Autorius: Arūnas Brazauskas Šaltinis: https://www.facebook.com/aruna... 2018-05-22 19:55:38, skaitė 552, komentavo 2
Sakote, bus federacija, o tai maniau, kad nebus. „Tautų Europa“... Man tas reikalas kai ką primena. Buvo tokia seimelių valstybė. Seimelynas... Seimuva...
1790-ji:
„Bajorams ir šį kartą iškilo skaudus pinigų klausimas. Prieš naujus mokesčius griežtai pasisakė tiktai Volkovysko seimelis, o kiti nurodė įvairius papildomus šaltinius. Priimti žydų gyvenimą reguliuojantį įstatymą pasiūlė Vilniaus, Gardino, Oršos ir Minsko seimeliai. Labai daug seimelių reikalavo panaikinti bajorams nepatikusį odų mokestį. Tik Oršos pavietas pasiūlė jį pakeisti mokesčiu nuo skerdyklų.
...
Finansiniai šalies reikalai klostėsi ne itin sklandžiai, todėl daugelis bajorų buvo įsitikinę, jog valstybės iždą vertėtų paimti į savo rankas. Nenuostabu, kad ūkinėje veikloje ėmė ryškėti taupumo tendencijos. Vilniaus instrukcija siūlė tiksliau apskaičiuoti Lietuvos iždo pajamas ir išlaidas, o rengiant kariuomenę paisyti ne puošnumo, bet taupumo.
...
Vilniaus vaivadijos seimelis nurodė sutvarkyti pajamas miestams prižiūrėti ir nurodė saugoti miestų teises. Be to, raginta perkelti į Vilnių visus magistratus ir tribunolą bei „sutvarkyti Vilniaus pilį taip, kad tiktų karaliaus rezidencijai“.
...
Palankią užsienio prekybai instrukciją priėmė Ukmergės pavieto seimelis, skatinantis atleisti nuo muitų į Rygą vežamas bajorų prekes ir įsteigti Rygoje bei Karaliaučiuje konsulatus, turinčius saugoti prekeivių interesus.
...
Į valstybės pinigus dėmesį atkreipė Mozyriaus seimelis, pasisakęs už pastovų monetos kursą ir už tai, jog monetos nebūtų išvežamos į užsienį.
...
Bajoriją jaudino dar vienas labai svarbus dalykas, kurį aprėpė būsimojo seimo programa – tai valstiečių klausimas.
...
Dažniausiai buvo keliama pabėgusių valstiečių ir jų ieškojimo procedūros problema bei išsakomas pageidavimas kreiptis į Šventąjį Sostą, kad šis sulygintų unitų ir katalikų šventes. Mat, bajorų manymu, skirtingomis dienomis švenčiamos bažnytinės šventės trikdė ūkio darbus.
...
Net 11 instrukcijų siūlė palikti bajorų ir valstiečių santykius tokius pat, kaip ir anksčiau, ir nepripažinti valstiečiams kilnojimosi teisės.
...
Nenaikinti valstiečių baudžiavos ragino Vilniaus vaivadijos seimelis. Ukmergės pavieto instrukcija nurodė, jog „valstiečiai jokiu būdu negali būti išleisti į laisvę“. Tam pritarė ir Polocko seimelio atstovai: „Apsaugoti bajorų ūkį nuo žalingo valstiečių atleidimo“. Slonimo instrukcija rašė, jog „atstovai privalo rūpintis tuo, kad valstiečiams būtų garantuota tik gyvybės neliečiamumo teisė, tačiau palikta jų paklusnumo teisė ir pareigos“. Griežtai pasisakė ir Mozyriaus pavieto delegatai, kvietę nesutikti su valstiečių atleidimu, o Riečicos seimelis paragino nesuteikti valstiečiams teisės išsikelti iš bajorų dvarų. Beje, tas pats seimelis teigė, jog valstiečiai ir miestiečiai negali dalyvauti įstatymų leidimo darbe. Už senųjų teisių neliečiamumą pasisakė taip pat Oršos, Brastos, Pinsko, Gardino, Minsko seimelių atstovai. Kiek nuosaikiau surašytą reikalavimą pateikė Lydos pavieto instrukcija, kuria pripažįstama valstiečių teisė į laisvę, tačiau nedarant skriaudos bajorams. Bet kartu nurodo, jog valstiečiams reikia pripažinti tik judamojo turto laisvę. Už valstiečių priklausomybę pasisakė ir Volkovysko atstovai, tačiau jie pasiūlė garantuoti valstiečių judamojo turto, jų sveikatos ir gyvybės neliečiamumo teises. Be to, buvo raginama sumažinti padūmės mokestį grytelninkams.
...
Taigi Lietuvos bajorų ketinimai išlaikyti dvaro ir kaimo santykius in status quo ante yra akivaizdūs. Tokia nuostata nulėmė jų „drungną“ požiūrį ne tik į valstiečių problemą. Bet kokia keliama naujovė tučtuojau būdavo išgąstingai sutinkama bajorų: „Ar tai nepakenks mūsų laisvėms?“. Todėl tikrų pokyčių Lietuvos seimeliai ir nereikalavo. A. Šapokos žodžiais tariant, „seimeliuose susirinkusi bajorija, tiesa, bent kiek pasiraivė, bet pasipriešinimo neparodė“
Iš čia:
http://www.lis.if.vu.lt/…