Vaidas Žemaitis: Aš nekenčiu Tarybų Sąjungos!

Autorius: Vaidas Žemaitis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-06-27 11:22:00, skaitė 1501, komentavo 7

Aš, tik dabar supratau kaip aš nekenčiu tuometinės Tarybų Sąjungos ir iš savo prisiminimų Jums papasakosiu ką man teko išgyventi tuometinės santvarkos laikais, kai buvau vaikas.

Aš pamenu kaip tėvai gavo nemokamai butą ir jie negalėjo pasirinkti kito, nes jiems buvo suteiktas vienintelis butas iš kurio jie tuomet galėjo pasirinkti.

Tuomet daugiau nei 3 milijonai per prievartą buvo apgyvendinti Tarybiniuose būstuose, o kai kuriems pasisekdavo, gaudavo kaime “Alytnamius“ arba suteikdavo galimybes patiems pasistatyti namus.

Šiandien galima laisvai ir nevaržomai rinktis iš kokio, tik nori  ir kiek nori kambarių, o jeigu nori, šiandien gali laisvai nusipirkti ir namą, o jeigu širdis geidžia, kad ir visą devynaukštį, jeigu, tik širdis geidžia.

Tuomet, už tokius norus į Sibirą veždavo, nes skaitydavo, kad esi gopšuolis ir taip elgtis negalima. Tuomet žmonės iš bankų  (taupkasių) negalėjo gauti pinigų, tik juose laikė, todėl neturėjo galimybės skolintis, tai buvo baisūs dalykai, nes šiandien laisvai galima skolintis, bet kokiame banke (dažniausiai Švedijos) ir už skolintus pinigus nusipirkti ką, tik širdis geidžia. Kai pagalvoji, kam juos taupyti, pinigai yra tam, kad juos išleisti.

Nekenčiau ir nekenčiu iki šiol kolektyvinių sodų, kuriuose tėvai augindavosi sau maistą ir tekdavo ten dirbti, o dabar laisvai galima visko nusipirkti parduotuvėse, nes lentynos nukrautos ispaniškais pomidorais ir kiniškais česnakais, o tuomet viskas buvo Tarybų Sąjungos ir nebuvo galimybės gauti apelsinų ar bananų, o jei ir gaudavome, tai tie už 2 dienų sugesdavo. Dabar apelsinai laikosi 2 savaites nereikia, kaip tada pergyventi ir skubėti juos suvalgyti.

Jeigu kalbėti apie parduotuves, tai visai buvo baisu, duona už 2 dienų supelydavo, mėsa sugesdavo taip pat greitai, o dešrų net nebūdavo tokių kurios ilgai laikytųsi. Sultys būdavo nepatogiuose slovikuose po 3ltr. , tik pomidorų , obuolių ir vynuogių iš Tarybų Gruzijos- kurios atidarius taip pat per dvi dienas sugesdavo, o dabar kokių, tik nori ir atidarius nereikia laikyti šaldytuve, jos laikosi savaitę ir daugiau.

Tuomet žmonės buvo kankinami ir specialiai taip daroma, kad viskas greičiau sugestų, o ne tam, kad ilgiau laikytųsi.

Tuomet apie analinį seksą ir oralinį nieko nežinojome, o apie grupinį, apie orgazmą, apie pederastus, lesbijietes buvo išvis draudžiama tema. Visiškas nužmogėjimas, kaip buvo galima taip nežmoniškai elgtis ir viską slėpti nuo tuometinės žmonijos ir vaikų. Jokios laisvės pasirinkti, nes buvo netgi draudžiami trumpi sijonai, kad nedemonstruotų sexualumo (pislumo). Žiaurūs laikai tada buvo kai pagalvoju gyvendamas šiandieninėje laisvėje.

Pagalvoju, o jeigu tada būtų kas sugalvojęs kokį paradą surengti už vienalyčių teises ir sexsualinę įvairovę. Turbūt būtų nedelsiant uždaryti į psichūškę ir per prievartą gydomi.

Nekenčiu aš dar labai kaimo kuriame reikėjo grėbti šieną ir jį krauti į žaginius, kartais reikėdavo, net kaimynams padėti. Dabat viso šito nebėra ir kaimynams padėti nebereikia, tiesiog kiti laikai, kaimynai nebendrauja ir nėra jokio reikalo bendrauti.

Pamenu tada pilnus kiemus vaikų ir tai, kad mums neužtekdavo vietos žaidimų aikštelėse, o dabar vaikams laisvė ir nereikia tarpusavyje stumdytis, jie vieni gali laisvai žaisti.

O jeigu kalbėti apie kaime kolūkius, tai išvis bloga darosi, kai pagalvoji, jok visi kaimo žmonės ten dirbo už kelis rublius, dabar kaime darbo nėra, todėl žmonės gali nedirbti.

Jeigu kalbėti apie automobilius tai buvo taip, kad nuėjęs į saloną jo nenusipirksi, nes nebuvo jokių salonų ir be paskiros jo įsigyti tiesiog negalėdavai. Paskiras gaudavo dirbantieji valdiškose gamyklose ir su ja juos tiesiog gaudavo, arba už tam tikrą mokestį galėdavo įsigyti.

Vaikai vasaros metu buvo vežami į kažkokias stovyklas kur nemokamai gaudavo valgyti valgyklinį maistą, o apie čipsus, kokakolas buvo, tik pasvajoti, nebent kartais Utenos gamybos “pepsiaus“ “išmesdavo“. Giruliuose dar iki šių laikų likusi “Žilvyčio“ stovykla kuri primena tuos baisius laikus, o kitos jau senai nugriautos ir jose pastatyti nauji pajūrio kotedžai, kad Tarybiniais laikais gimusiems žmonėms nekeltų tų baisių prisiminimų, ką teko patirti būnant vaikais.

Vandenį gerdavome viešose vietose iš čiaupų ar “gazirofkės“ automatų. Svarbiausia. nebuvo jokių vienkartinių plastikinių indų, visi gėrė iš daugkartinių stiklinių, keista kaip tada žmonės išgyveno ir neužsikrėtė visokiomis ligomis. Jokios laisvės, jokio pasirinkimo nebuvo, ką gaudavome tą privalėjimo imti ir naudotis.

Tėvai buvo vos ne per prievartą nemokamai siunčiami į sanatorijas ar į poilsio kompleksus kaip Energetikas Šventojoje, ar į namukus kurie tuomet priklausė valdiškoms gamykloms kuriosė tėvai dirbdavo. Jie negalėjo rinktis, pavyzdžiui važiuoti atostogauti į Ispaniją ar Turkiją, nes tuomet galėdavai, tik Tarybų sąjungoje keliauti po Gruziją, Kaukazą, Krymą ir kitus kurortus. Baisūs laikai kai pagalvoji buvo ir ką teko išgyventi mūsų tėvams.

Tuomet žmogus negalėjo pasistatyti nuosavo gamyklos ir priimti dirbti už minimumą žmonių, kad sau daugiau uždirbti ir geriau gyventi, nes visi privalėjo dirbti valdiškose gamyklose, o nuosavų, net nebuvo ir bet koks verslas tuomet buvo laikomas sukčiavimu už ką bausdavo ir sodindavo į kalėjimą. Tas verslas tuomet vadinos špekuliacija ir visuomenėje buvo kaip nepriimtinas dalykas, tuometinius spekuliantus (dažniausiai čigonus) tuometinė valdžia gaudydavo ir bausdavo. Dabar čigonams geriau, jie gali laisvai prekiauti “firminiais“ kvepalais, narkotikais ( beveik laisvai) ir kuo, tik nori.

O jeigu kalbėti apie alų, degtinę ar vyną. Pasirinkimas buvo toks prastas, kad žmonės rindavosi dažniausiai iš dviejų ar tryjų rūšių, ir dar, žmonės buvo kankinami, jie buvo verčiami stovėti eilėse specialiose alkoholio parduotuvėse. O dabar žmonės gali laisvai svaigti ir kaifuoti kada, tik panorėję. Pasirinkimas milžiniškas, vyno parduotuvėse iš  45 šalių, o degtinės ne ką mažiau.

Buvo žiaurūs laikai, ant tiek žiaurūs, kad jeigu tave pagaudavo viešoje vietoje girtą, uždarydavo į blaivyklą, kol išsiblaivinsi, ten tekdavo žmogui miegoti ir dažnai apie jo tokį kankinimą būdavo pranešama darbovietei. Darbovietėje toks elgesys buvo svarstomas kaip netinkamas, jūs, tik pagalvokite, kažkokia Tarybinė darbovietė moralizuodavo žmogų ir nurodinėdavo kaip jam gyventi.

Gerai, kad Amerika sugalvojo sugriauti tą prakeiktą Tarybų Sąjungą ir dar geriau, kad Amerikai padėjo tuometinis Tarybų sąjungos vadovas Gorbočiovas kartu Vytautu Landsbergiu. Gerai, kad Vytautas Landsbergis buvęs Tarybų Lietuvos užaugintas (turbūt per prievartą) ir tapęs kompozitoriumi, nes tada pasirinkimo jis greičiausiai neturėjo, o atėjus Amerikai jis laisvai patapo politiku ir išgelbėjo kartu su Amerika, Gorbočiovu, mus iš visos šitos baisios Tarybų diktatūros.

Noriu padėkoti visiems kurie stovėjo Baltijos kelyje ir gavę laisvę išvažiavo į Anglijas, Ispanijas, Norvegijas ir Airijas dirbti, nes tuomet nieks net pagalvoti negalėjo, kad tarybinis žmogus gali išvykti uždirbinėti pinigus svetimai šaliai ir už tai gauti atlygį.

Labai noriu padėkoti ir Sąjūdžio žmonėms, ypač Zigmui Vaišvilai, kitiems signatarams ir signatarėms. be Jūsų visų išvardintų ir neišvardintų aš nebūčiau nieko supratęs.

Tuomet kai Tarybiniais laikais Lietuvoje žmonių skaičius artėjo, link 4 000 000 nieks nepagalvojo, kad Lietuva yra per maža, kad čia gyventų tiek daug žmonių, todėl dabar aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva pagaliau sparčiais žingsniais laisvėja nuo tuometinių Tarybinių liekanų.

Rašydamas pagalvojau, kad ir vėl koks buvęs komunistas ar milicininkas man bylos neiškeltų ir neteistų kaip Klaipėdoje dirbanti tiesėja Alofina Simaitienė. Nors teisėjų biografijojeteigiama, kad ji nuo 1974-08 iki 1994-09 dirbo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, inspektorė, tardytoja, vyr. tardytoja, skyriaus viršininko pavaduotoja. Keista tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įkurta, tik 1990 metais, o tai, kad iki šiol ji vadinosi “Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerija“ yra sąmoningai slepiama nuo visuomenės.

Matote mielieji, net ir šiais laikais, jie “persidažę“ toliau taiko Tarybų Sąjungos metodus ir būdus persekiojant už Laisvą Lietuvą kovojančius žmones.

Ir dar kartą, aš nekenčiu iki šiol buvusios Tarybų Sąjungos, o Jūs dar kenčiate?

Vaidas Žemaitis