Lietuva - paskutinė komunistinių kolaborantų tvirtovė Europos Sajungoje
Autorius: Christian Nekvedavičius Šaltinis: https://www.facebook.com/chris... 2018-07-10 21:24:45, skaitė 669, komentavo 1
Italai taip atsilygino "Tautos vadui" - Musoliniui už jo rūpestį. O kada šitaip kadaruos mūsų komuniaginės "dučės"?
Buvusio „Trečiojo Reicho“ okupuotų šalių Vakarų Europoje aukštesnio rango kolaborantai ir aukšti pareigūnai buvo arba pakarti po antro pasaulinio karo pabaigos arba, mažų mažiausiai, nuteisti kalėti ilgus metus, žemesnieji kolaborantai buvo viešai įvardinti ir rodyti kaip tėvynės išdavikai (kaip matoma pridėtoje nuotraukoje), ir jiems nebuvo leidžiama eiti bet kokias valstybines arba administracines pareigas visam gyvenimui, tuo tarpu apskritai nieko ne atsitiko ruso-sovietinio neteisėto okupacinio režimo kolaborantams, aukštesnio rango pareigūnams arba žemesniejiems kolaborantams Lietuvoje, valstybėje, kurioje tebeviešpatauja pseudo-demokratinis sovietinio styliaus policinis režimas. Visiškai priesingai! Juos dar pakėlė į aukštesnius ir dargi į aukščiausius postus su tylu Vakarų Europos institucijų ir pareigūnų sutikimu, gal ir KGB įtakos agentų dėka, atskleidžiant aukštą korupcijos ir amoralumo lygį tose institucijose (pavyzdžiui Europos Taryboje, Europos Žmogaus Teisių Teisme, Europos Sąjungos Teisme, vadinamo „Žmogaus Teisių komisaro“ biūre.
Kolaborantai perėmė šio režimo ištisą teisinę sistemą (liaudies teismus, liaudies teisėjus, liaudies prokurorus – tarp atsakingųjų reikia minėti aukštesnio rango kolaborantus Praną Kūrį, (paskutinis “Liaudies teisingumo komisaras-ministras” 1977-1990 m.), Egidijų Kūrį, (vienas aukščiausių režimo šešėlinių veikėjų neteisėto okupacinio režimo Lietuvoje), Maskvos vyriausią “sovietinio tarptautinės teisės supratimo ” ideologą, ir " Europos Sąjungos Teismo Liuksemburge teisėjas, prof. habil. dr. Vileną Vadapalą- Vodopolov) į vadinamą „ naujai nepriklausomą Lietuvą“, taipogi neteisėto okupacinio režimo teroro organizaciją KGB, (su pakeistu pavadinimu “VSD – Valstybės Saugumo Departamentas”) su visais buvusiais profesionaliais žudikais, pareigūnais, tarnautojais, šnipais, rezervo karininkais, taipogi sovietinę miliciją su atsakingais karininkais ir vadais (pavyzdžiui Tamara Birmontienė-Mockevičiūtė ir būsimieji režimo "profesoriai" neseniai režimo pakelta į vadinamo „Aukščiausio Teismo“ teisėja), visus neteisėto okupacinio režimo administracijos pareigunus ir tarnautojus, okupuotos Lietuvos komunistinės partijos centralinio komiteto narius, aplamai irgi visus žemesnio ir vidutiniško rango kolaborantus ir, dar verta minėti, aukščiausių kolaborantų studentus-pasekėjus paskutinio „Liaudies teisingumo ministro“ Prano Kūrio sūnus, EgidijusKūris, netgi karo nusikaltelių gaujų narius, pavyzdžiui Alfonsas Mockevičius, aukščiau minėtosTamaros Birmontienės-Mockevičiūtės tėvas).
Jau nuo 1990 m. buvusi komunistinė Lietuvos nomenklatūra (kurios viršūnėje buvo Algirdas Brazauskas, neteisėto okupacinio režimo Lietuvoje vyriausia vadeiva) įvykdo raktinės ir strateginės reikšmės įmonių „prichvatizaciją“ (pavyzdžiui telekomunikacijos ir naftos chemijos) , bet dargi ištisų šalies energetinį sektorių neva „privatiems investoriams“, iš tikrųjų komunistinės partijos „nusipelnytiems draugams“ arba tiesiogiai savo įpediniams, kurių finansuotojai iš tikrųjų buvo liūdnai pagarsėję Rusijos oligarchai, ypatingai „Gazprom“. Lietuvos kolaborantai-nomenklatūrininkai viso to įvykdė, kad galima paruošti palaipsninį priėmimą į Rusijos įtakos sferą. JAV slaptųjų tarnybų duomenimis kyla pavojus, kad organizuotas nusikalstamumas galėtų užgrobti politinę valdžią per 2008 m. seimo rinkimus. Atrodo, kad taip ir susitiko, pagal Lietuvos Baudziamojo kodekso 120 str. kolaboravimas yra nusikaltimas:
Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Yra akivaizdu, kad šia režimo organo į Lietuvos Baudžiamąją kodeksą įterpta ir tik ateityje galiojanti nuostata yra traktuojama kaip nelabai sunkus nusikaltimas, nežiūrint to, kad kolaboravimas su buvusiu neteisėto okupaciniu režimu iš viso nelaikytas nusikaltimu, tuo tarpu Vakarų Europos kolaborantai buvo laikyti tėvynės išdavikais, kurie buvo arba pakarti, nuteisti laisves atėmimo bausme, o jiems nebuvo leista eiti valstybines pareigas ligi gyvenimo pabaigos.
Vytautas Landsbergis – jis yra KGB specialusis agentas „Dedulė“, atsakingas už KGB archyvo Lietuvoje panaikinimą, už neivykdytą desovietizaciją, už neteisėto okupacinio režimo struktūrų ir institucijų išsaugojimą. Tačiau, kadangi nepriklausomos Lietuvos baudžiamasis kodeksas ( „de jure“ galiojanti teisė per visa neteisėto okupacijos laikotarpi) tevynės išdavystė baudžiama mirtimi (kolaborantai su priešu buvo laikyti tevynės išdavikais), mažų mažiausiai vadovaujantys ir pagarsėjusius kolaborantus reikėtų teisti ir pakarti po neteisėto okupacinio režimo žlugimo Lietuvoje, lygiai taip, kaip buvo pasielgta su kolaborantais po neteisėto „Trečiojo Reicho“ okupacinio režimo pabaigos.
Tačiau vien faktas, kad nieko neatsitiko kolaborantų gaujai ir tevynės išdavikams Lietuvoje, daug ka pasako. Senieji-naujieji „valdovai“, ryšium su vadinamu „persitvarkymu“ perėmė šias pilnas neteisėto okupacinio režimo institucijas, įstaigas, struktūras į naujuosius laikus, būtent pilną justiciją ir teismo institucijas, taip pat pilnas represines - KGB ir milicijos - struktūras, taip pat valdininkiją, taip pat administraciją su visomis atsakingomis asmėnimis, taip pat visus buvusius CK narius ir sekretorius ir instruktorius, buvusio komjaunimo vadus ir veikėjus ir komjaunimo propagandos priemonę „Komjaunimo tiesą“ (pervadinta „Lietuvos Rytas“), vienu žodžiu – pilnas neteisėto okupacinio režimo struktūras ir visus kolaborantus. Tokie aukšti kolaborantai – dabartiniai „vadovai“, nieko nekeitė, tiktai režimo pavadinimą – iš komunistinio režimo į „demokratinę valdžią“.Reikia pabrėžti, kad atsakingieji „Trečiojo Reicho“ kolaborantai okupuotuose Europos kraštuose, po antro pasaulinio karo pabaigos, buvo pakarti kaip karo nusikaltėliai, o žemesnieji kolaborantai buvo nuteisti kalėti ilgus metus. Atsakingiems neteisėto okupacinio režimo kolaborantams Lietuvoje nieko neatsitiko, visiškai atvirkščiai – juos „senieji-naujieji valdovai“ paskyrė į aukštus ir aukščiausius postus begėdiškos Europos institucijų toleravimo ir pagalbos dėka.