Grynieji pinigai – tai laisvė. 500 eurų nominalo kupiūrų sunaikinimas mums brangiai kainuos. 3 dalis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://LDiena.lt... 2016-04-28 13:08:02, skaitė 3725, komentavo 0

Grynieji pinigai – tai laisvė. 500 eurų nominalo kupiūrų sunaikinimas mums brangiai kainuos. 3 dalis

Tai trečiasis straipsnis iš ciklo „Grynieji pinigai – tai laisvė“, skirtas ES gyventojų suvarymui į „negrynųjų pinigų konclagerį“. 1 dalis,  2 dalis.

500 eurų nominalo kupiūrų išėmimas iš apyvartos, apie kurį manoma bus paskelbta per gegužės 4 dieną šaukiamą Europos centrinio banko (ECB) tarybos posėdį, Eurozonos gyventojams kainuos nepagrįstai brangiai - 500 milijonus eurų.

Tam, kad pateisinti prievartinį ES gyventojų suvarymą į „negrynųjų pinigų konclagerį“ yra prisigalvojama visokių pasakų. Mums įrodinėja, kad pinigų sistema, paremta grynaisiais pinigais (banknotais ir monetomis), – anachronizmas, atsilikimo požymis. Kad grynieji pinigai – „mitybinė terpė“ nusikaltimams ir visokios rūšies teisės pažeidimams. Neva, ant grynųjų pinigų laikosi visa pilkoji ekonomika. Atitinkamai valstybės biudžetas negauna mokesčių. Su grynųjų pinigų pagalba vykdoma korupcija. Grynieji pinigai – finansinio terorizmo šaltinis ir nusikaltėlių pasaulio finansavimo šaltinis ir t.t. Aiškėja taip pat, kad įstatymams paklusnūs piliečiai, turintys grynuosius, turi didelius pavojus: juos gali apiplėšti ir netgi nužudyti, žmonėms gali įbrukti padirbtus pinigus. Pagaliau yra nuostoliai valstybei – grynųjų pinigų apyvarta ir saugojimas reikalauja sąnaudų ekvivalentinių 1% BVP.

Keliami į padanges negrynųjų privalumai: atsiskaitymo paprastumas atsiskaitant parduotuvėje, atsiskaitant už transportą, komunalines paslaugas, pinigų pervedimuose ir t.t. O  kad tai pagerins visuomenės gyvenimą ir kalbėti netenka: ir pilkasis sektorius išnyks savaime ir biudžetas nuo mokesčių persipildys, ir narkotikų neliks, ir korupcija išnyks, ir teroristai, ir biudžetas mokesčiais persipildys.

Norinčių patekti į „negrynųjų pinigų konclagerį“ gretos mažėja

Gretos bepročių, norinčių laisva valia atiduoti savo pinigus bankams, kurie už depozitus moka neigiamas palūkanas, t. y. už indėlį banke dar tenka primokėti iš savo kišenės, Europos sąjungoje sparčiai mažėja. Antra vertus, indėliai, viršijantys 100000 eurų gali būti bet kada valdžios nusavinti.

Reikia prisiminti, kad piliečių santaupų nusavinamos nuolatos vyksta ir dėl nesiliaujančios ECB vykdomos „eurų mėtymo iš malūnsparnio“ strategijos, dėl taip vadinamo „kiekybinio suminkštinimo“, kuris kietina finansinių spekuliantų pinigines ir minkština jas pas likusius piliečius.

Eurų nuvertėjimas vyksta ir dėl įteisinto pinigų padirbinėjimo, kurį vykdo komerciniai bankai per „dalinio rezervavimo“ mechanizmą.

Šio finansinio beprotnamio sąlygomis, kurį sukūrė Europos centrinis bankas, bent kokius proto likučius išlaikę piliečiai, kurie neturi tiek pinigų, kad juos slėpti ofšoruose, ima vis dažniau juos slėpti „kojinėse“, todėl Euro zonoje valstybėse grynųjų pinigų paklausa ėmė sparčiai didėti.

Frankfurter Allgemeine Zeitung (FAZ) balandžio 28 d. pranešė, kad grynųjų pinigų paklausa Vokietijoje sparčiai auga. Vokietijos Bundesbanko (CB) duomenimis apyvartoje esančiais eurų banknotų kiekis nuo jų įvedimo 2002 metų pradžioje padidėjo penkis kartus: nuo 221 iki 1100 milijardų eurų. Metinis augimo tempas siekė daugiau nei 10 procentų. Pinigų masės augimas Eurozonoje kelis kartus viršija ekonomikos augimą.

ECB nusprendė panaikinti 500 euro nominalo banknotus, rašoma FAZ, bet "Bundesbank" išlieka tam skeptiškas. "Aš neturiu žinių, kad tose šalyse, kurios apribojo atsiskaitymus grynaisiais pinigais, būtų dėl to sumažėję nusikaltimų“,- pasakė Bundesbank valdytojas Carl-Ludwig Thiele. FAZ rašo, kad dėl planuojamų grynųjų pinigų apribojimų pastebimas neramumas tarp žmonių, kuriuos jaudina, kad yra naikinama jų laisvės.

Europiečiai už savo grandines sumokės 500 milijonus eurų

Vokietijoje vyksta aršios diskusijos dėl laipsniško perėjimo prie negrynųjų pinigų.

Lyginant su kaimynais, pas vokiečius didesnis skepticizmas dėl plastikinių kortelių, kurios jų nuomone, kelias į totalią žmonių kontrolę ir laisvės praradimą.

Ypač jautriai reaguojama į ketinimą naikinti 500 eurų nominalo kupiūras. ECB, norėdamas įtikinti ES piliečius, kad stambių kupiūrų atsisakymas yra visuomenei didelis gėris, net vykdo specialią reklamos kompaniją. Lietuvoje tokia kompanija nevyksta: kolonija ir aborigenai, kam su jais tartis.

Finansų ekspertai diskutuoja – kaip pamatuoti 500 eurų sunaikinimo „gėrį“ ir kiek tai kainuos ES gyventojams?

Kovo mėnesį apyvartoje 500 eurų banknotų buvo 594 milijonai. Tai buvo 3,2 procentai iš beveik 18,6 milijardų euro-banknotų. 500 euro banknotų bendra suma buvo 297 milijardai eurų, arba 27,8 procentai vertės visų euro-banknotų.

ECB „Banknotų komisija“(Banknote Committee) paskaičiavo, kad 500 nominalo banknotų išėmimas iš apyvartos geriausiu atveju kainuos 500 milijonus eurų. Suprantama, šiuos nuostolius padengs ES mokesčių mokėtojai, o ne ECB ar komerciniai bankai.

Didžiausia dalį išlaidų sudarys alternatyvių banknotų spausdinimas. Mažesnio nominalo banknotų teks atspausdinti kelis milijardus. Banknotų išėmimo iš apyvartos logistikos kaštai sudarys dar 100 milijonų eurų. Likusi suma bus skirta reklaminei kompanijai.

Šitie preliminarūs skaičiavimai bus, greičiausiai, sukoreguoti į didesniąją pusę. Jeigu kupiūrų išėmimas bus vykdomas greitai, šis procesas pabrangs trečdaliu, skaičiuoja ECB „Banknotų komisija“.

ECB spaudos tarnyba nurodo, kad kalbėti apie 500 euro bonknotų išėmimo kaštus galima bus tik tada, kada bus suplanuoti visi niuansai – o tai dar neįvyko.

Numatomi nuostoliai nėra nereikšmingi nacionaliniams bankams, jie ženkliai atsilieps į jų ir ECB pelningumą. ECB pelnas pernai buvo 1,1 milijardo eurų. 500 euro sunaikinimo kaštus ECB dalinsis su nacionaliniais bankais, kurie spausdins naujus banknotus. Vokietijos Bundesbankui teks ketvirta dalis numatomų išlaidų. Savo dalį teks susimokėti ir Lietuvos bankui. Laimei mūsų valstybė „galinga“ ir pasiruošusi spausdinti naujus ir naujus banknotus kiekvienais metais: įsivesti eurus, o po pusantrų metų juos išmesti ir spausdinti naujas kupiūras. Nieko nepadarysi: „Durnių laivas“ paėmė kursą į „negrynųjų pinigų konclagerį“.