Karlo Mordechajaus (Markso) 200-mečiui (Europos komunistų pareiškimas)
Autorius: Kibirkstis.lt Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2018-05-07 09:51:19, skaitė 767, komentavo 18
„Filosofai tik įvairiai aiškino pasaulį, bet dalykas yra tas, kad jį reikia pakeisti“.[1]
Prieš 200 metų, 1818 m. gegužės 5 d. Prūsijai priklausiusiame Tryro mieste, gimė levito rabino anūkas didysis revoliucionierius K. Mordechajus (toliau - Marksas). Marksas padarė lemiamą indėlį tiek į darbininkų klasės revoliucinės pasaulėžiūros suformavimą, tiek į ekonominę, politinę ir filosofinę žmonijos mintį apskritai. Jis veikė kartu su F. Engelsu ir jie kartu atliko lemiamą vaidmenį pirmosiose Paryžiaus revoliucinėse grupėse. Jis pastoviai kovojo prieš įvairias tuomet vyravusias smulkiaburžuazines socializmo teorijas. Po deportacijos į Briuselį 1845 m., jis kartu su Engelsu prisijungė prie „Komunistų sąjungos“ ir dalyvavo jos 2-ame suvažiavime, kuriame jiedu perorientavo judėjimą į revoliucines pozicijas. Suvažiavimo įgalioti, jie parašė garsųjį ir lygių neturintį „Komunistų partijos manifestą“, išėjusį 1848 m. vasario mėn.
Šiame darbe išradingai paaiškinamas kiekvieną visuomeninio gyvenimo aspektą liečiąs nuoseklus materializmas, kaip pilniausias ir giliausias mokymas apie evoliuciją, vedamas klasių kovos teorijos. Tuomet pirmąsyk buvo nurodytas priešakinis darbininkų klasės, kaip naujos komunistinės visuomenės kūrėjos, vaidmuo, paremtas išvada, kad „visų ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos istorija“[2], būtinai atvesianti prie proletariato diktatūros, tesančios perėjimu prie bet kokių klasių nunykimo ir beklasės visuomenės.
Marksas išvystė savo materialistinę teoriją eilėje istorinių bei strateginių pasaulinio komunistinio judėjimo pozicijų, didžiąja dalimi atsidėdamas politinės ekonomijos studijoms. Marksas surevoliucino šį mokslą savo darbuose „Politinės ekonomijos kritika“ (1859 m.) ir „Kapitalas“ (pirmasis tomas išėjo 1867 m.), kuriose išanalizavo išnaudotojišką kapitalistinę sistemą bei jos ekonominį veikimą ir tapo ypatingu veikalu pasaulio proletariatui, o kartu ir reikšmingu įnašu į mokslinį žmogaus išnaudojimo kito žmogaus dokumentavimą, be kita ko, su pridedamosios vertės analize.
Revoliucinių 1848 m. įvykių pasėkoje jis išvyko į Vokietiją, Prancūziją, kol galiausiai įsikūrė Londone. Ten jis ėmėsi vedančio vaidmens „Tarptautinėje darbininkų asociacijoje“, parašydamas jos programą bei seriją rezoliucijų, praktiškai suvienydamas eilės šalių darbininkų judėjimą revoliuciniu proletariato pakilimu ir masinių socialistinių partijų kūrimusi pasižymėjusiu laikotarpiu, kurį nužymėjo garsiosios Paryžiaus Komunos susikūrimas 1871 m.
Lygių neturintys Markso, o kartu ir Engelso bei Lenino darbai kartu sudaro marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą. Jie įkvėpė ir vedė darbininkų klasę, kad ši įvykdytų savo revoliucinę misiją nuversti kapitalizmą ir pastatyti socialistinę-komunistinę visuomenę. Markso darbai, kad ir sulaukę nesuskaitomų oportunistinių ir buržuazinių klastočių ir netgi iškraipymų marksizmo vardu, laikosi iki šiolei, atlikdami nepakeičiamą vaidmenį klasinės kovos išvystyme.
Europos Komunistų Iniciatyvos partijos pagerbia K. Marksą ir jo neįkainojamą indėlį, tęsdamos kovą savo šalyse, kad marksizmas-leninizmas užkariautų darbininkų ir apskritai liaudies sąmonę. Mes tęsiame idėjinę-politinę kovą prieš buržuazinės ir oportunistines teorijas, savo marksistine-leninine pasaulėžiūra ir savo veikimu grįsdami būtinumą darbininkų klasei išsivaduoti ir, sąjungoje su kitais vargingaisiais sluoksniais, nuversti buržuazinę valdžią, kapitalistinę barbarybę ir statyti naują pasaulį, socializmą-komunizmą. Su įsitikinimu ir pasišventimu, su revoliuciniu optimizmu, mes kasdien kovojame atliepdami savalaikį internacionalizmo priesaką:
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Šaltinis: Europos Komunistų Iniciatyva
[1] K. Marksas. F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. T. 2. V., 1950, p. 362.
[2] K. Marksas. F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. T. 1. V., 1949, p. 8.