Ankstų rytą žmogus išėjo į savo lauką. Pavaikščiojo po jį ir su atida pasižiūrėjo į žemę. Paskui pasiėmė saują žemės ir patrynė tarp pirštų. Pasižiūrėjo į dangų ir į medžius lauko gale. Pasiklausė paukščių giedojimo. Gamtoje viskas susiję, ne tik dabartis, bet ir ateitis pilna tarpusavio sąsajų. Ar bus stiprių šalnų, ar ne? Ar šis pavasaris jau tiek įsistiprinęs, kad galima sėti grūdus?
Žmogus prisimena tuos ženklus, kurie buvo žinomi dar jo tėvui ir tėvo tėvui. Ženklai gamtoje sujungia dabartį su ateitimi. Yra tam tikrų dienų, per kurias praeities ir ateities jungtys darosi kur kas stipresnės. Jei tam tikrą dieną orai šalti ir darganoti, toks gali būti ir pavasaris. Neabejotinai yra mistinis ryšys, sujungiantis visus praeities ir dabarties įvykius. Žmogui tai likimo, arba karmos sąvoka.
Sąvoka „karma“ apima ne vieną gyvenimą, ja naudojamės, išreikšdami minčių ir jausmų ryšį su žmogaus sveikata ir likimu ne tik šiame, bet ir kitame gyvenime, tolimesniame.