Stanislovas Tomas pašalino atminimo lentą nacių kolaborantui, sprendimų "žydų klausimu" vykdytojui ir miškinių banditų vadeivai "Generolui Vėtrai" nuo Mokslų Akademijos bibliotekos

Autorius: LDiena.lt Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/vilnia... 2019-04-08 11:20:19, skaitė 747, komentavo 8

Stanislovas Tomas pašalino atminimo lentą nacių kolaborantui, sprendimų

Pagal ekspertai.eu ir delfi.lt informaciją

Balandžio 8 d. ryte Vilniaus centre kandidatuojantis į Europos Sąjungos parlamentą Stanislovas Tomas drąsiais kūjo smūgiais nuo Mokslų Akademijos bibliotekos pastato pašalino atminimo lentą nacių kolaborantui, sprendimų "žydų klausimu" vykdytojui ir miškinių banditų vadeivai "Generolui Vėtrai" - Jonui Noreikai.

Joną Noreiką už karo nusikaltimus yra pasmerkusi jo paties anūkė, JAV-ose gyvenanti žurnalistė Silvija Foti.

Po įvykio advoktas profesorius Stanislovas Tomas pats iškvietė policiją.

Įvairios organizacijos, visuomenininkai ir sąžinės nepraradę politikai daugybę kartų ragino Lietuvos kompradorinę valdžią susilaikyti nuo miškinių banditų, žudžiusių ne tik žydus, bet ir savo kaimynus lietuvius, garbinimo ir sąmoningo Tautos kiršinimo.

Tačiau užsienio kapitalui tarnaujanti Organizuota Vagių ir Banditų Gauja, perversmo būdu užgrobusi valdžią Lietuvoje, nuosekliai vykdo nacių nusikaltėlių reabilitavimo politiką ir persekioja visus, drįstančius suabejoti miškinių banditų teise žudyti Lietuvos gyventojus.

Apie pilietišką Stanislovo Tomo poelgį, kaip "nusikaltimą prieš valstybę" kaipmat atraportavo visi Skandinavijos judo-oligarchato bankams priklausantys "lietuviški" Masinio Durninimo Organai, davę komandą savo samdytinėms presstitutėms vienareikšmiškai pasmerkti "kovotojų už laisvę atminimo niekinimą".

Delfi.lt, Kristina Pocytė

Kandidatas į EP prisipažino sudaužęs garsiąją atminimo lentą generolui Vėtrai

Vilniaus centre pirmadienį kūju buvo sudaužyta Jonui Noreikai-generolui Vėtrai skirta atminimo lenta.

stanislovas tomas

Generolui Vėtrai pagerbti skirta lenta yra Vilniaus centre, ant Vrublevskių bibliotekos sienos.

Įtariama, kad lentą sudaužė į Prezidento postą kandidatavęs Kazimieras Juraitis ir į Europos Parlamentą kandidatuojatis Stanislovas Tomas.

DELFI žiniomis, pirmadienį, apie 10 val. 37 min. policijos pareigūnams paskambino pats S. Tomas ir pranešė, kad sudaužė lentą kūju.

Su K. Juraičiu pirmadienį DELFI nepavyko susisiekti.

S. Tomas visą įvykį tiesiogiai transliavo savo „Facebook“ profilyje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusių metų pabaigoje, kilus diskusijoms, ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą. „Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Praėjusių metų pabaigoje vykusiuose Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pasisakė už tai, kad lenta nebūtų nukabinta.

V. Ušackas per kandidatų debatus pasisakė dar aštriau. Jo vertinimu Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų apie jį patylėti. „Mano nuomone, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius turėtų patylėti. Jis nėra nei teisėjas, nei istorikas. Generolas Vėtra yra Lietuvos didvyris, laisvės kovotojas, ir ne užsienio reikalų ministrui – jį teisti“, – sakė V. Ušackas.

I. Šimonytė irgi teigė, kad neragintų nukabinti jam atminimo lentos. „Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos. Žinau, kad tai yra labai sudėtingas klausimas. Mes turime keletą tokių klausimų, ir daug naratyvų, kurie tarnauja prieš mūsų valstybę, bandant suplakti į vieną krūvą įvairius mūsų istorijos veikėjus, ir juos visus kaltinant tais pačiais nusikaltimais prieš žmoniją. Tai yra tas klausimas, į kurį turi atsakyti istorikai, ir, mano supratimu, jie yra atsakę į šitą klausimą“, – sakė I. Šimonytė.

Atminimo lentą daug kartų reikalauta pašalinti

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

Šioje byloje G.A.Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J.Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

Jungtinėse Valstijose gyvenantis Lietuvos pilietis Grantas Arthuras Gochinas byloje siekė įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais. 2015 metais parengtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje rašoma, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai reikalauja pašalinti J.Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas įamžinimas nedera su tuo, kad Šiaulių apskrities viršininku dirbęs J.Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J.Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad jis vėliau karo metais buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, veikė antisovietiniame pogrindyje. LGGRTC G.A.Gochino medžiagą teismui įvertino kaip „nacių propagandos atkartojimą, kad už Holokaustą Lietuvoje neva atsakingi ne vokiečiai, o lietuviai".

Centras taip pat paskelbė, kad J.Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams.

Už antinacinį pasipriešinimą J.Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje. Karininkas buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.