V. Bakas: dėl „MG Baltic“ ir „VP Market“ valstybė galėjo patirti iki 1,5 milijardo eurų žalos

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-06-03 21:53:32, skaitė 514, komentavo 1

Parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių neteisėto poveikio politikams ir valstybės institucijoms, trukusio pusę metų, išvados jau nebuvo toks sukrėtimas, kaip „tulpių laiškų“ pavadinimą gavęs prezidentės susirašinėjimas su teismo laukiančiu Eligijumi Masiuliu ir viešumon pirma laiko patekusi Valstybės saugumo departamento informacija, skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nors tyrimas atskleidžia neskaidrius galios centrų veiksmus, kuriuose – ir verslas, ir politikai, ir valstybės institucijų pareigūnai, ir strateginių įmonių vadovai, schemas, kaip manipuliacijoms ir iškreiptai tikrovei buvo naudojamos žiniasklaidos priemonės.

Antradienį dėl išvadų balsuos Seimas, o kol kas dauguma politikų, kurių pavardės arba partijos minimi tyrime, į išvadas reagavo kritiškai. Beveik visų politinių jėgų atstovai pasigedo tyrimo apie savo oponentus, valstiečiai pagrasino tyrimo tęsiniu, o verslas – teismais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas atsakė į LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ klausimus.

– Kai kurie Seimo nariai kalbėjo, kad ir institucijos, kurios teikė jūsų komitetui informaciją, ir patys komiteto nariai patyrė spaudimą. Ar jūs galite pasakyti koks buvo spaudimas ir kas jus spaudė?

– Mūsų uždavinys buvo nustatyti pagrindines, didžiausias kliūtis, kurios mūsų šaliai ir visuomenei trukdo eiti į priekį sparčiau. Tos kliūtys nėra bombos, tai yra labai konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys ir reiškiniai, kuriuos mes atidengėme, ir dabar mes turime pasižiūrėti, ką su tuo daryti. Tikrai tam nereikia sprogdinti bombų, tam reikia turėti politinių raumenų, nes spaudimas, kurį galbūt aš įvardinčiau kaip įtampą, darant šitas išvadas, atsitiko dėl to, kad toje išvadoje minimos aplinkybės nedaro garbės jokiai politinei partijai, įskaitant ir LVŽS. Jeigu antradienį joms pritars Seimas, ir jeigu pritars ne buldozeriu – balsų dauguma, o bendru sutarimu, tai parodys, kad mes turime visai kitą politinės valios kokybę, kad mes esame pasirengę atsispirti galios centrams, kurie koja duris atidarinėja.

– Buldozeris, tai aš suprantu, valstiečiai vieningai pakels ranką, ir čia bus tas tikrasis buldozeris. Bet ar jūs nemanote, kad dabar gali komplikuotis tas jūsų noras, būtent dėl to, kad po to, kai Andrius Kubilius buvo pašalintas iš Artūro Skardžiaus tyrimo komisijos ne be valstiečių noro, jų pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasakė, kad daugiau konservatoriai su valstiečiais jokiose komisijose nedalyvaus? Ar jūs manote, kad dabar jie palaikys tas išvadas balsuojant Seime?

– Aš manau, kad konservatoriai yra brandūs žmonės, jie atskirs politinį triukšmą nuo pagrindinio tikslo. Ir jeigu politikai norės, kad keistųsi politikos kokybė, norės, kad būtų priimami sprendimai, kurie reikalingi visuomenei, o ne tokie vienkartiniai – kas ką išmetė ir kas su kuo buvo – jie tikrai balsuos už tą išvadą.

– Jūs sakote, kad tikite, jog konservatoriai yra brandūs politikai, bet ar jūs tą patį galite pasakyti apie savo partijos, turiu galvoje LVŽS, kai kuriuos atstovus? Nes spaudos konferencijoje vienas iš jūsiškių padarė praktiškai politinį pranešimą, kad, jeigu ne valstiečiai, tai iš viso nebūtų buvę tokio tyrimo, o konservatoriai, tai kalti. Ir po viso to jūsų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tarsi irgi suvedinėja sąskaitas – reikia tyrimo toliau, ir pirmiausia taiko į konservatorius ir prezidentę. Jūs esate nusiteikęs tirti toliau dar ką nors, ar jūs padarėte tai, ką Seimas buvo įpareigojęs, ir norite dėti tašką?

– Aš tai aptariau ir su frakcijos seniūnu R. Karbauskiu, ir su premjeru, ir su Seimo pirmininku. Jokių iniciatyvų pratęsti šitą tyrimą nėra nei užregistruota, taip pat neketinama registruoti.

– Nebuvo tiriama „Agrokoncerno“ grupės veikla, ir tai yra didžiausias priekaištas jūsų komitetui. Jūs matote asmeniškai tokio tyrimo galimybes?

– Yra tam tikros politinės potekstės, ir abejoju ar tie, kas siūlo tirti „Agrokoncerno“ veiklą, tiki, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Bet iš tikrųjų, jeigu reikia tirti, yra opozicija stipri, yra žiniasklaida stipri, tegu tiria. Ir „Agrokoncerną“, ir kitus, jokių problemų. Jeigu daro žalą valstybei, tokius subjektus reikia stabdyti.

– Ar jūs matote paralelių – kažkada buvo „Vikonda“ ir iš už jos Viktoro Uspaskicho pečiai, po to Darbo partija, o dabar yra „Agrokoncernas“, pečiai R. Karbauskio ir LVŽS?

– Na, ką čia net lyginti. Supraskite, Darbo partija... Yra įrodyta teismuose, taip pat įrodyta įvairiais žurnalistų atliktais tyrimais – intervencija į politiką buvo tiesioginė, ten buvo ir juodoji buhalterija. LVŽS man teko dalyvauti rinkimų štabe nuo pat pradžių, jokie verslo pinigai nebuvo investuojami į šią rinkimų kampaniją. Jeigu, aš manau, būtų bent menkiausių abejonių, kad šitą frakciją finansuoja kokie nors neaiškūs pinigai, aš net neabejoju, kad būtų pradėti ir teisėsaugos tyrimai.

– Pagyvensim, pamatysim. Dabar pakalbėkime, ką jūs tikitės iš to tyrimo padaryti. Jeigu taip nelabai plačiai, nelabai daug, bet labai konkrečiai, kokias pataisas jūs pirmiausia norėtumėte matyti? Aš nežinau, ar jos bus priimtos, tai, ką jūs rekomenduojate, nereiškia, kad jos bus priimtos, bet ką jūs labiausiai norėtumėte pakeisti?

– Pirmas yra civilinio turto konfiskavimo institutas. Jis turi būti įtvirtintas, tai būtų toks prevencinis vaidmuo. Tiek prevencinis, tiek leistų spręsti dabartinę situaciją, kai mes turime galios centrus, kurie padarė žalą, bet neturime mechanizmo, išskyrus baudžiamąjį procesą, kaip tą žalą atlyginti. Tai nėra teisinga.

Svarbu yra įvertinti 2008–2012 m. laimėtus viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo ta verslo grupė, ir įvertinti, kokia žala buvo padaryta valstybei, nes korupcinė marža visada yra didesnė negu rinkos marža.

– Ir jūs norite, kad būtų atlyginta žala?

– Be abejo.

– Bet teisininkai jau spėjo pakomentuoti, kad šansų beveik nėra.

– Aš noriu visiems Lietuvos teisininkams pasakyti. Jie visada labai greitai komentuoja, kai reikia kažkokios verslo grupės interesą apsaugoti. Bet, jeigu valstybė pasako, kad mums, valstybei žala padaryta, tada visi kažkodėl neskuba komentuoti. Tai aš noriu pasakyti, man atrodo, mes pajėgūs sutelkti gabiausių valstybei dirbančių teisininkų, ekonomistų, finansininkų, energetikų komandą, tikrai tokių žmonių yra, ir pabandyti bent jau atgauti tą žalą arba nepagrįsto praturtėjimo sumas, ir išrašyti sąskaitas.

– O kokios tai sumos?

– Aš manyčiau, kad tai galėtų būti... Pasakysiu taip – „MG Baltic“ krizės laikotarpiu bendra suma laimėtų konkursų, mūsų skaičiavimu, aišku, turės progą patikslinti Viešųjų pirkimų tarnyba, apie 500 mln. eurų. Žala, kurią padarė „Vilniaus prekyba“ su savo LEO sandoriu, kalba, gali būti iki 1 mlrd. eurų. Dar vienas dalykas, kuris, manau, svarbus, ką būtina padaryti greitai, tai patraukti, gal tas žodis nepatiko kai kam, bet mes turime patraukti visas verslo grupes, kurios nesuderinamos su mūsų nacionalinio saugumo interesais, iš mūsų strateginių sektorių. Tą galima padaryti per vyriausybės komisiją, įvertinus jų atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

– Nes įstatymas jau priimtas.

– Be abejo. Tai „Rosatom“, „Nukem“ ir „MG Baltic“ įmonės.

– Ar tiesa, kad jūs sulaukėte, net nežinau, kaip tai pavadinti, gal netgi savotišku šantažu galima pavadinti dėl koalicijos iš savo partnerių po to, kai buvo paskelbtos išvados?

– Aš neatsakysiu į tą klausimą, bet pasakysiu taip – rizikinga tų išvadų nepatvirtinti.

– Ačiū.