Paprastai apie jaunos ir nepatyrusios žmonos klaidas
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/paprast... 2018-08-03 10:05:01, skaitė 418, komentavo 2
Skųstis vyru ar santykiais tėvams. Jūs pasibarsite, susitaikysite, vienas kitam atleisite, o štai tavo mama jam niekada neatleis. Tu nuteiki tėvus prieš savo vyrą, juk jis nuskriaudė jų dukrą. Ir vieną gražią dieną atsidursi tarp dviejų ugnių, negalėdama pasirinkti – tėvai ar vyras?
Lygybė. Ištekėjusi, pradėjau aktyviai propaguoti lygias teises šeimoje. Viskas turi būti po lygiai, sąžiningai ir niekaip kitaip. Kuo tai baigėsi? Lygybė įsiviešpatavo ne tik buitinių pareigų srityje, bet ir apmokant sąskaitas, uždirbant pinigus ir užkraunant man ant pečių tas vyro pareigas, kurių atlikti buvau visiškai nepasiruošusi.
Netikėti santuoka. Kai ištekėjau, pasąmoningai likau netekėjusia ir pastoviai pagaudavau save „besimatuojančią“ kitus vyriškius kaip kandidatus į vyrus. Eikvojau tam tiek daug jėgų ir energijos, kad šeimai beveik nieko nebeliko.
Laukti, kad vyras padovanos man laimę. Kitaip sakant, mano laimė tapo priklausoma nuo vyro sugebėjimo ją suteikti. Belaukiant tokios dovanos, galima jos ir nesulaukti. Juk laimę kiekvienas įsivaizduoja skirtingai.
Tikėtis, kad vyras pasikeis. Tekėdama, aš jau žinojau kelis vyro trūkumus. Tačiau šventai tikėjau, kad greta manęs jis pasikeis. Patyriau didžiulį nusivylimą, kai supratau, jog žmonės nesikeičia, o jeigu ir keičiasi, tai labai sunkiai ir ilgai.
Lyginti savo šeimą su kitomis. Mes labai dažnai užmirštame, kad kitose šeimose gyvena kiti žmonės su kitu mentalitetu ir kitokiais charakteriais. Pamatome ten kažką gero ir visiškai pamirštame, kad jie irgi turi problemų. Pavydas gimdo vien nepasitenkinimo jausmą ir nieko daugiau.
Nustumti vyrą į antrą planą. Kartais mūsų nauji projektai, draugai, pomėgiai ar vaikai iškeliami į pirmą planą, o vyras nustumiamas į šalį. Ypač, kai prasideda pirmosios problemos. Vietoje to, kad jas spręstume, mes nuo jų sprunkame slėptis.
Iškelti vyrą ant pjedestalo. Pasitaiko pulti ir į kitą kraštutinumą. Paverčiame šeimyninį gyvenimą viso gyvenimo prasme ir visiškai pamirštame save, savo pomėgius. Ištirpstame savo vyriškyje. Tai irgi neteisinga, reikia ieškoti aukso vidurio.
Pamirštame savo pareigas. Visą laiką kontroliuojame tai, ką privalo daryti vyras ir visiškai pamirštame, o kartais tiesiog ignoruojame savas pareigas. Energija švaistoma tuščiai ir visiškai absurdiška kryptimi.
Atliekate už vyrą jo darbus. Norisi padėti savo vyrui susidoroti su sunkumais, tačiau šitaip atimame iš jų galimybę veikti. Norime, kad šeimoje viskas būtų taip, kaip mums norisi ir dėl to pačios viską padarome vietoje vyro, manydamos, kad susidorosime geriau. Rezultatas: vyras supranta, kad jam nieko daryti kaip ir nereikia ir ramiai drimba ant sofos priešais televizorių alaus gerti. Ir drybso ten metų metus.