KELIAI: arba kaip Lietuvoje išvagiamos Jevrosojūzo lėšos

Autorius: Anno Šaltinis: https://regnum.ru/news/economy... 2018-06-21 17:48:17, skaitė 878, komentavo 1

Lietuvoje nuspręsta patikrinti, kaip išleidžiamos Jevrosojūzo milijardinės dotacijos kelių statybai ir remontui, ir pakraupo.

Tai, kad Lietuvoje Jevrosojūzo lėšos naudojamos neefektyviai - vieša paslaptis. Visi seniai apie tai žino. Ekonomistai mano, kad tik geriausiu atveju tik 10% subsidijų yra efektyviai panaudojama. 90% - tik vykdomų darbų imitacija, o nusėda jos trijose ar penkiose Lietuvos biznio šeimose. Jei skaičiuoti, kad trečdalis metinio 12 mlrd Lietuvos biudžeto yra iš Jevrosojūzo fondų, galima tik įsivaizduoti, kokia milžiniška suma buvo investuota į šalį nuo 2004 metų, kada Lietuva įstojo į Jevrosojūzą.

Tačiau visa tai tik aikčiojimai virtuvėse, pokalbiai be įrodymų. Galima, žinoma, pamojuoti atskiromis istorijomis, kaip tas pats korupcijos skandalas apie Lietuvos koncerną "MG Baltic", kuriame apsišvietė net prezidentė, kitos istorijos, bet skaitytojas teisingai pasakys, tai yra verslo kovą už europinius pinigus, bet darbai juk vyksta, o išpustos rangos kainos po dideliu klausimu.

Ir visa tai, tokioje mažoje ir kompaktiškoje Lietuvoje, kurią patys lietuviai dažnai vadina švogerių šalimi, paslėpti "uodegas" nesudėtinga, kad tik būtų pinigų. Tiksliau ne paslėpti, bet pasiekti vieningo tylėjimo. Kaip ir su tuo pačiu CŽV kalėjimu - įrodyta, kad vienas nežinomas asmuo gavo vieną milijoną JAV dolerių už leidimą atidaryti kankinimo namus įtariamiems arabų teroristams. Ir jeigu nebūtų pralaimėto tarptautinio tribunolo, Lietuva niekada to nepripažintų.

Tačiau labai retai, beveik po antklode, pati valstybė pripažįsta, kad pinigai yra negailestingai išvagiami. Tik ledkalnio viršūnę parodo Lietuvos transporto ir ryšių ministerijos auditas. Valdininkai nusprendė patikrinti, kaip įsisavinamos lėšos šalies kelių infrastruktūroje - tai dosniausia subsidijų kryptis iš Briuselio. Patikrino ir pakraupo. Įdomu, kad šios išvados, visiškai oficialios, net netapo skandalo objektu Lietuvoje. Lietuvos krištoliškai tyra "žiniasklaidą" tiesiog ignoravo audito rezultatus, apsiribojo sausa žinia, kad jis buvo atliktas, o pažeidimai nustatyti.

Taigi. Transporto ir susisiekimo ministerija, toliau tesdama kartu su "Kelių priežiūra", buvusių regioninių kelių įmonių steigimo auditą, atskleidė tipiškus pasikartojančius pažeidimus ir lėšų švaistimo atvejus. Pitnaudžiavimo schemos su melaginga atliktų rangos darbų kiekių apskaita, masinės komandiruotės į užsienį, mokymo kursai šiltuose kraštuose, konkurencingas pirkimų pažeidimai, niekuo nepagrįsti priedai prie atlyginimų - tokie faktai išryškėjo per valstybinių lėšų panaudojimo tyrimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012- 2017 metais.

"Regiionų kelininkai priprato įvedinėti tvarką kaip savo tėvonijose. Nustatyti pažeidimai yra panašūs visose trijose tirtose įmonėse. Atskleistos tipiškos piktnaudžiavimo schemos, todėl būtina ištirti tokius atvejus visoje Lietuvoje, įvertinti žalą ir imtis teisinių veiksmų, kad būtų išieškoti patirti nuostoliai ", - sakė transporto ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Audito metu buvo patikrinti 25 objektų, kuriuose Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninės kelių įmonės atliko asfaltavimo darbus įmonėms, ūkininkams ir privatiems asmenims. Visais atvejais buvo užregistruota klaidinga rangos darbų apskaita, dėl kurios įmonės patyrė nuostolių. Auditas atskleidė dvi piktnaudžiavimo schemas: pirmoji - kada dokumentuose buvo fiksuojami ir skaičiuojuomi mažesnį asfalto plotai nei faktiškai buvo užasfaltuota, o antrasis - kai asfaltavimo darbai buvo atliekami be sutarties pasirašymo, po ko užsakovai atsisakydavo mokėti už paslaugas.

Visuose 25 patikrintuose objektuose buvo nustatyti faktinių ir oficialiai apskaičiuotų darbų neatitikimai. Kai kur skirtumai viršijo 40%, pavyzdžiui, Kauno įmonės objektuose neapskaičiuota iki 42% asfaltuotos dangos, Panevėžio - iki 30%, Šiaulių - iki 10%. Be to, Kaune ir Panevėžyje įmonėse užfiksuota po du kartus, kada asfaltavimo darbai atliktų be jokių sutarčių, ir užsakovai neužmokėjo už paslaugas.

Nustatyti pažeidimai parodė, kad įmonės negavo dalies joms priklausančių pajamų, patyrė nuostolių, galimai tai buvo naudinga kam nors iš atsakingų asmenų.

Pažymėtina, kad dar 24 pasirinktuose objektuose nebuvo galima patikrinti vietoje, nes objektų savininkai neįsileido auditorių, nekalbėjo, nepateikė informacijos, ar nebuvo galima rasti savininkų. Nenoras padėti atlikti auditą leidžia daryti prielaidą , kad šiuose objektuose taip pat yra aptikta panašių pažeidimų .

Visos regioninės kelių įmonės, kuriose atliktas auditas, mėgsta kelialapius į užsienį valstybės sąskaita. Įužsienį važinėjo direktoriai ir jų pavaduotojai, padalinių ir kai kurių tarnybų vadovai, inžinieriai, mechanikai, vairuotojai ir vadybininkai, vyriausieji buhalteriai ir konkurencinių pirkimų organizatoriai - jie dažnai siunčiami į komandiruotes, kurios nėra susijusios su jų pareigomis.

Buvo nustatyta, kad 2012-2017 metais vien tik kelionėms į užsienyje vykusias konferencijose Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninės bendrovės kartu ištratino beveik 80 tūkstančių eurų, beveik pusę jų (39,2 tūks. €) - Šiaulių įmonė.

Komandiruočių geografija buvo vienoda: įvairips Europos šalys, Izraelis, Turkija, JAE, į tą pačią parodą ar konferenciją galėjo važiuoti iki 20 vienos įmonės darbuotojų. Pavyzdžiui, 12 Šiaulių įmonės darbuotojai nuvyko į tarptautinėje parodoje Miunchene 2013 metais, dar 16 darbuotojų - į ta pačią parodą 2016 metais, 20 darbuotojų dalyvavo konferencijoje Taline 2017 m. Auditoriai suabejojo tokių kelionių poreikiu, trukme, siunčiamų darbuotojų skaičiumi ir sąryšiu su užimamomis pareigomis, todėl nemaža dalis išlaidų komandiruotėms yra traktuojamos kaip žala.

Visų trijų įmonių administracija kasmet kėlė savo kvalifikaciją užsienio šalyse. Administracijos darbuotojai kursams ir stažuotėms buvo siunčiami į įvairias Europos šalis, dažniausiai į Ispaniją, Maltą ir Kiprą, taip pat į Gruziją, Izraelį, Turkiją. Į tokias keliones dažniausiai buvo siunčiami vyriausieji buhalteriai ir vidaus audito skyrių vadovai, personalo ir konkursinių pirkimų specialistai. Kiekvieni tokie kursai kelių įmonėms kainavo tūkstančius eurų. 2012-2017 m. minėtos trys bendrovės išleido 64,4 tūkst. eurų mokymams užsienyje, iš kurių Panevėžio įmonė išleido 24,8 tūkst. eurų.

Auditoriai nustatė, kad gana dažnai užsienyje įgytų žinių negalima buvo pritaikyti Lietuvoje, taip pat darbuotojai buvo išsiunčiami į užsienį, nors panašūs kursai vyko ir Lietuvoje, tačiau jie buvo kelis kartus pigesni. Daroma išvada, kad lėšos mokymui buvo naudojamos neefektyviai.

Be kelionių į užsienį, regioninių kelių įmonių darbuotojai galėjo gauti atlyginimo priedus, premijas, pinigines dovanas ir pašalpas. Pasak auditorių, įmonės šiems tikslams lėšas naudojo ne visada teisėtai, ekonomiškai ir efektyviai. Pavyzdžiui, Kauno įmonėje darbuotojo atlyginimų papildymai buvo paskiriami kaip motyvacija ar paskatinimas atlikti darbą, kurį jie turėjo atlikti pagal savo užimamas pareigas. 2016 m. šioje įmonėje užregistruota masinis vienkartinių išmokų mokėjimas, tokiu budu, galimai, už darbą buvo sumokėtas papildomas mokestis. Taip pat buvo daromos piniginės dovanos. Kaune bendrovėje, nors tai nebuvo oficialiai numatyta, per 2012-2017 metus, buhalterių ir auditorių dienos progai paminėti, pinigines dovanas gavo 14-16 darbuotojų, buvo iš viso išmokėta 12.8 tūks. €. Tuo tarpu kelininkai savo profesinės šventės proga jokių dovanų negavo..

Nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimo atvejai - jie yra panašūs visose trijose patikrintose įmonėse. Dominuoja pirkimai, atlikti neskelbtos apklausos budu, įmonės nuolat kreipėsi į tuos pačius tiekėjus, pažeisdamos skaidrumo, lygybės principus, dirbtinai ribodamos konkurenciją. Auditorių įtarimus dėl pirkimų skaidrumo, sukėlė tai, kad tam tikros įmonės dažnai laimėdavė mažos vertės konkursų metu, kurie buvo atliekami pagal žemiausios kainos kriterijus. Rinkos tyrimai nebuvo dokumentuojami, todėl neaišku, ar tai, kaip rinka buvo analizuojama, ar bendrovė kreipėsi į tuos tiekėjus, kurie galėjo pasiūlyti mažiausią kainą ir užtikrinti ekonomišką prekių ir paslaugų pirkimą. Be to, vyldant pirkimus, ne visada buvo laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, lėšos buvo naudojamos neracionaliai.

Įmonės teisėtos pajamos nebuvo gautos ne tik už asfaltavimo darbus, bet ir už jų turto nuomą. Pavyzdžiui, Kauno įmonė, neatlygintinai teikė žemės subnuomos paslaugą daugiau nei 10 metų, dėl kurių oficialiai ne tik negavo pajamų, bet net savo lėšomis mokėjo žemės nuomos mokestį , priskirtą subnuomai. Vertinant turto panaudojimą, auditoriams kilo abejonių dėl įmonių technikos panaidojimo efektyvumo ir poreikio šiai technikai, skirtingų įkainių transporto ir mechanizmų paslaugoms, turto nurašymo ir likvidacijos aktai ir turto likvidavimo procesas.

Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninių kelių įmonių auditas yra pirmas iš numatytų trijų šiais metais audito etapų. Antrajame etape bus stebima veiklą Alytaus, Klaipėdos ir Marijampolės įmonės, trečioje etape - Marijampolės, Telšių ir Tauragės įmonių veikla.

Iki 2017 m. lapkričio 1 d., kada buvo įkurta įmonė "Kelių priežiūra", valstybinės reikšmės kelius prižiūrėjo 11 valstybinių įmonių - 10 regioninių kelių įmonių ir "Automagistralė". Įkūrus "Kelių priežiūra", buvusios įmonės tapo naujos įstaigos filialais.

Ir, verta paminėti, kad šiame bandyme kalbama išimtinai tik apie valstybines įmones, o ES pinigai per įvairius konkursus pagrinde yra įsisavinami privačių bendrovių.