukrus gali sukelti didžiulių energijos svyravimo pojūtį, dėl ko kyla noras vartoti daugiau apdoroto cukraus.
Dėl to, jog apdorotas cukrus neturi skaidulų, vartojami maisto produktai yra suvirškinami labai greitai, dėl ko kraują užplūsta didelis gliukozės kiekis. Po šio antplūdžio, kūnas reaguodamas išskiria insuliną, kad padėtų pašalinti perteklinį cukrų iš kraujo ir jį sunešti į ląsteles, dėl ko įvyksta cukraus trūkumas.
Kol yra cukraus trūkumas, yra įprasta jaustis silpnam, niurzgiam ir apsvaigusiam, dėl ko atsiranda troškimas vartoti daugiau cukraus, verčiantis jus siekti dar vieno gabalėlio pyrago. Tai tęsiasi kaip nesibaigiantis ciklas – kuo daugiau jūs vartojate apdoroto cukraus, tuo daugiau jūs jo trokštate, privedant jus prie persivalgymo ir svorio prieaugio.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl yra sunku kovoti su priklausomybe cukrui. Kuomet jūs vartojate apdorotą cukrų, tuomet įvyksta didelis dopamino pliūpsnis smegenyse, suteikiantis panašų jausmą kaip vartojant daugumą narkotikų. Po tokių pakilių pojūčių, smegenys nuolatos ieško apdoroto cukraus šaltinių, kad pakartotų teigiamus jausmus, kurie yra jaučiami su dopamino išskyrimu. Tai yra priežastis, dėl ko žmonės trokšta „paguodžiančių“ maisto produktų, kai jie jaučiasi prislėgti.
Kai jūs vartojate didelius kiekius apdoroto cukraus, jūsų kepenys yra priverstos išsiplėsti, dėl ko jūs viršijate glikogeno sankaupas. Tuomet jūsų kepenys paverčia glikogeno perteklių į riebalų rūgštis ir kaupia jas neaktyviose jūsų kūno vietose, tokiose kaip skrandis, užpakalis, klubai ir šlaunys.
Nes vaisiuose yra didelis kiekis skaidulų, dėl to nepatirsite didelių energijos svyravimų kaip su apdorotu cukrumi. Natūraliai esantis cukrus aprūpina jūsų organizmą ilgesniu energijos kiekiu, be jokio energijos trūkumo ar troškimo vartoti daugiau ir daugiau.
Kas liečia „natūraliai esantį cukrų“, visi augalai pagamina cukrų kaip šalutinį fotosintezės produktą.
Visi cukrūs yra sudaryti iš 2 molekulių – fruktozės ir gliukozės. Bet organizmas juos apdirba visiškai skirtingai. Fruktozė yra suskaidoma kepenyse, dėl to nėra didelio insulino išsiskyrimo. Gliukozė yra suskaidoma skrandyje ir tam reikia insulino išskyrimo į kraujotaką, kad tinkamai ją metabolizuotų.
Apdorotas cukrus nuolat verčia kasą išskirti didelius kiekius insulino, dėl to, kad jo daug reikia, kad gliukozė būtų įsisavinta. Po kurio laiko, nuolat išskiriant didelius kiekius insulino, kūnas nustoja gaminti insuliną, dėl ko gali privesti iki II ar net I tipo diabeto.
Dėl greito suvirškinimo, apdorotas cukrus nuolat vers jus jaustis nesočiam ir todėl bus sunku suvalgyti tik 1 sausainį.
Yra labai sunku perdozuoti fruktozę, bandant suvalgyti 10 obuolių, jei lygintume tą patį kiekį suvartojamą sulčių pavidalu.
Kalbant apie gliukozę, jūsų organizmas nesunkiai ją suvirškina. Tačiau, skirtingai nei fruktozė, gliukozė paveikia jūsų cukraus kraujyje lygį. Per daug gliukozės ir jūsų kūnas išsiunčia nerimo signalą, tuomet jūsų kasa gali per daug prigaminti insulino, dėl ko sukels mažą kiekį cukraus kraujyje (hipoglikemiją). Štai kodėl, kai jus suvartojate daug saldainių ar cukraus, jūsų organizmui pradeda nuolat trūkti energijos. Kai organizme per mažai gliukozės taip pat nėra gerai, kadangi jūs sulaikote natūralius procesus vykstančius jūsų organizme, o dėl energijos trūkumo tie procesai yra negalimi.
Kalbant apie cukrų, dauguma žmonių gyvena savo susikurtose iliuzijose, jog visi cukrūs yra vienodi, bet tai visiškai toli nuo tiesos. Ir apdoroti bei natūraliai esantys cukrūs yra angliavandeniai, bet yra akivaizdūs skirtumai tarp jų, ypatingai, kai kalbame apie poveikį kūnui.
Dauguma vaisiu turi savyje natūraliai esantį cukrų, dėl šios priežasties dauguma žmonių bando jų vengti. Vis dėl to, vaisiuje taip pat yra enzimų, skaidulų, mineralų, vitaminų, fitochemikalų, antioksidantų ir vandens, o tai padeda jus jaustis sotesniu, sveikesniu ir energingesniu. Skirtingai, nei apdorotas cukrus, natūraliai esantis yra randamas greta būtinųjų maistinių medžiagų reikalingų jūsų organizmui.
Apdorotas cukrus turi skirtingą poveikį mūsų organizmui nei natūraliai esantis cukrus. Apdorotas cukrus yra išgautas iš cukranendrės arba cukrinių runkelių, siekiant išgauti cukrų. Skirtingai, nei natūraliai esantis cukrus, apdorotas yra vien tik „tuščios“ kalorijos, kurios neaprūpina jūsų kūno jokiomis maistingomis medžiagomis, dėl ko yra lengviau priaugti svorio.
Kiek daug apdoroto cukraus vidutinis žmogus suvartoja? 1822-ais metais vidutinis amerikietis suvartodavo maždaug 45 gramus kas 5 dienas. Šiandien tai yra tolygu vienai skardinei limonado. Ir šiandieną amerikiečiai suvartoja apie 765 gramus apdoroto cukraus kas 5 dienas. Kodėl tiek? Nes apdoroto cukraus yra beveik kiekviename apdirbtame maiste.
Gamintojai prideda chemiškai pagaminto cukraus, dažniausiai didelės koncentracijos fruktozės kukurūzų sirupo į daugelį maisto produktų ir gėrimų. Apdorotas cukrus gali pakenkti organizmui, kai yra vartojami dideli jo kiekiai, dėl ko gali kilti uždegimas, ligos ir pan.
Apdorojant cukranendres ir cukrinius runkelius, sacharozė sudaroma iš gliukozės sujungtos su fruktoze santykiu 1:1.
Daugiau nei 65 procentai balto cukraus esančio rinkoje yra pagaminta iš GMO cukrinių runkelių.
Cukrus yra esminė molekulė biologijoje.
Žmonių organizmams cukrus yra reikalingas.
Cukrus yra mūsų DNR pagrindas. Padeda įgalinti mūsų ląsteles. Padeda sukaupti energijos vėlesniam laikui. Augalai paverčia saulės šviesą į cukrų. Mes paverčiame cukrų į energiją.
Cukrus mums yra labai skanus, nes gamtoje, saldūs maisto produktai, tokie kaip vaisiai yra pilni enzimų, skaidulų, mineralų, vitaminų, fitochemikalų, antioksidantų, vandens ir energijos (angliavandenių).
Yra subtilūs skirtumai, kaip cukrūs paveikia kraujo gliukozės lygį. Gliukozė ir maltozė pakels kraujo cukraus lygį greičiausiai iš visų cukrų ir dėl to žymiai padidės insulino išsiskyrimas. Kai tuo tarpu fruktozė paveiks mažiausiai gliukozės lygį bei insulino išsiskyrimą, tačiau gali pakelti trigliceridų lygį.
Cukrus yra fotosintezės gaminys.
Apdorotas cukrus yra ne tik valgomas, bet ir dažnai naudojamas kaip konservantas.
Skaidulos vaisiuose yra ypač reikšmingos, todėl, kad kai jus suvalgote skaidulas kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, jos sulėtina įsisavinimo procesą. Tai reiškia, kad jūsų kūnas turi daugiau laiko sunaudoti gliukozę ir fruktozę kaip kurą iki tol, kai jie bus pradėti kaupti riebalų pavidalu. Skaidulos taip pat padeda jūsų kūnui jaustis daugiau privalgiusiam ir sotesniam, dėl šios priežasties jums nereikia nuolatos vartoti daugiau cukraus.
Paprastieji angliavandeniai yra rūšiuojami į monosacharidus arba disacharidus. Monosacharidai yra patys paprasčiausi angliavandenių vienetai ir yra sudaryti tik iš vieno cukraus vieneto. Gliukozė ir fruktozė yra monosacharidai ir yra sacharozės (disacharido) statybinė medžiaga. Taigi, disacharidai yra tik pora susijungusių cukraus molekulių. Jie yra suformuojami, kai 2 monosacharidai susijungia kartu, o vandens molekulė yra pašalinama – dehidracijos reakcijos būdu.
Kai jus jaučiate cukraus trūkumą, jus galite jausti silpnumą, irzlumą ar apsvaigimą ir jus dažniausiai jausite potraukį suvartoti daugiau cukraus, dėl ko sieksite dar vieno gabaliuko pyrago. Tai tęsiasi kaip nesibaigiantis ciklas – kuo daugiau apdoroto cukraus vartojate, tuo daugiau jo norite, ko pasekoje prives prie persivalgymo ir svorio prieaugio.
Dėl šios priežasties yra sunku kovoti su troškimu vartoti daugiau cukraus. Kai jus pavartojate apdoroto cukraus, smegenis užplūsta dopamino banga, sukeldama panašu pakylimo jausmą kaip ir kai kurie narkotikai. Smegenys vėliau ieško apdoroto cukraus šaltinių, kad pajustų teigiamus jausmus, kuriuos sukelia dopamino išsiskyrimas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nusiminę ar depresuojantys žmonės trokšta „paguodžiančių“ maisto produktų, kai juos apninka neigiami jausmai.
Kai jus vartojate daug apdoroto cukraus, jūsų kepenys bus priverstos išsiplėsti ir viršyti glikogeno sankaupas. Tuomet jūsų kepenys glikogeno perviršį pavers į riebalų rūgštis ir kaups jas neaktyviose jūsų kūno vietose, įskaitant: užpakalį, šlaunis, skrandį ir klubus.
Kadangi vaisius yra labai geras skaidulų šaltinis, dėl to jus nepajusite cukraus svyravimų, kokius tenka patirti su apdorotu cukrumi. Natūraliai esantis cukrus aprūpina jūsų kūną energija žymiai ilgesnį laiką, be jokių pakylimų ir nuosmukių.
Vaisių nauda yra gaunama iš skaidulų, o ne iš natūralaus cukraus.
Medžiagą parengė ir iš anglų kalbos vertė Artūras Bartašius
šaltinis: infa.lt