Juozas Dapšauskas. Apie beviltiškas ir nuvylusias partijas, tačiau su viltimi

Autorius: Juozas Dapšauskas Šaltinis: https://m.delfi.lt/ringas/arti... 2018-07-16 18:51:39, skaitė 598, komentavo 1

Tenka prisiminti trumpą pokalbį su Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovu Eligijumi Masiuliu Seime 2015 m., svarstant alkoholio prekybos degalinėse uždraudimo klausimą.

Jam rėžiau, kad „esi alkoholio pramonės atstovas“. Žinote, nustebau, kai jis ,,šoko“, kad tai netiesa, „už tokius žodžius galiu atsidurti teisme“. Tada nesupratau, kodėl taip užsiliepsnota, juk jo net nekaltinau, bent jau tame pasisakyme, korupcija, tik vergavimu alkoholio pramonei, kas mums, dirbantiems šioje srityje nevyriausybininkams, buvo 100 proc. akivaizdu. Tačiau gal tik dabar galime suprasti, kad ta perdėtai nervinga reakcija ir buvo reagavimas į savo padėties tikrovę, kurią žinojo tik partija ir jis pats.

Nevyriausybininkai daug metų sekė visus alkoholio kontrolės įstatymų keitimus – griežtinimo ar liberalizavimo linkme. Ši Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos chronologija užfiksuota 2015 m. procese, siekiant atšaukti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Kai dabar viešinami specialiųjų tarnybų užfiksuoti slapti politikų ir verslo atstovų pokalbiai, galime įsivaizduoti, kad tie užkulisiniai sandėriai, derinimai vyko, kai buvo svarstomi šie alkoholio įstatymų projektai. Reikia aiškiai pasakyti, kad iki šiol vykę korupciniai procesai padarė valstybei ne tik labai didelę ekonominę žalą, bet sunaikino daugybę gyvybių. Ar už tai niekas neatsakingas?

Būdavo keista stebėti, kai bėga TS-LKD atstovas, Sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas pasitarti su Lietuvos aludarių gildijos prezidentu Sauliumi Galadausku, kuris vaizdavo besąs kaip ir Seimo valdybos narys ar pirmininkas, nes jo balsas būdavo lemiamas, kokį ir kada įstatymo projektą įrašyti į posėdžių darbotvarkę. Galiausiai Seimo pirmininko Vydo Gedvilo buvo paskirtas visuomeniniu padėjėju. Toks buvo valstybės užvaldymas.

Liberalų sąsajos su įvairiais verslais ir jiems atstovavimas mažai kam kėlė ir kelia abejones, tačiau Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ryšiai su „MG Baltic“ dar akivaizdesni, tačiau kažkaip jie neminimi jokiose Valstybės saugumo departamento (VSD) net dešimtmečio aprėpties pažymose, jiems nepareikšti jokie įtarimai. Ar ne todėl, kad yra prezidentės Dalios Grybauskaitės „stogas“ ir nurodymai, ką galima liesti, o ką ne? Ir apie ką ir kiek viešinti toms institucijoms.

Paviešinti D. Grybauskaitės susirašinėjimai su Eligijumi Masiuliu rodo, kad tiek Liberalų sąjūdis, tiek konservatorių partija buvo jos „draugeliai“, tai atsispindėdavo ir prezidentinių rinkimų kampanijose, o taip pat yra faktas, kad šios abi partijos buvo labiausiai finansiškai remiamos „MG Baltic“.

Viena yra įtarti, spėlioti, ko šioje korupcijos byloje „MG Baltic“ teisėsauga dar neatskleidė apie TS-LKD ryšius, tačiau TS-LKD labai tamprus ilgametis bendradarbiavimas nebuvo jokia paslaptis. Kol dar juridiniams asmenims būdavo galima remti partijas, „MG Baltic“, rėmusi pagrindines partijas, didžiausią sumą atseikėdavo būtent konservatoriams, tik po jų liberalai, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir kiti.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, 2006–2011 metais iš „MG Baltic“ įmonių konservatorių partija gavo daugiausiai paramos (investicijų) – 351 tūkst. Lt. Po jų pagal gautą paramą rikiavosi Eligijaus Masiulio liberalų sąjūdis – 196 tūkst. Lt. Partijos, skirtingu metu buvusios tai valdančiosios, tai opozicinės, gaudavo „dotacijas“ iš „MG Baltic“, nežiūrint, ar jos tariamai kairiosios, ar dešiniosios, ar centristinės, ar liberalios.

Reikia suprasti, kad tai gan nedidelės sumos, kurias paskui verslai ,,atgaudavo“, priėmus palankius sprendimus Seime ar Vyriausybėje. Laisvosios rinkos institutas, kuris atlikdavo lobistinę veiklą tiek viešojoje erdvėje, tiek Seimo komitetuose, taip pat gauna paramą iš „MG Baltic“. Šie procesai veikia sistemoje, o ne tik kažkam „netikėtai“ pakišus dėžutę. Pramonininkas Bronislovas Lubys taip pat remdavo ne kokią vieną partiją, o visas, kurios turi įtaką. Juk logiška: tada nei viena partija negalės balsuoti nepalankiai rėmėjui ir „rėmimas“ veikia kaip darni ,,sistema“.

Štai konservatorius Seimo narys Mantas Adomėnas reguliariai susitikinėjo su „MG Baltic“ viceprezidentu Romanu Raulinaičiu ir aptarinėjo politines aktualijas, kas būtų naudinga ir koncernui, ir TS-LKD partijai. Juk yra ne tik buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. O TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis jautė būtinybę su pastaruoju restorane aptarti partijos rinkiminę programą, tartis dėl žiniasklaidos priemonių, valdomų „MG Baltic“ „objektyvumo“.

Tad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos noras tęsti tyrimą yra visai suprantamas, nes NSGK tyrime pasirodė tik dalis vaizdo, nes jame labai didelę įtaką turėjo būtent TS-LKD frakcijos atstovai.

Ar gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis nesielgia veidmainiškai, pasiūlęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetui mesti Seimo narį Lauryną Kasčiūną iš partijos dėl gautos jo organizacijai paramos iš „MG Baltic“? Partija pasirinko vidurio kelią – metams sustabdė narystę joje.

Kaip žinia, tai įvyko Didįjį penktadienį, o tai simboliškai susiję su „atpirkimo ožiu“. Taip TS-LKD pasielgė labai rituališkai, galvodami, kad atrodys skaistesni, „atsikratę nuodėmių“ ir nesusiję su „MG Baltic“, nes vieną „principingai“ paaukojo dėl „visų išganymo“, tad partija čia „ne prie ko“. V. Landsbergis net pareiškė: „Atrodo, kad mūsų partijoje veikė „MG Baltic“ įtakos agentas, gaudavęs iš ten savo įkurtai organizacijai ir mėginęs paveikti aukštą Seimo ir partijos pareigūnę Ireną Degutienę tos verslų kompanijos naudai“. Beje, faktai rodo ką kitą – TS-LKD kai kuriais akivaizdžiais veiksmais net dar labiau buvo susijusi su „MG Baltic“ nei Liberalų sąjūdis.

2011 m. pabaigoje konservatorių iniciatyva prieš pat įsigaliojimą atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas. Nors TS-LKD rinkiminėje programoje buvo būtent pasirašiusi, kad sieks visiško alkoholio reklamos draudimo, pasielgė visiškai priešingai. Įnirtingai „MG Baltic“ alkoholio verslui padėjo atšaukiant alkoholio reklamos draudimą paskui į teisiamųjų suolą atsisėdęs panevėžietis TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas ir Ekonomikos bei biudžeto pirmininkas Vitas Matuzas. Apie šio įstatymo nuožmų stūmimą galima išvysti ir šiame klipe.

O kaip visos partijos buvo „pakabintos“, kad priimtų alkoholio pramonei palankų sprendimą? Mažai tikėtina, kad čia nebuvo politinės korupcijos, atsiskaitymų. Taip įnirtingai tikrai nebūtų dirbę nei atskiri Seimo nariai, nei partijos, jei dėl to nebūtų galimai gavę rimtą atlygį. Ką paskui ir parodė alkoholio dėžutėje gryni pinigai pas vienos iš partijų pirmininką.

Net Liberalų sąjūdis nesiryžo koncerno „MG Baltic“ atstovų, tiesiogiai dirbančių šiame versle, įtraukti į rinkiminius sąrašus. O konservatoriai – taip. Ar TS-LKD garbės pirmininkas V. Landsbergis nežinojo apie tą akivaizdų TS-LKD „atidirbinėjimą“ alkoholio pramonei ir konkrečiai koncernui „MG Baltic“ atšaukiant alkoholio reklamos draudimą?

2012 m. rinkimuose į Seimą „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius net TS-LKD sąraše kandidatavo į Seimą bei vienmandatėje kaip TS-LKD atstovas! Pasipiktinimas buvo kilęs ir pačioje TS-LKD partijoje. Apie tai pasisakė ir tada konservatorių partijos narys Naglis Puteikis, ir kiti partijos nariai. Todėl, su visa pagarba pirmajam faktiniam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui V. Landsbergiui, kalbos, kad meskime kelis iš partijos, kad pati partija atrodytų skaisti mergelė, yra paprasčiausias veidmainiavimas ir gėdingas savęs kompromitavimas.

Reikia ir pačiai TS-LKD partijai prisiimti atsakomybę, nors jos „atidirbinėjimai“ verslams ir nebuvo tokio masto, kaip Lietuvos liberalų sąjūdžio. TS-LKD tarpe buvo ir yra kurie nepasiduodavo „MG Baltic“ pageidavimams, TS-LKD vadovybėje toli gražu taip pat nebūdavo tokio „šuniško“ paklusnumo, kas pasirodė paskelbus liberalų ir „MG Baltic“ atstovų pokalbius.

Tikiuosi, kad po visų tyrimų, paviešinimų partijos bus apsivaliusios ir dalyvaus demokratiniuose procesuose, atstovaudamos ne verslų, o visuomenės interesus.