Lietuvos valdžia Įspėja emigrantus: 2 metus neprižiūrėtose kapavietėse bus laidojami jau kiti

Autorius: soroso uteles Šaltinis: https://www.lrytas.lt/lietuvos... 2018-07-09 22:46:47, skaitė 728, komentavo 5

Vilniaus Savivaldybės šimasoidų planas: Vers sudaryti metines sutartis su kapus prižiūrinčiomis įmonėmis, kad gautum pažymą, jog KAPAI TVARKOMI. Nesant sutarties teks įrodinėti, kad tvarkomasi savarankiškai. Galima įžvelgti panašumų į įdiegtą Vilniuje šiukšlių išvežimo modelį - moka visi, kas turi NT. Čia įves KAPO MOKESTĮ - moki - ramiai gyveni. Kitu atveju - gausi "nuomininką" ir išniekintą kapavietę.

Masonas - kapinių vandalas

Vilniaus miesto savivaldybėje kelią sparčiai skinasi neprižiūrėtų kapaviečių reglamentavimo tvarka. Nors savivaldybės darbuotojai pripažįsta, kad dėl klausimo jautrumo bandė šios, Vyriausybės nutarime registruotos, tvarkos išvengti kiek galima ilgiau, tvarka vis dėlto keisis.

Kaip prognozuojama, labiausiai ji gali nuskriausti emigrantus, nes jei per 2 metus kapavietė bus neprižiūrėta, joje amžinojo poilsio gali atgulti jau kitas asmuo. Tad savo artimojo kapavietės galima ir nerasti.

Naujoji tvarka labai skausminga

Vilniaus miesto savivaldybės Paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkė Renata Cytacka teigė, kad naujoji tvarka turi būti diskutuojama viešai, nes tai „visus mus liečia, anksčiau ar vėliau, geriau, kad vėliau“.

Ji skubėjo pasakyti, kad ši idėja ne savivaldybės, o Vyriausybės. „Tai ne mūsų sugalvotas projektas. Mes turime atkreipti visų dėmesį, kad visi žinotų niuansus dėl neprižiūrimų kapinių“, – pasakojo R.Cytacka.

Projekto rengėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Judita Nauckuvienė aiškino, kad šis tvarkos pakeitimo projektas nėra visiškai naujas.

Vis dėlto jame yra esminių pakeitimų. Pavyzdžiui, atsiranda būtinybė sudaryti kapinių sąrašą ir jį skelbti internete. „To anksčiau nebuvo, tai dabar turime padaryti“, – pasakojo J.Nauckuvienė.

„Naujas punktas yra labai skaudus ir kels daug diskusijų – tai yra kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis tvarka. Vyriausybės numatyta tvarka savivaldybės turi pačios pasitvirtinti tvarką. Mums dėl šios tvarkos atsiranda labai daug painių dalykų. Bandėme nereaguoti į šį konkretų punktą, bet dabar jau esame priverti“, – Vilniaus miesto savivaldybėje šnekėjo administracijos atstovė.

Ji pasakojo, kad kyla pavojus, jog svečiose šalyje gyvenantys asmenys, kelerius metus neapsilankę Lietuvoje, gali tiesiog nerasti artimųjų kapaviečių. „Tai yra labai jautrus klausimas, nes dėl priežiūros sunku įgyvendinti, bet kad nebūtų taip, jog artimieji, kurie emigruoja ir negali nuolat prižiūrėti kapų, vėliau nerastų artimųjų kapų. Tai yra labai žiaurus dalykas“, – savivaldybėje pasakojo R.Cytacka.

Numato 2 metų laikotarpį

Administracijos atstovė J.Nauckuvienė papasakojo, kaip turėtų keistis tvarka, pagal kurią kapavietės įvardijamos kaip neprižiūrimos. „Metus tikrinama, tada skelbiama ir paskui, jei per metus neatsiranda, jau reiškia, kad yra 2 metai. Yra išspausdinama lentelė ir tos kapavietės eilės tvarka gali būti atiduotos norintieisiems jas pasiimti“, – tvarką aiškino ji. J.Nauckuvienė priminė, kad tokia tvarka nėra taikoma kapinėms, kurios pripažintos į kultūros paveldą įtrauktais objektais.

Ji taip pat skubėjo akcentuoti, kad palaikai nebus išvežti, – liks ir kapo paminklas, ir palaikai, tačiau šalia atsiras naujas. 

Paklausta, kokiais būdais per vienus metus bus bandoma susisiekti su mirusiojo artimaisiais, savivaldybės atstovė nurodė, kad yra du būdai. „Apie apleistą ar neprižiūrėtą kapavietę kapinių administratorius raštu įspėja atsakingą asmenį. Anksčiau tokio reikalavimo nebuvo. Mes labai dažnai pastebime, kad jokių įrašų nematome ir nežinome, kur kreiptis. Atsakingas asmuo yra miręs arba nežinoma jo vieta. Remiantis nauja tvarka, kapinių skelbimų lentoje ir informacinėje svetainėje turi būti paskelbta kapo vieta ir atsakingas asmuo, jei toks yra“, – pasakojo J.Nauckuvienė.

Ji teigė, kad konkrečiai Vilniaus miesto savivaldybė šį nurodymą, dokumentuose atsiradusį dar iki 2013 metų, stengėsi atitolinti. „Mes supratome, kuo tai kvepia, kad tai yra labai jautru“, – aiškino J.Nauckuvienė.

Jos teigimu, toks nutarimas gali būti priimtas artimiausiame tarybos posėdyje – liepos 25 dieną. Ir įsigaliotų tokia tvarka kitą dieną ar kelios dienos po sprendimo priėmimo.

J.Nauckuvienė teigė, kad pasidomėjusi, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, iš Vyriausybės gavo atsakymą, esą šis klausimas užkliuvo tik jiems. „Mes gavome net tokį pasakymą, kad čia tik mums tai ir užkliuvo. Tai toks nutarimas ir atsirado, – pasakojo savivaldybės atstovė. – Čia nėra mūsų sugalvota tvarka.“

Žydų kapinėse tokia tvarka negalima

Martynas Užpelkis, pasitarime atstovavęs Lietuvos žydų bendruomenei, iš karto sakė, kad žydų kapinėms tokia tvarka negali būti taikoma.

„Pagal žydų tradicijas į kapinių pripažinimą neprižiūrimomis žiūrima labai griežtai, kad nebūtų kasinėjama žemė ten, kur yra kapas. Tai būtų religinio statuso pažeidimas. Žinant istoriją dėl holokausto ir emigracijos tikėtina, kad daugelis žydų kapinėse palaidotų asmenų jau neturi artimųjų, kurie galėtų prižiūrėti tą kapą“, – pasakojo žydų bendruomenės atstovas.

Jis prašė, kad atskiri kapai vis dar veikiančiose kapinėse būtų įtraukti į kultūros registrą. Vilniaus savivaldybės administracijos atstovai patikino, kad klausimas bus nuodugniai apsvarstytas.

Yra ir kitų išeičių

Architektė Giedrė Miknevičienė stebėjosi tokiais užmojais. Jos teigimu, naujoji tvarka nėra protinga.

„Noriu pasisakyti dėl neprižiūrimų kapų. Kadaise, labai seniai, esu dariusi tyrimus ir jie parodė, kad net naujuose kvartaluose būdavo neprižiūrimų plotų. Čia gal nėra būtent šitų taisyklių problema, bet Lietuva elgiasi kaip pati turtingiausia valstybė pasaulyje laidojimo srityje.

Nes visur žemė kapinėms yra išperkama tam tikram ramybės laikotarpiui, konkrečiai – 25 metams. Po to vyksta antrinis perlaidojimas. Dabar matome, kad atsirado ir pelenų kapų, gal situacija gerėja. Bet manau, kad taip negalima išlaidauti“, – ji teigė, jog išeitis galėtų tapti „kaulinyčia“ – kaulų iškėlimas ir jų perlaidojimas konkrečioje vietoje – būtent tam skirtame pastate. 

Tvarka keičiama dėl korupcijos

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė aiškindama, kodėl Vyriausybė nustatė būtent tokią tvarką, įvardijo motyvus ir argumentus. Jos teigimu, buvo remtasi Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 metų antikorupcinio vertinimo išvada.

Joje rašoma, kad dėl nepakankamų teisės aktų nuostatų ir neprižiūrėtų kapaviečių suteikimo reglamentavimo kontrolė vykdoma tik formaliai arba „nustatyta savo pačių priimamų sprendimų kontrolė, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniais“.