Kaunas pusšimtį metų buvo Žemaitijos sostinė

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2019... 2019-02-11 08:19:34, skaitė 125, komentavo 3

Kaunas pusšimtį metų buvo Žemaitijos sostinė

Kaunas, nuo žodžio kautis, o Žemaitiškai kaunasi skamba kaip, – kaunās. Būtent nuo šio žodžio greičiau ir kilęs Kauno miesto pavadinimas. Kovėsi prieš tuos, kurie marijom puolė (Marijampolė), o būtent prieš kryžiuočius, kurie nešė Krikščionybę. Kryžiuočiams okupavus mūsų kraštus, prasidėjo vyskupijų steigimas. Sekantis istorinis etapas buvo jų perskirstymas.

Kaunas Žemaitijos sostinė

Šį paveikslą radome Lenkijos Nacionalinės bibliotekos puslapyje.

Kurio centre rašoma, kad: Kowno dzistejsza stolica Žmudzi (Kaunas istorinė Žemaitijos sostinė).

Kaunas žemaitijos sostinė ..JPG

Lenkai rašo, lenkai žino. Lenkija pirmoji parsidavė ir pasidavė kryžiuočiams ir priėmė jų ideologiją, o po to kaip kryžiuočių bendrininkai, plėtė ją į Lietuvą ir galiausiai į Žemaitiją.

XIX a. viduryje Kaunui tapus gubernijos administraciniu centru, po 1863–1864 m. sukilimo, į čia iš Vakarų Lietuvos buvo perkeltas Žemaičių vyskupijos centras. Kurį laiką Kaunas netgi buvo vadinamas Žemaitijos sostine. XX a. pradžios lietuviškoje spaudoje, be kita ko, sustiprėjo diskusija apie galimą Kauno kaip būsimos Lietuvos sostinės perspektyvą, kurią gana stipriai palaikė to meto prokatalikiškoji inteligentija.

Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialiai tai atlikta 1895 m. 1926 m. įsteigta Kauno arkivyskupija.

Ir religine prasme Kaunas buvo Žemaitijos sostinė gerą pusšimtį metų.

Parengė Egidijus Paulauskas