Elektroninės sveikatos sistemos audito metu nustatyta daug pažeidimų

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/society... 2018-05-11 09:54:02, skaitė 527, komentavo 1

Stetoskopas, archyvinė nuotrauka

Audito, atlikto bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, rezultatai tik patvirtino išankstinius nuogąstavimus, kad yra dar daug problemų, susijusių su elektroninės sveikatos sistemos kūrimu

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lėšų švaistymas ir neracionalus naudojimas, viešųjų pirkimų pažeidimai, stringanti sistema, nepasiteisinusios technologijos ir apmokėti nebaigti darbai, o pasibaigus sutartims — milijonai sistemos priežiūrai bei masinis laikinas projekte paslaugas teikusių įmonių darbuotojų įdarbinimas VĮ Registrų centre, tokius faktus atskleidė Susisiekimo ministerijos inicijuotas kompleksinis elektroninės sveikatos sistemos kūrimo auditas, rašoma ministerijos pranešime.

Rūpintis e. sveikatos sistemos projekto įgyvendinimu Susisiekimo ministerijai teko nuo praėjusių metų rudens, kai ministerijai buvo perduotas valdyti VĮ Registrų centras, dalyvaujantis šios sistemos kūrime.

"Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto yra akivaizdu, kad sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja. Akivaizdu, kad informacinės technologijos yra ir sveikatos apsaugos sektoriaus ateitis, tačiau tai, kokia dabar yra e. sveikata, ateitimi tikrai negalime pavadinti. Būtini skubūs sprendimai", — inicijuodamas šį auditą sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijaus Veryga teigia,  kad šio audito, atlikto bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, rezultatai tik patvirtino išankstinius nuogąstavimus, kad yra dar daugiau problemų, susijusių su e. sveikatos kūrimu.

E. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005 metų Jos kūrimas vyko trimis etapais, iš kurių paskutinis, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, įgyvendintas 2013-2015 m. Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015 metais baigus kūrimo darbus e. sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės dėl sistemos kūrimo tikslų pasiekimo, kokybės ir saugumo. Sistemos kūrimui jau išleista apie 40 milijonų eurų.

Auditas nustatė, kad vykdydamas viešuosius pirkimus ir sutartis, VĮ Registrų centras ne kartą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus: kėlė neproporcingus reikalavimus tiekėjams, taip susiaurindamas jų ratą, nepagrįstai ir be VPT sutikimo atsisakė dalies sutartyse numatytų paslaugų. Nustatytas atvejis, kai paslaugų techninė specifikacija buvo pakeista jau baigus vykdyti sutartį, nes kitaip nebūtų buvę galima priimti pagal sutartį atliktų darbų.

Dokumentai rodo, kad VĮ Registrų centras priimdavo ir pripažindavo tinkamais dar nebaigtus darbus. Pavyzdžiui, ESPBI IS priėmimo aktas patvirtintas dar neužtikrinus šios sistemos eksploatavimo ir nerealizavus visų sistemos bei jos posistemių funkcionalumų, netinkamai realizuota integracija su e. pristatymu, nors tai buvo numatyta sutartyse.

Nors e. sveikatos sistemos projektai baigti įgyvendinti dar 2015 metais, tolesnė sistemos priežiūra kainuoja milijonus eurų, be to, kasmet vis daugiau.

Nustatyta, kad sistemos kūrimo procesas buvo nepakankamai koordinuojamas dėl kompetencijos ir koordinavimo stokos: neužtikrintos tinkamos ir pakankamos visų komponentų integracijos, tinkama asmens duomenų apsauga, sistemai palaikyti nenupirktas reikiamas kiekis licencijų. Sistemos naudotojams buvo skiriama per mažai dėmesio: trūksta įgūdžių pildant elektronines formas, o IT priežiūros personalas ne visada pajėgus spręsti kylančias problemas.

E. sveikatos sistemos kūrimą ne kartą tikrino atsakingos valstybės institucijos — Valstybės kontrolė, Seimo Antikorupcinė komisija, VPT ir CPVA, tačiau į pateiktas pastabas nereaguojama, pažeidimai netaisomi.

VĮ Registrų centrui rekomenduota spręsti klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės bei žalos atlyginimo ir patikslinti vidaus teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų atlikimą.