Lietuva apskaičiavo galimus nuostolius dėl išėjimo iš BRELL

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/economi... 2018-07-24 11:21:56, skaitė 614, komentavo 2

Elektros perdavimo linija

Kai kurie ekspertai mano, kad Baltarusijos atominė elektrinė kelia didelį pavojų Lietuvos energetiniam saugumui, nes ji gali duoti aukštos įtampos šuolį į Lietuvos tinklus

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Galima avarija Astravo AE arba visiškas elektros energijos tiekimo nutraukimas po Lietuvos išejimo iš BRELL gali kainuoti šaliai tris milijardus eurų, praneša LRT.

Birželio pabaigoje Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos sistemomis iki 2025 metų. Kaip rašo LRT, iki šiol šalis turės gyventi "kasdienio streso sąlygomis".

Viena iš priežasčių yra Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimas 2019 metais — šiuo metu planuojama pradėti eksploatuoti pirmąjį jėgainės bloką. Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad šios jėgainės staigūs dideli elektros šuoliai, arba atvirkščiai, visiškas srauto išjungimas gali sukelti rimtų avarinių situacijų Lietuvos elektros tinklų sistemoje ar net nutraukti elektros energijos tiekimą.

Pagal ekspertų skaičiavimus, avarija Lietuvai gali kainuoti tris milijardus eurų. Pasak LRT, nuo tokių situacijų Lietuvos energetinė sistema nebus apsaugota, kol bus Rusijos energetikos sistemoje, tačiau ir po pasitraukimo situacija nepasikeis.

Iki 2020-ųjų Kaliningradas ir Baltarusija galės veikti nepriklausomai nuo Baltijos šalių.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Baltarusijos atominė kelia didelį pavojų Lietuvos energetiniam saugumui, nes ji gali duoti aukštos įtampos šuolį į Lietuvos tinklus. Jis paragino išardyti bent dvi elektros linijas, jungiančias Utenos ir Pastovių elektros pastotes, kad jomis būtų užkirsta galimybė tekėti elektrai iš baltarusiškos atominės elektrinės. 

Tuo tarpu VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas Juozas Augučius mano, kad būtų išmintinga ant šių jungčių įrengti nuolatinės srovės keitiklius.    

"Litgrid" vadovas Daivis Virbickas sako, kad kai bus įjungtas pirmasis reaktorius, ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono energetikos sistemai gali tekti dirbti avariniu režimu, nes elekrtinei nustojus tiekti elektrą, atsiradusį elektros tinkle trūkumą turės padengti kiti.

2018 metais paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumas akcentavo, kad 2014-aisiais Rusija pradėjo Kaliningrado srities energetikos sistemos pertvarką. Panašius elektros sistemos pakeitimus vykdo ir Baltarusija. Darbus planuojama baigti 2020-aisiais, t.y. likus mažiausiai penkeriems metams iki planuotos Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais.

Baltijos šalys pareiškė norą palikti BRELL energijos žiedą, kad užtikrintų nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos planuoja sinchronizuotis su ES tinklais per Lenkiją, per jau sukurtą "LitPol Link" jungtį.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad Baltijos šalių išėjimas iš BRELL gali kainuoti vieną milijardą eurų, o didžiąją sąnaudų dalį apmokės ES.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizavimui su Rusijos energetikos sistema. Elektros perdavimo sistemos rekonstrukcija respublikos šiaurės rytų dalyje tęsis ketverius metus, o jos bendra kaina bus 28,9 milijono eurų.

Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos valdžios  nuomone, stotis kelia grėsmę regiono saugumui. Savo ruožtu Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.