Užsienio bankų interesai nusvėrė Lietuvos kariuomenės šauktinių teises

Autorius: Arvydas Daunys Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/04/uzsi... 2015-04-01 22:32:00, skaitė 3705, komentavo 0

Užsienio bankų interesai nusvėrė Lietuvos kariuomenės šauktinių teises


Mūsų supratimu, palūkanos tikrai gali būti dengiamos iš tų piniginių išmokų, kurios numatomos (šauktiniams)“, – S. Kropas
foto: m.klaipeda.diena.lt

Anot delfi portale paskelbto straipsnio, „Bloga žinia šauktiniams..[…]“ – Lietuvos bankai (tiksliau būtų – Užsienio bankai Lietuvoje) sutinka atidėti kreditų mokėjimus devyniems mėnesiams pašauktiesiems į Lietuvos privalomąją karinę tarnybą, tačiau nesileidžia į kalbas dėl procentų (palūkanų). Juos privalai mokėti trūks plyš. Arba kaupti kaip skolą. Ateičiai.

Su bankais viskas aišku – tai lupikavimo verslas ir tikėtis iš jų atstovų kažkokio visiškai svetimo jų mentalitetui geranoriškumo būtų naivu. Juolab, kad tai net ne lietuviško kapitalo bankai – tai į šalį atvykusios užsienio kapitalo finansų įmonės, kurių pačio gyvavimo pagrinduose prisakyta plėšt bet ką, kad tik būtų pasiektas tikslas – pelnas. Tad čia jokių klausimų nekyla, nei dėl bankų veiklos, nei dėl tikslų, nei dėl jų samdomų darbuotojų, kaip pvz S. Kropo, reiškiamų minčių.

Tiesa, vienas šiame portale išsakytas S. Kropo išsakytas teiginys visgi sudomino:

„Dėl palūkanų iš tikrųjų yra problemų, nes bankiniuose kodeksuose nėra numatyta tokio dalyko kaip palūkanų neskaičiavimas. Palūkanos skaičiuojamos. […]“

Čia lyg ir gaunasi taip, jog visa banko veikla yra reglamentuojama ne šalies, kurioje bankai veikia įstatymais, o jų pačių kodeksais. Jei banko kodekse nėra numatyta kažkokia veikla ar neveika, tai jos esą bankas ir neprivalo vykdyti. Ir niekas jo negali priversti. Mat įstatymus jie gali nusipirkti. Lėšų tam turi pakankamai. Ir vykdytojų, kurie žino, ką, kiek ir kam pakišt, kad būtų priimta bankui palanki nutartis.

Bet tą visi žino ir taip. Tai jokia naujiena, ypač kai netyčia sužinai, jog gavę milijoninius pelnus mūsų (atsiprašau – užsienio) bankai Lietuvoje sumoka vos 3000 LT mokesčių. Mažiau už eilinį dirbantį pilietį.

Bet ma juos galas – juk jie tam ir skirti, kad sukčiauti, slėpti gaunamą pelną, plėšti gyventojus ir papirkinėti korumpuotus valdininkus. Bet va kam skirti mūsų įstatymu leidėjai? – Bankų interesų apsaugai? Ir sekantis klausimas – kas juos tam reikalui paskyrė? Bet čia klausimas retorinis…

O dabar kalbame apie mūsų šauktinius, kurie vienu ir tuo pačiu metu atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Tarp užsienio bankų ir valstybės įstatymų leidėjų. Nesakau, kad tarp bankų ir valstybės, nes valstybė savo piliečių užsienio bankų savivalei nepaliktų.

Iš vienos pusės jie negali atsisakyt privalomos tarnybos kariuomenėje tuo pretekstu, jog nebus kam mokėti bankui kredito, mat į jų interesus mūsų įstatymų leidybos organai ir juos sudarantys jų nariai nusispjovė nuo aukšto bokšto, o įstatymas numato administracines baudas ir net baudžiamąją atsakomybę už bandymus išvengti privalomosios karinės tarnybos.

Iš kitos pusės, bankai suėmę juos už gerklės nenori nieko žinoti, mat jų Privalomosios karo tarnybos įstatymas kažkodėl niekuo neįpareigoja. Net paprasčiausiai atidėti palūkanų išreikalavimą 9 mėnesių tarnybos laikotarpiui.

Įpareigoja šauktinį, įpareigoja darbdavį, tačiau niekuo neįpareigoja užsienio banko, kuris kažkodėl viešojoje erdvėje įvardinamas kaip vienas iš Lietuvos bankų. Nors logiškai mąstant turėtų paliesti visus su tuo susijusius subjektus.  Jau nekalbant apie tai, kad minimas šauktinis privalės ginti ir tą patį, nusispjovusį į šauktinio interesus užsienio banką. Paradoksas? Ne. Lietuvos kasdienybė.

Toliau galime pamodeliuoti situaciją, kai dirbantis ir gerai uždirbantis specialistas įsigyja būstą ir yra pašaukiamas į privalomąją šauktinių tarnybą. Jo palūkanos už tą laikotarpį (9mėn) kaupiasi arba jis privalo jas mokėti, priklausomai nuo to (!) kaip susitars su banku, nes Seimo nariai (toliau citata iš portalo Nr2):

Tačiau Seimo nariams nepavyko įtikinti bankų atidėti kreditų ir palūkanų mokėjimą privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu. Bankai sutinka atidėti kredito dalies mokėjimą, tačiau ne palūkanų -jas šauktiniai mokėtų arba kas mėnesį, arba jos tiesiog kauptųsi ir turėtų būti sumokamos iškart po tarnybos“

Pasirodo Seimo nariai leidžia įstatymus (jei jie kažkaip gali paliesti bankus) įtikinėdami bankus. Jei įtikinti pavyksta – įstatymas priimamas, jei ne – na tada .. patys suprantate.

bankų vardu S. Kropas (ten pat):

Mūsų supratimu, palūkanos tikrai gali būti dengiamos iš tų piniginių išmokų, kurios numatomos (šauktiniams – sarmatas.lt past.)“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai neprieštaravo tokiam siūlymui.

Kaip matome, net tos varganos šauktinių išmokos gali būti nusavintos, kad tik patenkinti bankų interesus. Ir čia pat kyla kitas klausimas – jei šauktinių išmokos, pagal bankų siūlymą (vėl!) bus nusavinamos, tai ką visus 9 mėnesius turės daryti pašauktasis tarnauti Tėvynei žmogus? Klausimas vėl retorinis – kam tas rūpi? Svarbu bankų interesų apsauga. O kad tam pritarė (neprieštaravo) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – tai dar mažiau stebina. Ar kam kyla klausimas kodėl?

Grįžtant prie minėto specialisto – po tarnybos jis gali neberasti savo darbo vietos, nes ten dirbs kitas žmogus, nors įstatymas jam lyg ir garantuoja vietą, kurią esą privalo jam išsaugoti darbdavys. Tačiau niekas darbdaviui netrukdo jį atleisti po mėnesio, nes naujas darbuotojas dirbęs tuos 9 mėnesius labiau įsigilino į šiandienę situaciją ir darbdaviui atrodo patrauklesnis, juolab, kad dabar yra priimamas naujas naujai liberalizuotas darbo kodeksas, kuriame darbuotojų atleidimo procedūra, pasak specialistų, gerokai supaprastinta. Verslo naudai.

Ir taip, mūsiškis daug vilčių teikęs ir gerai uždirbantis specialistas, Lietuvos pilietis, po 9 mėnesių privalomos karo tarnybos savo Tėvynei, gali likti benamiu, bedarbiu ir papildomai su didžiulės skolos našta užsienio bankui. Visokeriopai tą palaikant Seimui. Ir tam,…[…] komitetui.

Čia tokiu būdu norima didint Lietuvos patriotų skaičių? Įsigilinus į situaciją matosi aiškus noras padaryti visiškai priešingai.

Nebent Seimas nutartų uždrausti jaunuoliams, netarnavusiems Lietuvos šauktinių kariuomenėje, imti kreditus bankuose, siekdamas apsaugoti jų pačių interesus. O bankams uždraustų juos dalinti netarnavusiems kariuomenėje.

Bet toks įstatymas aiškiai nepraeitų – vėl nepavyktų įtikinti bankų, kurie, kaip suprantame iš tiesų ir yra tikrieji įstatymų leidėjai mūsų šalyje. O gal kažkam atrodo kitaip?

Sarmatai