Vaikai – tėvų mokytojai
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/vaikai-... 2018-08-08 10:27:11, skaitė 541, komentavo 1
Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jeigu laime laikote linksmą ir nerūpestingą gyvenimą, tada vaikai išties jos nepridės. Vaikai – tai didelė atsakomybė, jaudinimasis ir problemos. Bet jeigu laime laikote visišką savo galimybių atskleidimą, nesiliaujantį tobulėjimą, tada vaikai taps jums unikalia charakterio tobulinimo mokykla, kuri leis suformuoti ir ištobulinti daugybę naudingų bruožų.
Tai, žinoma, nenutiks automatiškai, kai tik susilauksite vaiko. Yra žmonių, kuriems pasiseka išauklėti vaikus, o patys jie taip ir lieka siaubingi. Tačiau jeigu į tėvystės/motinystės pareigas žvelgsite kaip į šansą tobulėti, jeigu nebijote su visu tuo susijusių sunkumų, galėsite labai smarkiai save pakeisti.
Charakterio bruožai, kuriuos ugdo tėvystė/motinystė
Šito sąrašo negalima laikyti išsamiu. Nors tam tikros problemos gali pagerinti kūrybinius sugebėjimus, sunku siekti tobulumo, kai esi pervargęs. Yra tam tikrų dalykų, kuriais galbūt patys papildysite šį sąrašą. „Tėvų mokykla“, kaip ir bet kuri kita – tai kilimas iš vienos klasės į kitą, aukštesnę, ir kiekvienoje naujoje pakopoje atrasite sau kažką naujo.
Mokslai šitoje mokykloje niekada nesibaigia. Tačiau ir išeiti iš jos nekils noras. Pasitaikys labai sunkių ir įtemptų momentų, tačiau meilė vaikams niekur nedingsta. Kartą nugirdau vienos senutės frazę, ištartą savo vaikais nepatenkintiems tėvams: „Noras išmesti vaiką per langą visiškai normalus, jei tik išties to nepadarysite“.
Kantrybė. Kantrybės okeanas. Tai pirmas dalykas, kuris šauna į galvą ir štai dėl kokios priežasties: kantrybė – tai bruožas, kuris turi mus lydėti visur ir visada. Ji reikalinga visuose etapuose. Jaunesniame amžiuje – kai vaikas pradeda verkti be jokios regimos priežasties, kai valote neišvengiamas „balas“, kai reikia kažką ramiai atsakyti į isteriją vidury parduotuvės. Su mokinuku – kai jis paslapčia įsijungia savo telefoną vietoje to, kad miegotų. Su paaugliu… Čia sąrašas apskritai begalinis. Kai tik išmoksite kantrybės vienoje srityje, iškart pasipils patikrinimai kitoje. Tačiau įgytas sugebėjimas susidoroti su nusivylimais ir tais dalykais, kurie nuo jūsų nepriklauso, ir ne vien bendraujant su vaikais, tik dar labiau stiprės ir įsitvirtins.
Žaidimai. Tai bene įdomiausia auklėjimo dalis – išmokti žaisti su vaikais. To iš tiesų reikia mokytis. Mes pastoviai užimti, reikia pietauti, įsukti perdegusią lemputę, dar kažką namuose nuveikti, tačiau laikui bėgant suprasime, kad žaidimas ar netgi knygų skaitymas suteikia kur kas daugiau malonumo nei idealiai sutvarkyti namai. Taip pat jūs suprasite, kaip greitai pralekia tie metai, kai mažylis nori su jumis žaisti. O paskui turėsite ištisus dešimtmečius namams tvarkyti.
Kuklumas. Praktiškai nuo pirmos vaiko gyvenimo sekundės pradedate suprasti, koks esate nepasiruošę būti tėvu/mama. Kartais tai tampa būtent ta priežastimi, dėl kurios žmonės atidėlioja vaikų gimdymą ar apskritai atsisako jų turėti, tačiau tai absoliučiai neteisingas požiūris. Nė vienas tėvas ir nė viena mama nebūna absoliučiai pasiruošę vaikui, aš apskritai nesu tikras, kad įmanoma būti pasiruošusiam pastoviai besikeičiančiam vaiko pasauliui. Laikui bėgant, įgausite pasitikėjimo, tačiau pastoviai susidursite su tais charakterio bruožais, su kuriais reikia padirbėti – ar tai būtų kantrybė, ar lankstumas, humoro jausmas ir t.t. Faktą, kad neturiu kokio nors įgūdžio, aš laikau ne priekaištu ar trūkumu, o stimulu tobulėti.
Pasitikėjimas. Gali būti, kad patys baisiai nustebsite, jog galite rūpintis mažu žmogučiu ir užsiimti jo auklėjimu. Ir jis ne tik gyvas ir sveikas, bet kartais netgi juokiasi. Galite išauklėti vaiką, kuris puikiausiai mokosi mokykloje, yra geras, jautrus, netgi myli savo senus tėvus. Ne visada, žinoma, jausite tokį pasitikėjimą, nusivylimų visada pakaks, tačiau laikui bėgant suprasite, kad jeigu mylite vaikus ir darote jiems viską, kas įmanoma pagal savo sugebėjimus – viskas susitvarkys.
Sugebėjimas improvizuoti. Niekada ir niekas nevyks taip, kaip buvo suplanuota. Visada kokia nors katastrofa, maža ar didelė, ištikusi jus arba vaiką, pareikalaus iš jūsų sugebėjimo improvizuoti ir žaibiškai priimti sprendimus. Netikėtas vėmimas ant užpakalinės automobilio sėdynės. Pamiršti žaisliukai. Grįžimai namo paryčiais ir kartais netgi nelabai blaiviu pavidalu. Visas auklėjimo procesas – begalė įvykių, kurie reikalauja greitų sprendimų ir sugebėjimo žaibiškai viską analizuoti. Išmoksite ne tik būti visada pasirengusiu netikėtumams, bet ir sugebėti į juos reaguoti.
Pasiaukojimas. Galbūt tai atrodo akivaizdu ir net banalu, bet dėl to šis faktas nenustoja būti teisingu. Nuo pirmosios vaiko gyvenimo dienos jūs mokotės riboti save ir aukotis. Jūs kovojate pats su savimi – su troškimu skirti visą laiką, visas jėgas ir visus pinigus sau. Tai prasideda nuo naktinių budėjimų prie verkiančio kūdikio lovelės. Tai tęsiasi mokykloje, kai reikia užsiimti su vaikais pamokomis ar sportu. Vėliau jūsų amžinai darbais apsikrovę suaugę vaikai sulauks savų palikuonių ir jums teks rūpintis anūkais.
Dėkingumas. Jis reikalingas visose srityse. Sunku įsivaizduoti, ką darytume be tėvų, draugų, kaimynų, auklių, mokytojų pagalbos. Kai suprantate, kiek jėgų ir laiko skiria šie žmonės jūsų vaikui, dėkingumas jiems išauga keleriopai. Ir pamažu pajaučiate dėkingumą ne vien aplinkiniams. Labai greitai suprantate, kad esate dėkingi ir vaikams už visą tą džiaugsmą, kurį jie teikia ir už patį jų egzistavimą.
Pasitikėjimas žmonėmis. Tiek kūdikystėje, tiek mokykliniame amžiuje pasitaiko momentų, kai reikia kreiptis pagalbos į kitus žmones. Kad ir kas tai bebūtų – senelis, močiutė ar mokytojas, visiems tėvams kiekvieną kartą, kai tai atsitinka, būna sunku ryžtis patikėti vaiką kitam žmogui. Ir tai ne vien vidinė baimė ir siekis apginti, bet ir troškimas visą laiką būti su vaiku, kadangi laikas, kai jis auga po jūsų sparneliu, labai greitai bėga ir yra nepaprastai vertingas. Jums teks sužinoti, kad pasikliauti reikia ne vien kitais žmonėmis, bet ir pačiais vaikais. Tikėkite jų tvirtybe, kantrybe, sugebėjimu ištverti mėlynes ir randus, sugebėjimu priimti sprendimus ir pasirinkti sau draugus. Turite tikėti, kad svarbiausias tėvų meilės aktas galiausiai susiveda į tai, kad suteiktumėte vaikui nepriklausomybę, o pats pasitrauktumėte į šalį.
Organizuotumas. Iš pirmo žvilgsnio tai ne pats svarbiausias dalykas, tačiau gimę vaikai visada reikalauja organizuoti ir tvarkyti savo gyvenimą. Be tokių akivaizdžių dalykų kaip kasdieninė priežiūra ir režimo laikymasis, turite spėti išskalbti, pagaminti maisto, išplauti indus, sutvarkyti žaislus ir dar begalę dalykų. Ir jeigu neįvesite gyvenime tvarkos, jis labai greitai pavirs nesibaigiančiu chaosu.
Padorumas. Niekas taip nedisciplinuoja, kaip vaikai, kai pastebime, jog jie mus atidžiai stebi ir kopijuoja. Mes pradedame mažiau keiktis ir rečiau išgėrinėti (ypač, kai mažylis pareiškia: „Aš irgi noriu alaus!“) Tampame mandagesni ir geresni su kitais žmonėmis, nesišvaistome tuščiais pažadais (vaikai turi labai gerą atmintį, jie niekada nepamirš, ką jiems pažadėjote). Ir visa tai keičia jus į gerąją pusę.
Autoritetas ir pasitikėjimas savimi. Jei prieš tapdamas tėvu nebuvote ypatingai autoritetingas, netrukus suprasite, kad atėjo laikas tokiu tapti. Vaikai labai greitai mokosi išdykauti, atsikalbinėti ir apskritai daryti visa tai, ko negalima daryti. Kartais jie specialiai kelia netvarką, tačiau dažniausiai tiesiog nežino, kaip sutvarkytas šis pasaulis ir stengiasi tai suprasti. Tačiau kai tampa nekontroliuojami, jūs nebegalite leisti sau švelnumo ir pataikavimo. Galite laikyti save labai kietu vyruku, tačiau kai jums į akis pažvelgs mylima dukrytė, jums prireiks kur kas daugiau tvirtybės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, kad pasakytumėte jai „ne“. Jeigu anksčiau buvote pasyvus žmogus, vaikai privers išmokti tvirtumo. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurio mudu su žmona išmokome – sugebėjimas nusileisti smulkmenose, kad galėtume apginti savo pozicijas svarbiuose dalykuose.
Susižavėjimas. Tai viena iš tų savybių, kurios menkai vertinamos mūsų pasaulyje. Šiuolaikinėje visuomenėje nelabai sveikintinas sugebėjimas žvelgti į pasaulį ir jo gyventojus kaip į kažką nuostabaus. Skundai mūsuose labiau paplitę nei dėkingumas, o kritika – labiau, nei pagyrimai. Dažniausiai šis jausmas pabunda mumyse atsidūrus gamtoje, bet jeigu tapote tėvais, vaikai suteiks jums galimybę pajausti susižavėjimą bet kurią minutę. Džiaugsmas, kurį jiems sukelia patys nereikšmingiausi dalykai, akimirksniu persiduoda mums patiems. Jų smalsumas pažadina mūsų smalsumą. Vaikams daro įspūdį jau pats faktas, kad jie gali kažką nuveikti ar pasakyti, ir tai visada kelia susižavėjimą.
Humoro jausmas. Kartu su susižavėjimu, tėvams visada atsiranda progų pasijuokti. Bent jau taip turėtų būti. Jeigu nekyla noras nusišypsoti, pamačius vaiką, kuris kikendamas kerpasi sau plaukus – esate unikalus žmogus. Aš nejuokauju. Pastebėjau, kad yra konkrečių situacijų, kurios kelia praktiškai vienodą reakciją daugumai tėvų. Jos tiek chaotiškos, mielos ir nenuspėjamos, kad akimirksniu sukelia nuoširdų juoką. Bet netgi jei atsiribosime nuo tų netikėtų juokingų momentų, vaikai – vis tiek labai mielos būtybės, ypač kai pradeda kalbėti, kai į galvą ateina pirmosios savarankiškos mintys. Tai, ką jie daro ir šneka, ne kartą privers jus raitytis iš juoko, netgi tais atvejais, kai juokas visai ne vietoje, pavyzdžiui, kai vaikas ima klaikiai keiktis, visiškai nesuprasdamas, ką reiškia tie žodžiai.
Ištvermė. Būti tėvais nelengva. Ir tai reikia pripažinti. Nemiga, ligos, pyktis – kiekviena auklėjimo fazė pasižymi savomis psichinėmis ir fizinėmis bėdomis. Tačiau jūs vis tiek padarysite viską, ką turite padaryti, jeigu ne šiandien, tai rytojaus rytą. Yra daugybė dalykų, reikalaujančių iš jūsų fizinės ištvermės, tačiau niekas taip puikiai neužgrūdina psichinės ištvermės kaip vaikų auklėjimas. Išmoksite kovoti su nuovargiu, nerimu, nepasitikėjimu ir savo pačių trūkumais. Dabar, kai turiu vaikų, esu žymiai ištvermingesnis, galiu mažiau miegoti, susitaikyti su planų žlugimu, moku atsisakyti norų ar juos atidėti.
Susitaikymas. Jeigu improvizacijos esmė – ieškoti sprendimų ir šalinti trūkumus, tai susitaikymo esmė – smegenų pertvarkymas, sugebėjimas nesijaudinti ir nesusierzinti, kai viskas vyksta ne taip, kaip reikia, ir taip nutinka pavydėtinai reguliariai. Įsivaizduokite, kad iki ausų panirote į rutiną. Keliatės, gulatės, valgote vienu ir tuo pačiu metu ir visada iš anksto žinote, kaip praleisite išeigines. O dabar įvedame į šią situaciją bombą, kurios pavadinimas – „vaikai“. Ji sprogs tiesiai jūsų kasdieninio gyvenimo centre. Ir netgi kai atrodys, jog viskas pagaliau kažkaip nusistovėjo, kad vėl prasideda jauki rutina, vaikas visada įsigudrins paįvairinti gyvenimą – arba pats susirgs, arba jus užkrės, arba staiga nutars pakeisti savo dienotvarkę. Susitaikymas – taip vadinasi žaidimas, kurį pradedate žaisti, tapę tėvais. Galite kiek tik lenda planuoti, koks turėtų būti gyvenimas jūsų namuose, vaikas vis tiek suras būdų sugriauti visus planus ir jums beliks susitaikyti su eiliniais smūgiais.
Mąstymas. Kai tampate tėvais, visiškai natūralu, kad pradedate daugiau mąstyti apie savo veiksmus. Kokiu tikslu čia esu? Koks mano tikslas? Kokia kryptimi žengiu? Jeigu jums sukanka 30 metų ir per gimtadienį gimsta antrasis vaikas (čia aš apie save) – nuostabi maža dukrytė – jūs rimtai susimąstote apie savo gyvenimo prasmę ir apie tai, ko siekiate. Tai būtent tasai klausimas, kuris pastoviai sukasi mano galvoje ir širdyje nuo pat tos dienos, kai prieš mėnesį gimė dukra.
Nesvarbu, koks mūsų statusas – generalinis direktorius, ofiso tarnautojas, juodadarbis, verslininkas, prekybos agentas ar bedarbis – visiškai įmanomas dalykas, netgi labai įmanomas, kad svarbiausiu jūsų gyvenimo darbu taps – užauginti ir išauklėti vaiką. Meilė savo vaikui – vienas reikšmingiausių dalykų gyvenime.
Prisiminkite, kokią įtaką jūsų gyvenimui padarė jūsų pačių vaikystė. Tėvai visada turi didžiulę reikšmę.
Vaiko gyvenime visada bus svarbu, kaip jį mylėjote ir kaip juo rūpinotės. Jeigu esate tėvai ir susimąstote apie savo egzistavimo šioje planetoje tikslą, pasižiūrėkite į vaikus, kurie miega po jūsų stogu.