J. Dapšauskas. Alkoholio pramonės propagandistų „argumentai“ žlugo – mažėja ne tik pardavimai, bet ir pasekmės

Autorius: Juozas Dapšauskas Šaltinis: http://alkas.lt/2018/06/09/j-d... 2018-06-10 03:13:33, skaitė 578, komentavo 2

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Gegužės pabaigoje Lietuvos statistikos departamento ir kitų institucijų paskelbti duomenys rodo, kad įvestos griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės duoda akivaizdžius rezultatus. 

Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. kas mėnesį vis pranešdavo, kad alkoholio vartojimas mažėja, bet bendrai akcizų iš alkoholio surenkama daugiau.

Statistikos departamentas teigia, kad 2017 m. fiksuojamas tikrai ženklus alkoholio pardavimų ir suvartojimo mažėjimas, vos ne visu litru mažiau žmogui nei 2016 m.

Tačiau, kas svarbiausia, mažėjo ne tik alkoholio pardavimai, bet ir vartojimas, tai atsispindi pasekmėse. Kad vartotojai masiškai nelinksta prie nelegalių, namų gamybos ar atvežtų iš Latvijos ar Lenkijos – rodo šie skaičiai: Policijos departamento duomenimis: „2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.“.

Higienos instituto teigimu, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 94 mažiau negu 2016 m., palyginus su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. Sumažėjo ir savižudybių skaičius, alkoholinių kepenų ligų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad 2017-ųjų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos stebėjo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – 200 arba 5 proc. mažiau, nei ankstesniais metais. Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, 2017 m. sumažėjo nukentėjusių darbe apsvaigusių žmonių.

Beje, kas itin džiugina – Higienos instituto pateikti duomenys rodo: vien per pirmą šių metų ketvirtį mirė per 40 žmonių mažiau nuo ligų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu bei apsinuodijimų alkoholiu, nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį (pirmieji ketvirčiai: 2016 m. – 181 , 2017 m. – 171 , 2018 m. – 128). 
Alkoholio pramonės propagandistai, viešieji ryšiai vis vien sakys, kad sugriežtinta alkoholio kontrolė pastūmėjo link „samanės”, „kaukolinio“. Tik kad nuo to nekokybiško „kaukolinio“  blogų sveikatos pasekmių turėtų būti žymiai daugiau, o yra priešingai. Gal kažkas mano, kad Lenkijoje ar Latvijoje pirktas alkoholis yra klastotė, nes jis tiek neapsvaigina? Tai reiškia, kad bet kokių svaigalų (legaliu, atvežtinių ir nelegalių) vartojama mažiau, nes pasekmės mažėja.

Platesnis išsiblaivymo kontekstas

Kad ir labai nedidelis, bet mažėjimas vyko jau ir anksčiau (šį argumentą naudoja alkoholio pramonė, kad ne didžiųjų draudimų įtakoje mažėja alkoholio suvartojimas). Anot statistikos departamento, suvartojimas mažėja nuo 2013 metų –  bet tik nuo 14,7 – 2012 m.  nusileido iki 14,0 – 2015 m. litro vienam žmogui. Tai tikrai mažas sumažėjimas. Lūžis įvyko 2013 m., beje, šie metai buvo Seimo, surinkus per 300 nevyriausybinių organizacijų parašų po memorandumu „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, paskelbti Sveikatingumo metais. Jau 2016 m. pastebimas kiek ženklesnis alkoholio vartojimo mažėjimas.

O štai 2017 m. „dėl drastiško“  akcizo pakėlimo suvartojimas sumažėjo vos ne visu litru žmogui (0,9 l ). 

Dar reikia atkreipti dėmesį į ankstesnį laikotarpį: 2007 m. priimtos alkoholio kontrolės priemonės (kartu su ekonominės krizės perkamosios galios mažėjimu) davė teigiamą rezultatą. 2008 – 2010 metais pasijuto ženklus alkoholio vartojimo sumažėjimas, tai fiksuojama ir sergamumo rodikliuose, net stebinančiame bendrosios gyvenimo trukmės pailgėjime, tačiau nuo 2011 m. vėl vartojimas pradėjo akivaizdžiai kilti. 

Verta prisiminti, kokie vyko procesai pastaraisiais metais alkoholio kontrolės srityje:

Nuo 2011 m. pavasario iki pat metų pabaigos vyko „diskusija“  ir galimai korupcinis procesas Seime bei prezidentūroje atšaukiant prieš 4 metus priimtą ir 2012 m. turintį įsigalioti visišką alkoholio reklamos draudimą.

2012 m. „per plauką“  neįsigalioja visiškas alkoholio reklamos draudimas, tačiau ta diskusija išjudino nevyriausybinį sektorių, šie įvykiai ženkliai prisidėjo prie kritinės masės formavimosi.

2013 m. – Seimo paskelbti Sveikatingumo metais.

2015 m. vis daugiau savivaldybių priima sprendimus šventes rengti be alkoholio.

Nuo 2016 m. pradžios labai sunkiai, po įvairiausių bandymų jį atšaukti, įsigalioja alkoholio prekybos draudimas degalinėse.

2016 m. pilietinė, įstatymo keitimų iniciatyva „Už blaivią“  surinko per 60 tūkst. žmonių parašų, reikalaudami griežtinti alkoholio kontrolę.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. nebegalimos parduotuvėse alkoholio akcijos ir nuolaidos.

2017 m. kovo mėn. ženkliai pakelti akcizai alkoholiui, jis brangsta.

Nuo 2018 m. pradžios visiškai draudžiama alkoholio reklama, trumpinamas prekybos laikas ir amžius, nuo kada galima jį įsigyti.

Švietimas, bet ne pagal alkoholio pramonės matymą

Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniais metais formavosi ir blaivumo, sveikatingumo mada, pasipriešinimas šiam nugirdančiam valdžios ir „alkoholio junginių“  korupciniam diktatui. Nemažai žmonių, protestuodami prieš tokią kriminalinę alkoholio pramonės įtaką, visiškai atsisakydavo vartoti alkoholį. Beje, kalbėjimas apie alkoholio žalą, jo ribojimą, veikė ir kaip švietimo priemonė.

„Naisių vasaros“  blaivus festivalis visai šeimai jau greitai skaičiuos dešimtmetį. Į juos susirenka apie 50 – 70 tūkst. dalyvių. Jų pavyzdžiu atsirado ir nemažai kitų blaivių švenčių ir renginių.  2010 m. iškėliau Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio neformalią idėją, kiek gali visuomenė pasikeisti per dešimt metų, metai po metų puoselėjant visomis įmanomomis priemonėmis žmonių sveikatą. Rezultatai jau yra.

Seime patvirtintos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams. Tačiau kai kurie valstybės užvaldymo epizodai dar nėra pilnai atskleisti. Turiu mintyje asocijuotą alkoholio pramonės veikimą („MG Baltic“  vienas iš veikėjų) ir politinės sistemos buvusį užvaldymą, kas kainavo tūkstančius žmonių gyvybių, atnešė baisias pasekmes Lietuvos ekonomikai, visuomenės vystymuisi ir sveikatai, nusikalstamumo situacijai, šalies vidiniam saugumui. Tad tyrimas privalo tęstis ir atsakyti į klausimus, kaip veikė šios korupcinės schemos, kas pasidavė tai įtakai. Tačiau tai jau atskira tema, kuri taip pat bus greitu metu aptarta.

O pabaigai galima pasidžiaugti, kad tas stebuklas įvyko, valstybės nebevaldo alkoholio pramonė (o tai daugybę metų buvo norma), bet negalima užsiliūliuoti, būtina toliau įgyvendinti išblaivinimo politiką. Alkoholio suvartojimas, kad ir su mažėjimo rezultatais, yra siaubingai didelis, pasekmės – taip pat.