„MG Baltic“ bylos gijos – link prezidentūros

Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2018-05-09 19:52:19, skaitė 708, komentavo 1

Jau geri du metai, kaip prasidėjo apie E. Masiulį ir Liberalų sąjūdį besisukąs „MG Baltic“ skandalas – ir kuo toliau, tuo gražiau. Maža to, kad koncerno kišenėje tiesiog gulėjo minėtoji partija, atsiskleidžia buvę D. Mockaus kontoros ryšiai su prezidentūra, o konkrečiai, D. Grybauskaite, tarpininkavus buvusiajam liberalų lyderiui. Dar daugiau, išlindo dienos švieson ir tai, kad visi šie reikalai ištisus dešimtį metų buvo VSD akiraty – bet niekas nieko nedarė...

Daug kas stebisi, nemažai kam net pikta – kaip gi dedasi pas mus tokie dalykai? Kad koksai politikierius įsiveltų, tai dar suprantama, betgi pati prezidentė?.. Čia jau kažkas ne taip, galvos naivus pilietis. Bet iš tiesų viskas kur kas paprasčiau. Žemiškiau. Ir tikrai bjauriau.

„MG Baltic“ nusipirko Liberalų sąjūdį? Be abejo, taip. Ir ne vien šią partiją. Imkime kad ir TS LKD su „Patriarcho“ anūku G. Landsbergiu priešaky – jie irgi demonstruoja nepasitenkinimą šių nešvarių reikalų paviešinimu, ką bekalbėti apie LŽVS lyderio, R. Karbauskio užuominas dėl apkaltos Grybauskaitei galimybės. Tarkime, tokia apkalta ir įvyktų – kas kol kas lieka atviru klausimu. Ir ką tai reikštų?

Iš esmės – ne ką kita, kaip eilinę „razborkę“ Lietuvą valdančio buržujų elito gretose. Taip sakant, „šeimyninį konfliktą“, ir tiek. Karbauskio klanas konkuruoja su „valstybininkais“, kurių priešaky – TS LKD, landsbergiai ir Grybauskaitė. Kaipgi? Ne paslaptis, kad Grybauskaitė, dar iki prasidedant josios prezidentavimui 2009-aisiais, buvo V. Landsbergio žmogus, daugiau nei teigiamai rodytas masinės (dez) informacijos priemonių erdvėje. Kieno reikalus ji gynė iš tikrųjų, parodė dar 2001-2004 m. eidama finansų ministrės pareigas, kuomet buvo ramiai „apeitas“ įstatymiškai būtinas auditas stambias pinigų sumas „plovusiai“ N. Numavičiaus ir Ko „VP Market“ grupei.

Kad „MG Baltic“ glaudžiai susijęs su prezidente bei kitais panašiais veikėjais – nei kiek nenuostabu. Gali tik kilti pora klausimų – pirma, kodėl Masiulis apie tai iš vis šneka? Ir, antra – kodėl visą šį laiką tylėjo VSD? Gal rusai taip smarkiai puolė visą dešimtį metų, kad buvo tiesiog neįmanoma iškelti aikštėn, kas dėjosi „nepriklausomos“ Lietuvos valdžios dvaro užkulisiuose?

Atsakymai į šiuos klausimus ne tokie ir sudėtingi. Į pirmąjį daugmaž tiksliai atsakė buvęs STT darbuotojas, dabar seimūnas LŽVS frakcijoje, P. Urbšys – Masiulis, lyg už rankos pagautas jaunas chuliganas, siekdamas sumažinti savąją kaltę, tiksliau, pasidalinti atsakomybę su kitais, tiesiog „stukalina“ savuosius bendrus, kad kažkiek „pasigerintų“ situaciją sau pačiam. Taip ir čia. Masiulį „parišo“ – jis traukia Grybauskaitę kartu su savimi. Natūraliai.

Bet kaipgi VSD? Kodėl jie tylėjo, nieko nedarydami? Reikalas irgi ne iš sunkiųjų. Tai juk įstaiga, kurioje susėdę ilgamečiai valdančiųjų sluoksnių liokajai. Tiesa, ne iš vieno, bet tikriausiai iš eilės skirtingų, tarpusavy konkuruojančių ir savitai netgi kariaujančių klanų. Kaip ir Seime, Vyriausybėje ir kt. Jie matė, kas vyksta, bet tiesiog neturėjo reikalo to viešinti. Ar tai kenkė „viešajam interesui“? Žinoma, taip. Tačiau tai gi nė motais šioms įstaigoms. Jos ir yra sukurtos ne „viešojo intereso“, kas dažnai tebūna tik tuščiu šūkiu, bet viršutinių krašto buržujų ir biurokratų sluoksnio reikalus tvarkyti.

Tad nėra ko stebėtis. Visiškai. Prisiminkime klasikus. „Šiuolaikinė valstybės valdžia tėra tik komitetas, tvarkąs bendruosius buržuazijos klasės reikalus“*. Taip buvo tada, taip yra ir dabar. Taip ir bus visada, kol gyvensime santvarkoje, paremtoje mažumos viešpatavimu daugumai, mažumos išnaudojimu daugumos žmonių, kokia yra ir kokia nebūti negali kapitalizmas.

Verčiau susimąstykime apie kitką. Rimtai ir iš esmės. Štai Karbauskis su savo kompanija šneka apie apkaltą. Gal ji bus, o gal ir ne. Tarkime, kad įvyktų. Kas tada? Eiliniai rinkimai ir į Grybauskaitės vietą sės dar koksai „gražuolis“, niekuo iš esmės nesiskiriantis nuo jos. Arba... Tiesiog pasibaigs panelės prezidentės kadencija, ir vis tiek įvyks tas pats.

Mums kišami iš anksto „nuo viršaus“ nuleisti, delfių ir kt. buržujų propagandos organų „pašventinti“ prezidentiniai kandidatai. Tiek „partiniai“, tiek „nepriklausomi“, kaip vis linksniuojamas lietuviškasis Skandinavijos bankų tarnas, vietinio „filialo“ kuratorius G. Nausėda. Ir kol dauguma piliečių, teisėtai nusivylę rinkiminiu farsu, į tai žiūri abejingai ar pasišlykštėję, visgi randasi naivuolių, kurie ir tada ateis prie balsadėžių, kad, patys suprasdami tai ar ne, suteiktų teisėtumo skraistę dar vienam buržujų oligarchų klasės statytiniui.

Pagaliau, atsižvelkime dar į tai, kad kol lygtais „tarkuojamas“ (bent regimai, kaip iš tiesų – dar klausimas) Masiulis, D. Mockaus atžvilgiu nedaroma niekas. Tylos siena. Jokių kaltinimų, netgi jokių įtarimų. Švarus, nenusidėjęs niekam berniukas. Šventas ir nekaltas, taip sakant. Ir viskas gan paprasta. Niekas tokių neteisia. Nes valstybė – tokių, kaip jie, rankose. Tokių buržuazinėse valstybėse dažniausiai nenuteisia. O jei ir būna išimčių – tai tik simboliškai, vieniems kitiems meteliams. Gal dar paleidžiant už užstatą (kurį milijonieriams susimokėti – vienas juokas...). Arba, kaip būta kaimyninėje Rusijoje su tokiu M. Chodorkovskiu – nuteisiama griežtai ir ilgam, bet tai reiškia ne kokį „teisingumą“, o tik priešingo buržujų klano pastatytą šachą ir matą negailestingoje šachmatų partijoje, kurią žaidžia konkuruojantys oligarchų klanai. Tad kažko čia tikėtis būtų tiesiog naivu.

Tikrovė yra tokia. Nepatinka? Tuomet ją reikia keisti. Šito tikrai nepadarys teismai, nepadarys ir VSD, ar dar koks nors. Juolab, koksai „respektabilus“ buržuazinis politikierius. Visi jie – tokių pačių elementų, kaip minėtasis „MG Baltic“, kišenėje. Buvo ir bus. Nes kas valdo kapitalą, tas sumoka pinigus, o kas sumoka pinigus, tas, kaip sakoma – ir muziką užsakinėja... Tai yra ne kas kita, kaip buržujų diktatūra, kad ir pridengta gražiu vakarietiškos „demokratijos“ blizgesiu.

Kad būtų kitaip, pati liaudis, savo rankose nors ir neturinti pasakiškų turtų ar kapitaliukų, bet savo darbu, savo kasdieniu prakaitu sukurianti gyvenimo pagrindus, sukraunanti turtus oligarchams ir jų prostitutėms, turi nustoti buvusi pasyviai minkomu moliu ir tapti veiklia, kovinga jėga. Tik tuomet bus galima mąstyti apie realią demokratiją, kaip liaudies, būtent tautos daugumos, o ne parazituojančių mažumų, valdžią.

Tačiau norint šitai pasiekti, privalu vienytis ir veikti drauge. Apie ką ir tepamąsto skaitytojas.

Kibirkštis

* K. Marksas. F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. T. 1. V., 1949, p. 11.