Autorius: Rimas Naujelis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-07-02 11:34:57, skaitė 762, komentavo 5
Aušra Maldeikienė, archyvinė nuotrauka
Jeigu, žinoma, ji kitą pavasarį surinks 20 000 rinkėjų parašų savo kandidatūrai paremti. Tai nemažas skaičius, ypač, jei neturi tvirtos partijos, kuri atliktų "juodą" organizacinį darbą. 2015 metais Maldeikienė jau suklupo, nesugebėjusi surinkti net ir 1000 parašų, kad galėtų kandidatuoti papildomuose rinkimuose į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Žirmūnų vienmandatėje apygardoje.
Kelias mažas partijas spėjusi pakeisti ar pabuvoti jų rinkiminiuose sąrašuose, Maldeikienė, it Don Kichotas su sijonu, veržiasi į kovą su tikromis ir įsivaizduojamomis pabaisomis, neturėdama rimtos palaikymo komandos. Toks jau jos charakteris, individualistinis, gal net egocentrinis, kad jai sudėtinga sustyguoti darnią savo komandą arba sklandžiai įsilieti į jau esamą.
"Politika yra idėjų kova", — taip skamba antroji iš net 95 Maldeikienės tezių, kurias ji, imituodama Martyną Liuterį, paskelbė šiomis dienomis kaip savo rinkiminę programą. Galima pagirti kandidatę už šią formulę, nes išties mūsų politika tapo nuobodi, technokratiška ir bulvarinė.
Maldeikienė turi daug idėjų, ji yra tikra idėjų generatorė, ir tai bene esminis jos privalumas, lygiai kaip ir jos Maskvos Lomonosovo universitete įgytas ekonomistės išsilavinimas. Gan pilkoje politikų masėje Aušra išsiskiria erudicija, guviu, aštriu protu. Ir socialinio teisingumo siekiu.
Būtent socialinis teisingumas ir tampa jos pagrindine idėja. Maldeikienė jau seniai įsiminė kaip ekonomistė, aštriai peikianti mūsų verslininkų godumą, nenorą dalintis pelnu su darbuotojais. Kliūdavo nuo jos ir profesinėms sąjungoms už jų vangumą, biurokratiškumą, susitaikymą su skurdu.
Maldeikinės firminis stilius — tiesioginė ataka prieš oponentą. Žodžio kišenėje ji niekada neieško (padeda plati žurnalistinė jos patirtis) ir kerta iš peties, dažnai be gailesčio, kurio šiaip jau būtų galima tikėtis iš katalikės, kokia ji visuomet prisistato. (Nežinia, kaip Maldeikienė išsprendžia šį prieštaravimą katalikiškoje dūšioje, tarp meilės priešams ir polinkio juos talžyti kritikos kardais?)
Štai neseniai ją svarstė ir supeikė Seimo etikos ir procedūrų komisija už tai, kad ji vieną iš "internautų" pavadino "idiotu". Maldeikienė bandė gintis, kad šis jai įkyrėjęs savo kvailais komentarais, o pirminė žodžio "idiotas", atsiradusio dar Antikos laikais, reikšmė yra "žmogus, nesidomintis politika". Bet etikos komisijai jos istorijos žinios nepadarė įspūdžio. (Man, šiuo atveju, taip pat, nes šiais laikas šis žodis turi aiškią įžeidžiamą reikšmę.)
Būtent dėl ilgo jos liežuvio žurnalistai noriai cituoja Maldeikienę, ji mirga ekranuose. Tačiau žiniasklaida pateikia ją su lengva ironija, tarsi kokią keistuolę. Ji ir yra keistuolė. Na, atsakykite man, kokia sveiko proto moteris, neturinti nei pakankamai pinigų (visą gyvenimą dėstė arba rašė straipsnius), nei normalios politinės komandos savo užnugaryje, o turinti tik 2 procentų (!) reitingą, ryžtųsi dalyvauti prezidento rinkimuose?
Ir vis dėlto gerai, kad Lietuva turi šią keistuolę. Protingą, išsilavinusią ir, itin svarbu, nors ir suklumpančią, bet dorą ir drąsią moterį, kuriai nėra autoritetų ir kuri nebijo kalbėti tai, ką jaučia. O jaučia ji teisingai. Viena iš jos rinkiminių tezių skelbia, kad didžiausia grėsmė Lietuvai yra didžiulė socialinė atskirtis tarp turtingų ir vargšų, o politikų problema ta, kad jie tiesiog priprato meluoti.
Tuos savo 2 procentus Aušra nugnybs (jei prieš tai surinks reikiamus 20 000 parašų, o šitai jau savaime būtų pasiekimas) nuo kurio nors kairiojo kandidato, pavyzdžiui, Vytenio Andriukaičio ar Vilijos Blinkevičiūtės. Tuo jiems pakenkdama. Tačiau kadangi abu šie kandidatai pagal apklausas irgi kol kas teturi po 3-7 procentus palaikymo, tai žala nebus didelė.
Užtat karštuose rinkimų debatuose Maldeikienė pagnaibys politinio ir verslo elito atstovus už jų surambėjimą, nejautrumą paprastų Lietuvos žmonių rūpesčiams, snobizmą. Žinia, patenkins Aušra ir savo poreikį gauti daug visuomenės dėmesio.
Bet mes juk atleisime jai šią mažą jos silpnybę? Juk geriau yra kartais klystantis, bet iš esmės sąžiningas bei doras žmogus, nei politiniai robotai, iškalę politinės manipuliacijos specialistų jiems iš anksto sugromuluotus burtažodžius.