Kristina Sulikienė. Kaip kuriamos feikinės Lietuvos “žymios asmenybės”

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2019-02-24 12:01:07, skaitė 390, komentavo 4

Kristina Sulikienė. Kaip kuriamos feikinės Lietuvos “žymios asmenybės”

Nuotr. Kelios savaitės iki mirties nuosavas katinas perplėšė pirštą mirusiajai. Oficialiai ji mirė nuo sepsio, nuo širdies nepakankamumo, plaučių uždegimo. Net ir šiuo atveju buvo atlikta propaganda – jog mirė nuo gripo, nors buvo pasiskiepijusi.

Draugė atseit matė, jog jau nuo naujų “sirguliavo”. tačiau tokios pačios pasakėčios buvo kuriamos, kai neaiškiom aplainkybėm žuvo mano sesuo. Visada pasirenkama taktika “gripas, širdis neatlaikė”, kaip buvo iš tikrųjų, niekas nebesužinos. Turint galvoje buvusio vyro milijoninius verslus, galėjo būti dar viskas kitaip – net jeigu ir “buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis” ( viena iš nedaugelio informaciją, ką pavyko rasti spaudoje.)

Neišeina man niekaip iš galvos vasario 6 dieną nuo gripo komplikacijų mirusi pristatyta kaip “žymi žurnalistė, žymi viešųjų ryšiu specialistė, garsi politologė” Dainida Valsiūnaitė.

Visų pirma, taip skambiai pristatytą asmenį išgirdau pirmą kartą gyvenime: o žurnalistikos, teisės ir politikos baruose sukuosi jau 9 metai.
Antra – pradėjus “gūglintis”, absoliučiai jokios reikšmingos informacijos apie tokį neva įžymų asmenį neradau.

Tada prisiminiau visas tas feikines mūsų “spaudos” atakas – tiek prieš mane, tiek ir prieš Stanislovą Tomą: prieš asmenis, kurių biografijos – ant delno, o aukštojo mokslo diplomai – tiesiog įskenuoti internete. Tačiau net esant tokiam asmenybių viešumui, – aš turiu netgi detalią wiki paskyrą, kur absoliučiai viskas apie mane surašyta,- mes sulaukiame įvairių “spaudos” atakų.

Štai paskutiniu metu visaip puolamas Stanislovas Tomas, kad jis neva būdamas 21 metų negalėjęs atstovauti Rolandui Paksui EŽTT, ir negalėjęs mokytis Sorbonoje doktorantūroje.

Štai sugretinkime tokią “žymią asmenybę” su mumis, tokiais neva feikiniais ir neaišku iš kur atsiradusiais.

Apie Dainidą Valsiūnaitę, kaip minėjau, tikrai norėjau pasiskaityti, kas čia per įžymybė, deja, nedarau nei wiki, nei jokio CV, nei ką baigusi, ar iš viso mokėsi aukštojoje, o kadangi pristatyta kaip “žymi politologė”, norėjosi paskaityti kokią nors jos politologinę knygą, bent jau mokslinį straipsnį.
NIEKO. NADA. Absoliučiai tuščia.

Tada jau imuosi gūglinimo.

1997 metais dalyvauja Savivaldybių tarybų rinkimuose. Informacija tokia pateikiama – išsilavinimas vidurinis.
Dainida Valsiūnaitė

Apygarda: Panevėžio miesto (Nr. 10)
Iškėlė: Lietuvių nacionalinė partija – “Jaunoji Lietuva”
Numeris sąraše: 4

Gimimo data: 1974 05 04
Gyvenamoji vieta: Kaunas
Tautybė: Lietuvis (-ė)

Išsilavinimas: Vidurinis

Užsienio kalbos: Anglų Prancūzų

Šeimyninė padėtis: Netekėjusi
https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/n/rinkimai/19970323/kandvl.htm-35040.htm

Kadangi ji gimusi 1974 metais, vadinasi, šių rinkimų metu jai yra 23 metai. Palyginkime mūsų, atseit, “nežinia iš kur atsiradusių”, “feikinių asmenybių” (na, ne tokių žymių “žurnalistų ir politologų”) pasiekimus, kai mums buvo 23 metai.

22 metų baigiau Vilniaus universitetą, filosofijos bakalaurą, 22 metų įstojau, o 23 metų aš mokiausi Filosofijos magistre VDU.

23 metų, 2004 -aisiais, dirbau Vokietijoje, socialinio darbuotojo padėjėja, mokiausi vokiečių kalbos, bei žaidžiau šachmatais vietiniuose Dresdeno (Vokietija) šachmatų įvairaus sportinio lygio klubuose. Keliavau po Europą – bet savo pinigais.

Būdamas 23 metų, Stanislovas Tomas jau buvo pasižymėjęs Europos Žmogaus teisių teisme, atstovavo Rolandą Paksą. Būdamas tokio amžiaus, jis buvo baigęs ne tik bakalauro studijas, bet ir magistro, ir mokėsi doktorantūroje Sorbonos universitete (teisė). Stažavosi pas “velnio advokatą”, dėl ko po studijų baigimo, gaudavo ir tebegauna labai garsius klientus.

Taigi, sulyginus biografijas, “labai garsi asmenybė” būdama 23 metų, nebuvo iš viso baigusi aukštojo mokslo. Na, o mes, neva atsiradę iš niekur, ir apie kuriuos spauda, nepaisant tūkstančių įrašų internete (priešingai, nei tariamos garsenybės) – paskelbia feikiniais,nežinia iš kur atsiradusiais. Pastoviai abejoja mūsų diplomais, kuria nesąmoningas istorijas apie mūsų asmenybes ir biografijas.

Pagrindinis puolimas būna dėl to, kad mes verčiamės privačia teisininkų praktika: šitai yra didžiausia “nuodėmė”, siaubingas krislas. (Jeigu žmogus “valstybininkas”, ir visą gyvenimą minta iš Lietuvos o dar geriau – iš Europos ar pasaulinio biudžeto – tada čia viskas tvarkoj.)

Kadangi galiu aptarti tik tai, ką randu internete, tai radau vieną pagrindinių įrašų apie Dainidą Valsiūnaitę – tai, jog ji dirbdama stebėtoja, gavo 26950 eurų algą, tik nežinau, čia už metus, ar už kartą stebėjimo. Ten tokia lentelė, kur surašyta įvairūs žmonės iš labai egzotinių kraštų, ir jame parašyta ir ši garsenybė, ir parašyta suma nei didelė nei maža, čia įprastas Lietuvos “runkelis” tokią sumą gali uždirbti per kelerius metus.

Dar garsinama šį moteris yra straipsniuose:
https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2019/02/22/news/nuo-gripo-mirusi-garsi-moteris-pagalbos-neieskojo-del-apgaulingos-priezasties-9338307/

Surašyta, kaip jos garsumo priežastis – tai rinkimų stebėjimo misijos.

Tačiau, kaip minėjau, rasti informacijos ką bent ir kada buvo baigusi ši moteris – neįmanoma. Jokios informacijos nėra.

Karjeros darymas tikrai vyko ne dėl kompetencijos, ar išsilavinimo – kitaip kaip paaiškinti turint vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą, iš karto dalyvauti kandidate rinkimuose, turint vos 23 metus?

Biografija, kuri labai šykšti, “išmeta”, jog dirbo netgi Mykolo Brazausko patarėja, po to tarsi nebūtų jokios kontradikcijos, Arūno Valinsko kaip Seimo pirmininko patarėja (turėdama vos 35 metus), po to jau Auštrevičiaus patikėtinė.

Jeigu paimsime bet kurio “nomenklatūrščiko”- net ir to paties Arvydo Juozaičio- biografiją, jau nekalbant apie Nerį Germaną, skandalingą URM viceministrą, buvusį komunistą, neturintį jokio išsilavinimo, tinkamo dirbti diplomatinį darbą (1970 metais baigęs Leningrado politechnikos institutą, anglų kalbos nemoka) – tai vienintelis vienijantis veiksnys tokias garsenybes yra ne kompetencija, o kažkoks būdas prieiti prie anos, buvusios, sistemos komunistų.

Jeigu žmogus prieina prie komunistų, ir kitokio plauko parsidavėlių, jokie diplomai jam nebereikalingi.

Aišku, aš netikiu, jog nebus baigusi kokios bibliotekininkystės ar istorijos neakivaizdiniu, tačiau pirmiausia norėtųsi sulaukti kažkokių duomenų, nes šiaip jau, net ir labai seniai baigus universitetą, internetas saugo absolventų sąrašus.

Net kuriant tokias feikines kliedesių istorijas apie mane, žurnalistai, skambinantys, ir turintys užsakymą parašyti, jog aš esu nieko nebaigusi, likdavo be žado, kai paprašydavau tiesiog susigūglinti mano mergautinę pavardę – išmesdavo bent jau VDU Teisės fakulteto absolventų sąrašą.

Kai toliau kažką zyzdavo telefonu, pasiūlydavau susivesti mano duomenis į VMI sistemą, nes visi žmonės, vykdantys individualią veiklą, turintys verslo liudijimus, ar įsteigę UAB, ten registruojami.

Kitaip yra su “labai įžymiais valstybininkais”. Jiems nebūtina turėti nei vieno įrašo internete. Priminsiu, jog į skambią formuluotę “labai žymi politologė” jau turėtų eiti automatinis atsakymas – tai jos mokslinis darbas, arba bent jau įrodymai, jog dalyvaudavo mokslinėse konferencijose. Nieko panašaus neįmanoma rasti. Ir priešingai – spaudai gavus komandą “fas” mane apšmeižti, jog “niekada nedirbo universitete”, “nėra mokslininkė”, šmeižikai negalėjo nuneigti viešų įrašų iš konferencijų, o google scholar – ir kai kurių mano mokslinių straipsnių, ką jau kalbėti apie 2 mokslines knygas: 1 monografiją ir kitą knygą, bendrą su autoriais, parašytą dar 2010 metais (kai studijavau vos 3 doktorantūros kurse). Kas, kad VDU “etnologai” “pamiršo” organizuoti mano disertacijos gynimo procedūrą – buvo labai daug lakstymo, “kodėl disertacija yra tokio formato, kaip profesoriaus monografija”. Tiesiog parašiau ne disertaciją, o dar vieną mokslinę monografiją, o tai yra žymiai geriau. Be to, pacituosiu St. Tomą – Lietuvos universitetai yra toks šūdas, kad gėda turėti daktaro diplomus. Pritariu.

Aišku, kas nors radęs šiuos pamąstymus, rėks, kokią teisę turiu – tačiau žmogus pristatytas kaip labai garsus. Visame pasaulyje nuo seno yra toks “nekrologo žanras”.

Čia yra mano nekrologas garsenybei, kuri 23 metų turėjo vidurinės mokyklos pažymėjimą, kas, remiantis Stanislovo Tomo pamąstymais apie genetiką, automatiškai rodo žemesnį negu vidutinį intelektą.

Kalbų mokėjimas dar nerodo, jog žmogus yra vidutinių gabumų, nes išmokti mokykloje grūdamas kalbas mokiniai turi per prievartą. Garsenybė rašoma mokėjo dvi kalbas – tai anglų ir prancūzų.

Prie manęs arba Stanislovo Tomo ištisai kabinėjamasi, kodėl aš moku 10, o jis – 15 kalbų.

Ogi todėl, kad jų mokėmės. Išmokti kalbas reikalingas ne tik protas, bet ir valia. Reikia lankyti paskaitas, daryti namų darbus.
Kam mokytis žmonėms, kurie a priori yra paskelbiami “garsenybėmis”, o už kažkokius rinkimų stebėjimus visame pasaulyje gauna penkiaženkles pinigų sumas?

Ir tiesa, labai gražu piktintis Rusija, Baltarusija, ar Pakistane bei Ruandoje vaidinti, jog Lietuva – tai labai demokratišką šalis. Būti aktorium irgi nereikia turėti didelio proto. Kitas dalykas – visa ši vaidyba bei nelabai gabių žmonių samdymas tokioms atsakingoms pareigoms skirta tik tam, kad būtų nuslėpta, jog Lietuvoje rinkimai – klastojami, o prezidentus bei Seimą iki Zenono Vaigausko išrinkdavo kompiuteriai. Kaip dabar bus – pasižiūrėsime, bent atsirado elektroninis pasirašymo būdas, kas jau yra labai gerai.

Siūlyčiau spaudai bei labai garsios moters buvusius darbdavius užpildyti spragas ir paviešinti, ar yra baigusi kokius nors aukštuosius mokslus, ką baigusi, nes dabar susidaro įspūdis, jog labai išpūstas burbulas, o pasiremti į ką nėra.

Vieninteliai įrašai yra beprasmiai pokalbiai spaudoje apie tualetinį popierių (kaip susipažinti su užsienio turistais- ir įdėta nuotrauka Dainida Valsiūnaitė su tualetinio popieriaus didžiuliu paku Bokšto gatvėje (joks viešųjų ryšių specialistas tokios klaidos nedarytų.)

Tada galima rasti, jog buvo ištekėjusi už nekilnojamojo turto savininko, vadybininko, kurio nelegali pirtis Asvejos ežero pakrantėje buvo griaunama su policijos pagalba.

Dar buvęs vyras buvo teisiamas dėl įtarto 2 mln. eurų žalos valstybei padarymo, bet buvo neseniai išteisintas.

Vienintelis patikimas įrašas apie baigtus mokslus yra čia: http://klase.tv3.lt/anketa/212848/Dainida-Valsiūnaitė

Draugai įkėlė ir klasės nuotrauką – ir tai turbūt vienintelė patikima informacija apie išsilavinimą.

Rašant nekrologą, būtina žinoti, kokia buvo žmogaus aplinka, kas jį formavo kaip asmenybę – būtina aukštojo universitetinio mokslo draugų kontaktai, kuriuos būtų galima apklausti.

Nieko panašaus nerasime. Kaip minėjau, būdamas 23 metų net nebuvo baigusi jokios aukštosios mokyklos. Bet septinmyliais žingsniais darė ne bet kokią – o diplomatinę, politinę karjerą.
Gabrielius Landsbergis Lietuvos Vyriausybėje ir Prezidento Valdo Adamkaus patarėju irgi įsidarbino su vidurinės mokyklos pažymėjimu – mokydamasis istorijos specialybėje, kur šiaip ne taip įstojo.

Koks yra tokių “genijų” su vidurinės mokyklos pažymėjimais darbo lygmuo, ir kokia kokybė – niekas niekada netikrina. Svarbu turėti reikiamus kontaktus.

Nebūtina būti parašius jokios knygos, kad taptum žymiu politologu.

O štai jeigu būsi baigęs daugiau nei vieną universitetą – spauda, kažkokių mygtukų paspausta, išvadins tave “nieko nebaigusiu”, ir niekada neatsiprašys.
Taip veikia Lietuvos visuomenė.
Dėmenys yra sukeičiami vietomis.

Man iš tikrųjų būtų gaila šitiek apkeliauti, ir būti neparašius nei vienos knygos, nei vieno straipsnio, nepranešus nei vienoje mokslinėje konferencijoje apie moterų, ar religijų padėtį aplankytuose kraštuose.

Žmogus diplomatinę tarnybą priėmė tiesiog kaip šansą keliauti, per daug nieko iš to nereikalaudamas, ir nesuteikdamas jokių žinių visuomenei – išskyrus keletą į atostogų fano panašesnių interviu spaudoje, ar bulvariniuose žurnaluose.

Tai yra vadinama komformistine pozicija.

Ar tikrai užsienis duoda šias svarbias vietas, kam ten būtų įdarbinamos bet kokios asmenybės, vien dėl to, jog jos turėjo priėjimą prie garsių praeities komunistų? Nemanau.

44 metus žmogus gyveno, beveik visą laiką dirbo valstybinėse vietose, keliavo, apie save irgi turbūt manė, jog yra “labai žymi”, bet aš tokio žmogaus net nebuvau užfiksavusi, nes jis niekur nešmėžavo.

Nesinori apie kiekvieną valstybininką rašyti kažkokį panašų nekrologą, bet matyt teks, jeigu dar daugiau išlįs panašių asmenybių, kurios pristatomos “žymūs politologai” “labai garsūs žurnalistai” – o rašytinės istorijos po savęs nepaliko, arba neįmanona jos rasti (šiais interneto laikais.)

51459827_1019674938228256_9171769490852020224_o
Nuotr. Vienintelė randama patikimo nuotrauka ir informacija apie išeitus mokslus – draugų įkelta nuotrauka su visos klasės, kuri mokslus baigė Panevėžio 4 vidurinėje mokykloje, vaizdu, 1992-ieji.

Papildymas

Dar šesta kartą perguglinus, pagaliau pavyko rasti Delfi 2009 01 14 straipsnį, kuriame parašyta, jog ji baigusi komunikacijos ir informacijos magisyra, bei politologijos bakalaurą. Kadangi neįmanoma palyginti šios informacijos su jokia kita,vis tiek lieka atviras klausimas, kur, kada, kokia forma mokėsi.

Dar radau, kad buvo atsakinga už garsaus “miltelių” ir alaus referendumo viešinimą, jo reklamavimą.