Kas atsitiks su auksu kovo 29? Geltonas metalas vėl tampa pinigais. Prof. V.Katasonovas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-03-24 08:50:53, skaitė 828, komentavo 4

Kas atsitiks su auksu kovo 29? Geltonas metalas vėl tampa pinigais. Prof. V.Katasonovas

Auksas amžių ir net tūkstantmečių bėgyje atliko pinigų vaidmenį. Tačiau prieš kelis dešimtmečius auksas buvo paverstas paprasta biržos preke. Aukso standartas faktiškai nustojo galioti 1971 metų rugpjūčio 15, kada Ričardas Niksonas paskelbė, kad JAV iždas nutraukia keitimą „žalių“ į geltoną metalą. Nutrūko gija, rišusi auksą su pinigų pasauliu.

Juridinis atsiejimas šio ryšio įvyko Jamaikos 1976 metų valiutinėje-finansinėje konferencijoje, kur TVF valstybės-narės paskelbė apie aukso demonetizaciją. Praktiškai buvo atšaukti Breton-Vudso 1944 metų nutarimai, kada doleris ir auksas buvo paskelbti tarptautiniais pinigais, o Amerikos iždas turėjo užtikrinti laisvą dolerio keitimą į auksą.

Jamaikos konferencija faktiškai paskelbė, kad vienintele pasauline valiuta lieka JAV doleris, o auksas virsta biržos preke, kaip pavyzdžiui nafta, kviečiai, kava. Po to naudojimas aukso tarptautiniuose atsiskaitymuose beveik pasibaigė. Tiesa, stebino centrinių bankų ir finansų ministerijų elgesys, kurie savo rezervuose ir toliau laikė tarytum nenaudingą auksą. Tos pačios Jungtinės Valstijos kažkodėl toliau saugojo savo tarptautiniuose rezervuose daugiau kaip 8 tūkstančius tonų aukso. Dar vienu keistu reiškiniu tapo nepaliaujamas aukso kainos kilimas, 1980 metų pradžioje geltonojo metalo kaina pašoko iki 800 dolerių už trojos unciją. Po to, tiesa, kaina ėmė kristi, kai kada nukrisdama beveik iki 300 dolerių.

Pasaulis be aukso kaip pinigų pragyveno virš keturių dešimtmečių. Kai kas suprato, tačiau, kad aukso pasaulis turi išorinę, matomą pusę ir kitą, šešėlinę pusę, apie kurią žino nedaugelis. Toje, kitoje pusėje, vyko tikros manipuliacijos su geltonuoju metalu. Manipuliacijomis buvo tenkinami atskirų žaidėjų asmeniniai interesai, taip ir strateginiai tikslai pinigų šeimininkų – pagrindinių JAV Ferderalinės rezervo sistemos akcininkų. Pagrindiniu jų tikslu buvo žemos aukso kainos palaikymas. Bet taip neįmanoma garantuoti JAV dolerio hegemonijos pasaulyje – kuo aukštesnė aukso kaina, tuo silpnesnis doleris. Rimti finansistai supranta paprastą tiesą: kas kontroliuoja auksą, tas kontroliuoja pasaulio valiutinę-finansinę sistemą. Aukso ir tarptautinių finansų istorijoje per pastaruosius keturis dešimtmečius buvo keletas reikšmingų įvykių, ir vienas iš jų turi įvykti po kelių dienų. Rekomenduoju atkreipti į jį dėmesį. Kalbama apie eilinio „Bazelis-III“ įdiegimą. Kas tai yra?

Neformaliu pasaulio bankų sistemos valdymo centru yra Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) Bazelyje (Šveicarija). Tai savotiškas centrinių bankų klubas. Prie TAB yra Bankų priežiūros komitetas (BPK) – organizacija, kurianti vieningus standartus ir metodikas bankų veiklos reguliavimo. Pirmas svarbus dokumentas, užgimęs BPK gelmėse buvo pavadintas „Bazelis-I“ (1988 m.). Po to atsirado kitas dokumentas – „Bazelis-II“ (2004 m.). Pagaliau, 2010-2011 metais buvo patvirtintas dokumentas „Bazelis-III“. Jo gimimas tapo reakcija į globalią 2008-2009 metų finansų krizę, kuri pademonstravo, kad reikiamas bankų stabilumas neužtikrinamas. „Bazelis-III“ didino reikalavimus bankų nuosavo kapitalo pakankamumui ir nustatė, ką laikyti nuosavu kapitalu ir kaip jį įvertinti. Dabar bankų pasaulyje vyksta įgyvendinimas šio dokumento rekomendacijų, ir 29 kovo jis įžengs į finalinę fazę. Nuo šios dienos pasikeis aukso, kaip banko nuosavo kapitalo dalies statusas.

Pagal BPK taisykles bankų kapitalas skirstomas į tris kategorijas. Aukščiausia kategorija visada buvo pinigai (valiuta) grynųjų ir negrynųjų formose. Toliau iždo popieriai su aukščiausiais reitingų vertinimais (pirmiausiai JAV iždo obligacijos), o sudėtyje trečios, žemiausios kategorijos, yra auksas. Nuosavo kapitalo apskaitymą bankai vykdo banko turimą auksą vertindami 50% jo rinkos kainos. Suprantama, kad esant tokiai aukso diskriminacijai pas bankus nebuvo ypatingo noro kaupti brangųjį metalą.

Tai štai, kovo 29 bankams leidžiama skaičiuoti auksą nuosavo kapitalo sudėtyje 100-procentų jo kainos. Auksas pereina iš trečios į pirmą kategoriją. Tai reiškia, kad nuo kovo 29 auksas vėl tampa pilnaverčiais pinigais – kaip doleris, euras arba britų svaras. Gali būti, po kovo 29 išoriškai viskas atrodys taip pat, kaip anksčiau, bet vis tiek „aukso mina“ turės sprogti.

Reikia pastebėti, kad po priėmimo „Bazelio-III“ centriniai bankai nenustojo pirkti geltoną metalą. Dar daugiau: jie tapo ryškiais aukso netto-pirkėjais. 2018 metais viso pasaulio centriniai bankai išaugino savo oficialias atsargas 651,5 tonų – tai stambiausias rodiklis nuo 1971 metų, kada buvo likviduotas aukso standartas. Ir tai 74% daugiau, negu 2017 metais (374,8 t). Duomenys paimti iš „Aukso paklausos dinamika (Gold Demand Trends) Pasaulio aukso tarybos.

Rusijos bankas tapo stambiausiu 2018 metų aukso pirkėju. Jo aukso atsargos padidėjo rekordiškai 274,3 tonomis, tai 42% visų centrinių bankų aukso pirkimų. Antroje vietoje pagal aukso pirkimą – Turkijos centrinis bankas (+51,5 t), trečioje – Kazachstano CB (+50,6 t). Tarp didžiausių praėjusių metų pirkėjų yra Indija (+40,5 t), Lenkija (+25,7 t), Mongolija (+22 t). Lenkija praėjusiais metais tapo pirma ES šalimi nuo 1998 metų, nupirkusia auksą į rezervus. Visus nustebino Vengrijos CB, kuris aukso nepirko nuo 1986 metų, o praėjusių metų spalio mėnesį nelauktai padidino savo aukso atsargas dešimt kartų – nuo 3,1 t iki 31,5 t.

Pasaulinės aukso tarybos ataskaitoje pateikiamas aukso pirkimų paveikslas nėra pilnas ir nelabai tikslus. Pagal ekspertų vertinimus, pastaraisiais metais stambiausiu geltonojo metalo pirkėju pasaulio rinkoje tarp centrinių bankų greta Rusijos banko yra Kinijos liaudies bankas. Tačiau jo duomenys apie aukso atsargų didinimą yra įslaptinti, tik kai kada statistika fiksuoja kai kurį aukso atsargų prieauglį.

Pagal oficialius duomenis, 2019 metų vasario mėnesį pagrindinės aukso atsargų savininkės yra (tonos): JAV – 8.133,5; Vokietija – 3.369,7; Italija – 2.451,8; Prancūzija – 2.436,0; Rusija – 2.119,2; Kinija – 1.864,3; Šveicarija – 1.040,0.

Ir štai kas įdomu: augant aukso paklausai jo kaina praėjusiais metais nukrito 5%. Reikalas tame, kad didinantys savo aukso atsargas žaidėjai senai slopina aukso kainą. Atsirado ir klesti „popierinio aukso“ rinka, kurio apyvarta daug kartų viršija apyvartą fizinio metalo rinkoje. Didinant pasiūlą „popierinio aukso“ ir pavyksta pigiai pirkti fizinį metalą. Tačiau tai tik iki tam tikro laiko. Kažkuriuo momentu švytuoklė pakryps į priešingą pusę, ir prasidės geltonojo metalo staigus kainos kilimas. Natūralu, kad visi nori įsigyti aukso iki to momento, kai tai įvyks. „Prisikėlusio“ aukso fone kiti finansiniai instrumentai atrodys ne kaip. Pasaulio finansinės rinkos dalyvių portfeliai keis savo struktūrą geltonojo metalo naudai mažinant tokių instrumentų pozicijas, kaip skolų ir akcijų popieriai. Spekuliantai, kurie neturi priėjimo prie spausdinimo staklių, sieks pirkti auksą už pinigus, kuriuos jie gaus parduodami valstybines ir korporatyvines obligacijas, o taip pat akcijas. Pasaulis šiandien ir taip yra ant antros finansų krizės bangos, o jo trigeriu gali tapti „Bazelio-III“ „aukso taisyklė“. Gali būti, kad išgyvenusiems per krizę, auksas vėl užims savo teisėtą vietą pinigų pasaulyje.

P.S. Yra įtarimas, kad „aukso taisyklę“ į „Bazel-III“ dokumentą pavyko įtraukti tik Rotšildų klano pastangomis, kurie dviejų šimtmečių bėgyje labai rimtai užsiima auksu ir moka valdyti šio metalo rinką. Per įdiegimą „aukso taisyklės“ jie planuoja sustiprinti savo susvyravusias pozicijas (aukso demonetizacija 1970-aisiais metais susilpnino jų įtaką į tarptautinius finansus).

https://www.fondsk.ru/news/2019/03/22/chto-proizojdet-s-zolotom-29-marta-47838.html